Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-201/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-10
Bylos Nr.
1S-201/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kaltinamasis
K. B.
Advokatai
Romualdas Brilius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-201/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,kaltinamojo K. B. gynėjui advokatui Romualdui Briliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 5 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

K. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, iki 2012 m. vasario 5 d. 20.45 val. savo gyvenamojo namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kartoninėje dėžėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį - 1674,87 g - narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. vasario 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2013 m. gegužės 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam K. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Šioje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog K. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas).

Konstatuodamas, kad nėra išnykę K. B. paskirtos kardomosios priemonės pagrindai, teismas pažymėjo, jog šios priemonės terminas yra pratęsiamas, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis K. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį. Kaltinamasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones, t.y. jo prašomą užstatą.

Kaltinamasis mano, kad griežčiausia kardomoji priemonė dėl jo nepagrįstai taikoma atsižvelgiant į tai, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nes kaltinimas gali nepasitvirtinti. K. B. kategoriškai neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymi, jog jo kaltė iš esmės grindžiama liudytojo Nr. 7, kuriam taikoma anonimiškumas, parodymais, kuris paliko jam dėžutę su narkotine medžiaga ir įdavė jį policijos pareigūnams. Tačiau tokie įrodymai negali būti vertinami kaip pakankami jo kaltės įrodymai, kai kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymi, kad yra suinteresuotas, jog byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, o jis būtų išteisintas. Pažymėdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, teigia, kad šioje byloje yra pakankamai garantijų, kad jis atvyks į teismą.

K. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas aplinkybes, reikšmingas skiriant ir tęsiant suėmimą. Kaltinamasis pažymi, kad turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką, pastovią gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su senyvo motina, kuriai padeda buityje, iki sulaikymo dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Nors buvo teistas, iš ankstesnių teistumų padarė išvadas ir pasitaisė. Byloje nėra duomenų, kad nusikaltimų darymas galimai yra K. B. pragyvenimo šaltinis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis praeityje slėpėsi (bėgo) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Toliau dėstomi argumentai, kuriais ginčijamas teismo manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Kaltinamasis nesutinka su teismo nutarties argumentu, kad būdamas laisvėje jis gali daryti poveikį liudytojui L. Š., nes, jo turimais duomenimis, pastarasis yra suimtas. Ta aplinkybė, kad jis dar nedavė parodymų teisme ir savo kaltę neigia, taip pat negali būti pagrindas laikyti jį suėmime tokį ilgą laiką.

Bylos medžiaga rodo, jog BPK 119 straipsnyje numatytas tikslas gali būti pasiektas netaikant griežčiausios kardomosios priemonės. Besitęsiantis kardomasis kalinimas pažeidžia BPK 11 straipsnyje deklaruojamą proporcingumo principą taikant procesines prievartos priemones.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. B. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis pratęsti kaltinamajam K. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad K. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai ir liudytojų R. D. , T. R. , R. P. , R. I. , G. A. , D. D. parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir byloje esantys įrodymai. Šie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėtini skundo teiginiai dėl neva nepakankamų duomenų, pagrindžiančių K. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam K. B. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinio teismo teisėjos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo K. B. dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytu pagrindu suėmimo terminas K. B. nepratęstas. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas dėl šių suėmimo pagrindų nepasisako ir kaltinamojo skundo argumentų, kad jis netrukdys procesui ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nenagrinėja.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Sisteminiu požiūriu aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą.

Bylos duomenimis, K. B. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Už šio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, pastarajam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors K. B. yra vedęs, turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką, tačiau praeityje buvo du kartus teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vėl nusikalto esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. Todėl nepagrįstas skundo teiginys, kad pratęsdamas suėmimo terminą K. B., teismas rėmėsi vien šia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Pastaroji aplinkybė bei K. B. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis, priešingai nei teigiama skunde, rodo, kad iš nusikalstamos veikos gaunamos pajamos galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Apeliacinis teismas sprendžia, kad aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, K. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kaltinamojo K. B. skunde nurodytos aplinkybės dėl turimų legalių pragyvenimo lėšų bei socialinių ryšių nepaneigia pirmiau aptartų apygardos teismo nustatyto suėmimo pagrindo ir negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės priešpastatant viešajam interesui ir paneigiančiomis teismo išvadas dėl suėmimo termino pratęsimo būtinumo.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, kurio padarymu kaltinamas K. B. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Baudžiamoji byla, kurioje K. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės ir baudžiamosios bylos matyti, kad 2012 m. birželio 28 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Šiaulių apygardos teisme. Ta aplinkybė, kad byla iš esmės pradėta nagrinėti tik 2012 m. spalio 16 d., iš esmės nulemta vieno iš nuteistojo gynėjo veiksmų, kai šis negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose dėl ligos ar atostogų metu. Nuo nurodytos dienos bylos nagrinėjimas vyksta intensyviai, šiuo metu vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, sprendžiami kardomųjų priemonių taikymo kaltinamiesiems klausimai, proceso dalyvių prašymai, apklausiami liudytojai. Bylos nagrinėjimas nebaigiamas, nes proceso dalyvių prašymu nutarta apklausti dar vieną liudytoją, taip pat liko apklausti kaltinamuosius. Taigi nėra pagrindo manyti, kad šios bylos nagrinėjimas yra vilkinamas.

Atsakant į skundo argumentą dėl kardomosios priemonės – užstato skyrimo, pažymėtina, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimą gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo K. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė