- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 1-2489-932/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- D. D., A. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas:
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio bauda,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugadinęs garažo Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos groteles, patekęs į garažo vidų, taip įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą, A. P. priklausantį turtą – dviračius „Ferini Foster“ 1 300 Lt (atitinkamai 376,51 Eur) vertės ir „Panther CX300“, 1 100 Lt (atitinkamai 318,58 Eur) vertės, bei dviračio žibintą „Fenix BT20“ 300 Lt (atitinkamai 86,87 Eur) vertės, iš viso pagrobė turto bendrai 2 700 Lt (atitinkamai 781,97 Eur) sumai. Šiais veiksmais P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
P. M. taip pat 2014 m. spalio 21 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, atstūmęs garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartų pakėlimo mechanizmą, patekęs į garažo vidų, taip įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą, D. D. priklausantį turtą - dviratį „Phantom By KS Cycling“ 1 500 Lt (atitinkamai 434,43 Eur) vertės. Šiais veiksmais P. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nukentėjusiajam A. P. priklausančio turto vagystės
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino. Neneigia kaltinamajame akte nurodytu laiku buvęs adresu (duomenys neskelbtini) g., tačiau jis ėjo ne brautis į svetimas patalpas, o darbo tikslais. Tuo metu nešiodavo skrajutes, kurias tąkart atnešė kaip tik nurodytu adresu. Į laiptinę įėjo, paskambinęs į telefonspynę, po ko jį kažkas iš gyventojų įleido į vidų. Pašto dėžutės buvo tarp 1-o aukšto ir garažų. Bedėliodamas skrajutes, išgirdo kažkokį garsą, tarsi kristų vamzdžiai, pasigirdo lyg sudejavo žmogus, garsas sklido kažkur iš garažų. Jis nusileido žemyn, garažų teritorija buvo apšviesta. Jokių garsų nebegirdėjo, nieko nematė, tačiau visgi nusprendė eiti prie garažų ir patikrinti, ar niekam nereikia pagalbos. Jis ėjo prie garažų, traukė už rankenų, žiūrėjo, ar garažai yra užrakinti, ar tikrai juose nėra jokių žmonių, tačiau niekas neatsiliepė. Ketindamas jau išeiti, pamatė, kad kelių garažų grotelės yra nulaužtos. Tuo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir, pamačius sulaužytas groteles, kilo pagunda apžiūrėti garažus. Vieno garažo groteles nulaužė, į kitą pateko nieko nesulaužydamas. Išlaužęs groteles ir patekęs į vieną garažą, apžiūrėjo, bet nieko nepaėmė. Jei gerai pamena, buvo užėjęs į vieną ar du garažus. Neneigia planavęs kažką pavogti, tačiau užėjęs į garažą (jo numerio neatsimena) nieko vertingo nerado, tik kažkokias dėžes, tačiau tiksliai nepamena. Išlaužęs groteles, išsigando ir pasišalino, kad niekas nepamatytų. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame garaže jokių dviračių ir žibinto nematė bei jų nepagrobė. Skrajučių išnešiotojo darbą rado pagal skelbimą laikraštyje (tiksliai kokiame, neatsimena, gal „Alio reklama“), dirbo neoficialiai. Jis paskambindavo vyriškiui (jokių konkrečių duomenų nurodyti negali, žino tik, kad pastarojo vardas Antanas, telefono nepasakys, nes savąjį, iš kurio skambindavo Antanui, yra pametęs), šis privažiuodavo, paduodavo skrajutes, už 1 000 skrajučių išplatinimą gaudavo 30 Lt. Pinigus jam sumokėdavo grynaisiais. Skrajutes reikėjo mėtyti į pašto dėžutes, buvo sutarę, kad skrajutes platins Žirmūnų mikrorajone, Šiaurės miestelyje. Iš karto apie tai, kad platino skrajutes, nenurodė, kadangi bijojo būti apkaltintas nusikaltimais, kurių jis nepadarė. Civilinio ieškinio nepripažįsta (t. 2, b. l. 20-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. M. savo kaltės nepripažino ir parodė nei dviračių, nei žibinto rugpjūčio mėnesį nevogęs, taip pat nebuvo įsilaužęs į jokį garažą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis adresas jam žinomas, ten buvo darbo biržoje. Jokių vagysčių jis nepadarė. Ką veikė 2014 m. rugpjūčio mėn., neatsimena. Taip pat parodė 2014-08-29 dienos metu buvęs požeminiuose garažuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten pateko lengvai, kadangi tuo metu jis nešiojo skrajutes į pašto dėžutes ir tokiu būdu papuolė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančius garažus. Kai jau buvo toje patalpoje, pradėjo atidarinėti garažus, kai kurie atsidarė lengvai, kai kuriuos reikėjo laužti. Tai darė dėl to, kad tuo atveju jeigu garažų viduje būtų vertingų daiktų, jis būtų juos pavogęs, nes jam reikėjo pinigų narkotikams. Vis dėlto dviračių tikrai nevogė. Bedėdamas skrajutes į pašto dėžutes, išgirdo didelį trenksmą, sušuko žmogus, dėl ko jis pagalvojo, kad kažkam kažkas nutiko. Jis nuėjo į garažus, pradėjo šaukti, ar kam reikia pagalbos. Niekas neatsiliepė, todėl pradėjo tikrinti garažus, t. y. juos atidarinėjo, turėdamas tikslą pažiūrėti, ar nereikia kam pagalbos. Pirmos apklausos metu, t. y. 2014-10-23, parodė , jog garažus atidarinėjo, norėdamas kažką pavogti, nes buvo gąsdinamas tyrėjos, sakė, kad jei neprisipažins, gaus 2 mėnesius sankcijos. Tuo metu apklausoje buvo dar vienas tyrėjas. Jis išsigando ir davė tokius parodymus (t. 1, b. l. 35, 36, 140).
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaip nukentėjusysis A. P. parodė, kad apie tai, jog buvo įsilaužta į garažus, sužinojo atostogų metu. Apie įsilaužimą jį informavo kaimynas. Paskutinį kartą iki vagystės garaže buvo 2014 metų rugpjūčio pradžioje, garažą tikrai paliko užrakintą. Grįžęs namo apžiūrėjo savo garažą bei pasigedo dviejų dviračių ir žibinto. Buvo vėlus vakaras, todėl pareigūnus iškvietė kitą dieną, parašė pareiškimą. Jo uošvis sužinojo, kad kaimynas garažuose yra įrengęs vaizdo kamerą, po ko gavus įrašą perdavė jį policijos pareigūnams. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą sudaro prarastų daiktų vertė (t. 2, b. l. 20-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, kad 2014-08-29, apie 17.30 val., kaimynas parašė „SMS“ žinutę, kad yra išplėštas garažas po namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo garažo numeris yra (duomenys neskelbtini). Jis pats buvo išvykęs iš Lietuvos. Pats garaže paskutinį kartą lankėsi gal 2014 m. rugpjūčio 17 ar 18 dienomis. Viską paliko tvarkingai, užrakinęs. Į namus grįžo 2014-08-30, apie 22 val. 30 min. Atėjęs į garažą iškart pastebėjo vagystės faktą. Buvo sugadintos garažo durys, grotelės. Iš vidaus dingo dviračiai - „Ferini Foster“, juodos spalvos moteriškas kalnų dviratis, bei „Panther“, baltos spalvos vyriškas kalnų dviratis. Dar pavogtas dviračio žibintas „Fenix“. Iš viso padaryta 2 800 Lt žala (t. 1, b. l. 13, 25).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK pateiktame 2014-08-31 pareiškime užfiksuota, kad 2014-08-30, apie 22.30 val., pastebėta, kad po namu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugadinus garažo durų groteles, buvo įvykdyta vagystė. Pavogti du dviračiai (t. 1, b. l. 8).
2014-08-31 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio pavogti dviračiai ir žibintas (t. 1, b. l. 11-12).
2014-10-15 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo teritorijoje, požeminiuose garažuose. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip 2014-08-29, 00.12 val., požeminio garažo patalpose, pasirodo aukštas vyras, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs šviesios spalvos džinsinėmis kelnėmis, tamsios spalvos striuke, avi juodais sportbačiais, dėvi pirštines. Užėjęs į požeminį garažą, vaikšto apžiūrinėdamas, vėliau prieina prie vieno iš garažo vartų, apžiūri, nueina toliau. Tuomet prieina prie vienų garažo vartų ir juos atidaro, pritūpęs pasižiūri, kas garažo viduje. Bando juos atidaryti. Kiek vėliau įeina į vieną iš garažų bei dingsta iš matomumo zonos. Vaizdo įrašo duomenys taip pat užfiksuoti fotonuotraukose (t. 1, b. l. 48-56).
Byloje pareikštas A. P. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 26, 27).
Dėl nukentėjusiajam D. D. priklausančio turto vagystės
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino ir parodė dviratį „Phantom BY KS Cycling“ pirkęs pagal internete rastą skelbimą „Alio reklama“ portale. Jis dviračio pardavėjui skambino ne iš asmeninio, bet kartu su mama turimo bendro mobiliojo ryšio telefono (šiuo telefonu su mama naudojosi skambindami į kitus tinklus). Su pardavėju susitiko Fabijoniškių mikrorajone, prie daugiabučio, dviratis stovėjo priakintas prie šalia namo esančių vamzdžių (laikiklių). Pirko pardavimui, galvojo kažkiek užsidirbsiantis (pirko už 400 Lt, o ketino jį parduoti už 550-600 Lt). Su pardavėju atsiskaitė grynaisiais, 400 Lt sumokėjo, atrodo, 100 Lt ir 50 Lt kupiūromis. Nors dviratį ir pirko pardavimui, tačiau iš karto nepardavęs, pats nusprendė pasivažinėti. Gali būti, jog tuo metu, kai buvo sulaikytas, važinėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš tai buvo pas tėvą, kuriam padėjo įstatyti duris (dėl šios priežasties galėjo turėti ir laužtuvą). Jei neklysta, dviratį įsigijo spalio 19 d. Ankstesniuose parodymuose nurodė kitą dviračio įsigijimo datą (pavasarį), nes bijojo, kad, jei pasakys, jog dviratį įsigijo vos prieš dieną ar dvi, tai jį atims arba paims ilgam laikotarpiui, pagalvoję, kad jis vogtas. Jo vienas draugas taip pat buvo įsigijęs pavogtą dviratį, kurį pareigūnai pasiėmė ir neatidavė, todėl pagalvojo, kad pareigūnai taip pat paims jo dviratį ir jo negrąžins. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka (t. 2, b. l. 20-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. M. savo kaltės nepripažino, neigė, kad dviratis, su kuriuo jis buvo sulaikytas, yra vogtas. Jis pagal internetinį skelbimą dviratį pirko pavasario pradžioje iš nepažįstamo asmens. Nepamena, kuri internetinė svetainė tai buvo. Ši dviratį pirko už 400 Lt. 2014-10-21 vakare, neatsimena kelintą valandą, buvo išvažiavęs pasivažinėti dviračiu, baltos spalvos. Jį nusipirko kokias tris dienas iki sulaikymo, tai galėjo būti 2014-10-19. Skelbimą rado internete, portale „Alio reklama“. Jis paskambino nurodytu telefonu ir jie sutarė su pardavėju susitikti. Fabijoniškėse, (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjas buvo jaunas vaikinas. Jis jam parodė dviratį ir jis jį nusipirko už 400 Lt. Mokėjo grynaisiais pinigais, kupiūrų neatsimena. Tada pasiėmė dviratį ir išvažiavo. Jis šio dviračio nevogė, o nusipirko. Pirmos apklausos metu sakė dviratį pirkęs prieš kokius 4 mėnesius, nes galvojo, kad tada policija jam iškart ir atiduos jį, nes jo vieno pažįstamo brolis (kartu su dviračiu) irgi taip pat buvo sulaikytas policijos, nurodė pirkęs dviratį prieš savaitę. Pastarajam dviratį policija atidavė tik po pusmečio, dėl ko jis (kaltinamasis) pagalvojo, kad reikia sakyti ilgesnį terminą, kad jam iškart atiduotų dviratį. Būtent dėl šios priežasties nurodė minėtą įsigijimo datą, nors realiai dviratį nusipirko 2014-10-19. Papildomos apklausos metu P. M. pažymėjo, jog skelbimą apie parduodamą dviratį rado (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis naudojosi savo antru telefono numeriu (jo nebeatsimena), numerį buvau nusipirkęs už 1 eurą, kad galėtų 350 min. nemokamai skambinti į kitus tinklus (t. 1, b. l. 111-112).
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. D. parodė apie dviračio dingimą sužinojęs tik po dviejų savaičių iš žiniasklaidos. Žiūrėdamas reportažą, atpažino savo dviratį. Garaže stovėjo trys dviračiai ir nepastebėjo, kad vieno iš jų nėra. Paskambino tyrėjai, kuri atvyko patikrinti garažo, nurodė, kad jis buvo išlaužtas laužtuvu. Jei neklysta, sulaikius kaltinamąjį, pas jį buvo rastas laužtuvėlis (t. 2, b. l. 20-26).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas D. D. parodė po namu, esančiu (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) turintis garažą, kuriame laiko visokius daiktus, tame tarpe ir vaikų dviračius. Paskutinį kartą garaže jis buvo 2014-10-02, apie 16 val., jame paliko baltos spalvos dviratį „Phantom By KS“, su kuriuo važinėja jo vaikas. Garažo pakeliamus vartus prieš išvykstant užrakino. Taip pat išeinant patikrino, ar vartai užsirakino. 2014-11-13, apie 16 val. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pamatė, kad ieškoma dviračio, panašaus į jo, savininko. Iškart nusileido į garažą ir pamatė, kad garažo viduje nebėra dviračio, o ant garažo vartų iš abiejų pusių yra laužimo žymės. Tai, kad dviratis yra jo, gali įrodyti pateikiant vaizdo filmuotą medžiagą – filmavo vaiką, kuris deda dviratį į garažą. Dviratis pirktas prieš trejus metus Prienuose, įsigijimo dokumentų jau nebeturi. Dviračio vertė 1 500 Lt (t. 1, b. l. 92).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK pareikštame protokole – pareiškime užfiksuota, kad nuo 2014-10-02, apie 16.00 val., iki 2014-11-13, apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atstūmus garažo vartų pakėlimo mechanizmą iš vidaus pavogtas dviratis „Phantom By KS Cycling“ baltos spalvos. Padaryta 1 500 Lt turtinė žala (t. 1, b. l. 83).
UAB „Delfi“ pranešimo duomenimis, skelbimų apie dviračio „Phantom By KS Cycling“ pardavimą 2014 metų spalio mėnesį, nurodytais kontaktiniais telefonais, nebuvo (t. 1, b. l. 81).
2014-11-17 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent ten esantis automobilių garažų masyvas. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 85-90).
2014-11-17 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas garažas bei jame stovėjęs dviratis „Phantom By KS Cycling“, kuris vėliau buvo pavogtas (t. 1, b. l. 95-99).
2014-10-22 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas dviratis „Phantom By KS Cycling“, apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 100-103).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo skyrius pateikė garažo vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, briauną su laužymo pėdsakais (t. 1, b. l. 91).
UAB „Tele2“ pareiškimo duomenimis, kaltinamajam priklausančiais telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2014-08-16 iki 2014-11-13 buvo jungtasi prie bazinės stoties (celės) (duomenys neskelbtini) gatvėje (t. 1, b. l. 74, 76-77, 79).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog pasitvirtino kaltinamajam P. M. pareikšti kaltinimai padarius abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir inkriminuota, jog kaltinamasis P. M. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą - garažą, o būtent, pirmos nusikalstamos veikos atveju į garažo vidų buvo patekta sugadinus garažo ventiliacijos groteles, o antros nusikalstamos veikos atveju - sugadinus vartų pakėlimo mechanizmą.
Nors kaltinamasis P. M. savo kaltės dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kategoriškai nepripažįsta, tačiau teismas mano esant pilnai įrodyta, kad pastarasis savo veiksmais padarė abu jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Visų pirma pažymėtina jog kaltinamojo parodymai dėl su nusikalstama veika (A. P. priklausančio turto pagrobimo) susijusių aplinkybių buvo nenuoseklūs, pastarojo pozicija kito, kas laikytina akivaizdžiai gynybine pozicija, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmą kartą apklausiamas P. M. apskritai neigė buvęs adresu (duomenys neskelbtini) ir tikino, jog galėjo lankytis nebent šalimais esančioje darbo biržoje (t. 1, b. l. 35). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis darbo biržoje registruotas tik nuo 2015 m. sausio mėn. (t. 1, b. l. 117), kas rodo, jog P. M. nebuvo jokio pagrindo lankytis darbo biržoje. Vėlesnėje apklausoje pastarasis pakeitė poziciją ir nurodė minėtu adresu visgi lankęsis, iškeldamas versiją apie nešiojamas skrajutes. Tokios versijos kaltinamasis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas neįtikinamais laiko kaltinamojo parodymus dėl nešiotų skrajučių. Pirmiausia apie tariamą darbą P. M. nurodė ne iš karto, o vėliau išsakyti teiginiai apie tariamą darbą yra abstraktaus pobūdžio, kaltinamasis negalėjo nurodyti jokios konkrečios informacijos – negalėjo įvardinti tariamo darbdavio, su kuo tarėsi ir susitikdavo dėl darbo (juo labiau, kad tai nebuvo vienkartinis veiksmas), kokios konkrečios darbo sąlygos, atsiskaitymas ir tt. Absoliučiai neįtikinamos ir netgi nelogiškos pastarojo nurodytos priežastys, dėl ko jis nuėjo į požeminių garažų patalpas. Kaltinamasis tikino, jog bedėdamas skrajutes į pašto dėžutes išgirdo kažkokį garsą – lyg krentančių vamzdžių, lyg žmogaus šauksmą, dėl ko nusileido žemyn. Nusileidęs nieko nei pamatė, nei negirdėjo, buvo tylu, jokie garsai nebepasikartojo, tačiau jis nepaisant to, pradėjo eiti prie garažų ir tikrinti, ar jie nėra atidaryti. Negana to, netgi laužti. Akivaizdu, jog kaltinamajam nebuvo absoliučiai jokio pagrindo eiti į garažų patalpas, juo labiau, atidarinėti ir laužtis į juos. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis vaikščioja po garažų masyvą, atidaro garažų vartus, nesimato, jog pastarasis būtų atsinešęs bent kokį maišą su skrajutėmis, būtent, kaip tikino, į kurį kaip tik ir buvo sudėti reklaminiai lankstinukai. Pabrėžtina, jog kaltinamasis prie garažų prieina mūvėdamas pirštines, nors jos skrajučių išnešiojimui tikrai nėra reikalingos, juo labiau, kad tuo metu buvo vasaros laikas. Garažo, iš kurio pavogti dviračiai, apžiūros metu užfiksuota, kad ant sugadintų grotelių bei ant garažo durų iš vidinės pusės, rasti pirštinių antspaudai (t. 1, b. l. 11-12).
Dėl nukentėjusiajam D. D. priklausančio turto vagystės, kaltinamojo parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių nurodęs, jog dviratį „Phantom By KS Cycling“ nusipirko pavasarį, vėliau P. M. jau tikino dviratį įsigijęs prie porą dienų iki sulaikymo, neįtikinamai aiškindamas neva anksčiau tokios aplinkybės nenurodė, bijodamas, jog pareigūnai iš jo dviratį atims. Kaip ir pirmuoju atveju, kaltinamasis abstrakčiai aiškino dviračio pirkimo aplinkybes. Nors teigė, jog skelbimą rado www.alio.lt internetiniame puslapyje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tokio turinio skelbimo (apie parduodamą dviratį „Phantom By KS Cycling“) 2014 m. spalio mėn. pagal nurodytus pardavėjo kontaktinius numerius nebuvo (t. 1, b. l. 80). Kaltinamasis negalėjo paaiškinti ir painiojosi aplinkybėse, kokiomis lėšomis atsiskaitė už įsigyjamą prekę. Atsakydamas į teismo klausimus, iš pradžių teigė, jog gavo socialinę pašalpą, teismui perskaičius bylos duomenis, jog pastarasis darbo biržoje užsiregistravo tik nuo 2015 m., jau tikino, kad pinigų turėjo iš buto nuomos, nors prieš tai tvirtino, jog jam nuolat trūko pinigų, kurių reikėjo narkotinėms medžiagoms įsigyti. Taip pat neįtikinama, jog tvirtinęs, kad dviratį pirko pardavimui, po poros dienų P. M. juo važinėjasi pats, kaip tik būtent toje gatvėje, kurioje buvo įvykdyta nusikalstama veika. Bylos duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais, patvirtina, kad iš P. M. priklausančio mobiliojo ryšio telefono buvo jungtasi prie mobiliojo ryšio stoties, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas patvirtina kaltinamąjį buvus nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog sulaikymo metu pas kaltinamąjį, be kita ko, rastas ir laužtuvas (t. 1, b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu P. M. naiviai aiškino neva laužtuvas buvo reikalingas padedant tėvui įstatyti duris, taip ir negalėdamas logiškai paaiškinti, kokiu būdu durų įstatyme pasitarnavo laužtuvas.
Tad, nepaisant to, kad pats kaltinamasis P. M. savo kaltės ir nepripažino, teismas byloje surinktų ir tiesiogiai ištirtų įrodymų pagrindu daro išvadą, jog kaltinamojo kaltė dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų pasitvirtino ir yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atitinkantys tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimų požymius. Abi nusikalstamos veikos yra baigtos, įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas P. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad P. M. įvykdė nusikalstamas veikas, kurios pagal nusikalstamų veikų kategoriją priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnis), į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: P. M. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 118-120, 121-127), administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 1, b. l. 128-131), iki suėmimo kitame tyrime niekur nedirbo, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 133, 134), nuo 2012-12-27 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 135).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam P. M. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jo dydį abiem atvejais nustatant artimą galimo skirti šios bausmės rūšies minimumui. Pagrindo taikyti švelnesnes bausmės rūšis, teismas neturi. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui (dėl ko konstatuotinas nusikalstamų veikų recidyvas), kas rodo, jog pastarasis savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina bei jo nekeičia, yra nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, priklausomas nuo narkotinių medžiagų.
Ikiteisminio tyrimo metu P. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2014-10-21, 21.25 val., iki 2014-10-23, 13.20 val., (t. 1, b. l. 29, 30, 37). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
P. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 38, 39), keistina į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje P. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (yra teistas, ankstesni teistumai už analogiškas veikas, už kurią nuteistas šiuo nuosprendžiu, ne kartą baustas administracine tvarka, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, priklausomas nuo opioidų) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis P. M. pagrobė svetimą A. P. priklausantį 781,97 eurų vertės turtą bei į tai, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų P. M. veiksmų, dėl ko pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą. Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas, pagrobto turto vertę pagrindžia byloje esantys dokumentai (t. 1, b. l. 17). Nors nukentėjusysis negalėjo pateikti su dviračio žibintu susijusių dokumentų, kadangi jie kartu su žibintu buvo pavogtoje dėžutėje, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad žibintas buvo pavogtas kartu su dviračiais bei laikyti, jog prašoma priteisti suma už žibintą (apie 225 Eur) yra neprotingai didelė.
Nukentėjusysis D. D. civilinio ieškinio nepateikė, kadangi pavogtas dviratis buvo jam grąžintas (t. 1, b. l. 106).
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu bei vokas su telefoninių pokalbių išklotinėmis paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (iš viso 52,11 Eur) (t. 2, b. l. 19). Nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam esant suimtam kitame ikiteisminiame tyrime. Ši aplinkybė leido teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamojo, kuris yra laikomas izoliuotas, galimybės tinkamai apsiginti yra ženkliai apribotos. Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su tinkamu jo teisės į gynybą užtikrinimu, dėl ko Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš P. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. P. turto pagrobimo), ir skirti jam 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo D. D. turto pagrobimo), ir skirti jam 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir P. M. paskirti subendrintą 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2015-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti P. M. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimą ir 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 21 d. 21.25 val., iki 2014 m. spalio 23 d. 13.20 val. (dvi paras).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 4 d.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, kurį palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, ir P. M. suimti teismo posėdžių salėje.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš P. M. nukentėjusiajam 781,97 (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą devyniasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu bei voką su telefoninių pokalbių išklotinėmis palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.