Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovėms B. M. ir advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, atsakovei A. Ž. ir jos atstovui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. papildomai paaiškino, kad tėvas pas jį 2014 metais yra gyvenęs kokius tris kartus, neilgais laikotarpiais. Jo sugyventinė J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), vis sukurstydavo tėvą grįžti pas ją, o po kurio laiko tėvas sugrįždavo vėl gyventi pas jį. Mirus mamai, jis atsisakė paveldėtos dalies tėvo naudai, nes tėvas žadėjo, kad ką nors jam paliks. Jis su tėvu sutarė gerai, rūpinosi juo, tačiau tėvui būdavo nuotaikų kaitos. Tėvas nematė pasirašyti, atsiliepti telefonu. A. Ž. buvo reikalingi pinigai, todėl tikėtina, kad jie sukurstė tėvą pas jį parsikraustyti ir perrašyti turtą atsakovei. Tėvas turtą užrašė, nes nebesuprato, ką daro.

9. Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji patvirtino V. K. testamentą, jis atrodė protingas, sąmoningas. Kai ji lankydavosi pas draugę A., V. jai sakydavo, kad jam patinka gyventi pas A. Tą dieną, kai reikėjo tvirtinti testamentą, ji atvažiavo iki Sedos su autobusu, paskui kartu su V. ir A., A., L. B. nuvyko pas notarę į Mažeikius. Notarė viską perskaitė, išaiškino. Kadangi V. nematė, turėjo pasirašyti trys liudytojai, tad ji pasirašė. Pats V. notarei pasakė, kad turtą nori užrašyti A. Ž.

10. Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. Ž. rūpinosi V. K., jis sakė, kad nori jai užrašyti turtą. Kadangi pas notarę reikėjo dar vienos liudytojos, tai ji atėjo pas notarę. V. neprieštaravo, kad ji pasirašytų. Notarė kelis kartus klausė V., ar nėra prievarta verčiamas sudaryti testamentą, jis atsakė, kad pats laisva valia nori turtą užrašyti A.

11. Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė yra jo sugyventinė, su ieškovu V. K. nebendrauja. V. K. buvo jo dėdė, jis paprašė nuvežti jį pas notarę, nes norėjo sudaryti testamentą, nenorėjo, kad turtas liktų sūnui. Notarė pasakė, kad reikia dviejų – trijų liudininkų, todėl D. G. papildomai pasikvietė L. B.. V. daugiausia bendravo su A. Ž., todėl jai užrašė turtą.

12. Liudytoja J. S. teismo posėdyje nurodė, kad V. K. kurį laiką pas ją gyveno, gal mėnesį, jį atvežė sugyventinė J.. V. K. pažino daug metų, buvo jos bendradarbis, senatvėje jis tapo prastos sveikatos, sublogęs, tačiau mąstymas buvo aiškus, protingas, su juo buvo galima pasikalbėti. V. K. yra sakęs, kad sūnus jį varo iš namų, minėjo, kad kas jį nukaršins, tam užrašys turtą.

13. Liudytojas L. J. teismo posėdyje nurodė, kad jis pažino V. K., nes gyveno jo namo, esančio, kaimynystėje. V. nebuvo apsisprendęs, kur nori gyventi. Pradžioje pats rūpindavosi namu, paskui sūnus sodybą prižiūrėdavo, žolę apipjaudavo.

14. Liudytoja A. J. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena ieškovo V. K. kaimynystėje, jis yra geras, rūpestingas žmogus. Yra bendravusi su V. K., jai susidarė įspūdis, kad jis ne visai adekvatus. Pas sūnų V. K. jis gyveno 2014 m. kokius tris kartus, tačiau vis norėdavo važiuoti pas sugyventinę J.. V. jai yra minėjęs, kad turtą paliks sūnui V..

15. Liudytojas A. A. M. teismo posėdyje nurodė, kad V. K. buvo jo mamos pusbrolis, tad jie yra pažįstami nuo vaikystės. V. visada kalbėdavo, kad namą paliks sūnui V.. Prieš ketverius metus mirus žmonai, V. prastai jautėsi, buvo pasimetęs, susirado draugę M. Kai pablogėjo jo sveikata, prasidėjo nesutarimai ir su sugyventine, tuomet sūnus V. pasiėmė jį pas save į namus, tačiau V. neužilgo ir vėl grįždavo pas ją. Apie tai, kad V. yra pas A. Ž., sužinojo atsitiktinai, lankė jį Sedos ligoninėje, jis net nesiorientavo, ar namuose yra, ar ligoninėje. V. buvo sudaręs tris testamentus, blaškėsi, buvo neapsisprendęs, iš viso gyveno pastaraisiais metais gal pas penkis žmones - ir Vilniuje, ir Sedoje, ir Mažeikiuose.

16. Liudytoja V. M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. pažino apie 40 m., jis daug kartų keitė testamentus, buvo prastos sveikatos, yra vežę jį į Jūrininkų ligoninę. V. buvo lengvai paveikiamas, jį buvo lengva įkalbinti. Kai gyveno pas J., jis kartais skųsdavosi, kad juo prastai rūpinamasi, tuomet liudytoja vykdavo pasižiūrėti.

17. Liudytoja G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ieškovo žmona. 2014 m. V. K. susirgo, tuomet jį parsivežė į savo namus, iki tol jis gyveno pas J.. Gyvendamas pas ieškovą, jis vis išvykdavo pas J., bet ir vėl sugrįždavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

18. Bylos duomenimis, t. y. V. K. mirties liudijimo kopija (I t., 8 b. l.), V. K. gimimo liudijimo kopija (I t., 9 b. l.), notarės D. V. liudijimu (I t., 10 b. l.), pareiškimu apie palikimo priėmimą (I t., 11 b. l.), testamento registro išrašo kopija (14 b. l.), nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašais (I t., 16-20 b. l., 127-144 b. l.), „TV pagalba“ laidos 2015-04-15 vaizdo įrašu, 2015-07-23 testamentu (I t., 103 b. l.), paveldėjimo bylos duomenimis (I t., 105-152 b. l.) nustatyta, kad 2015-08-02 mirė V. K., dėl kurio palikimo priėmimo į notarę D. V. kreipėsi jo sūnus V. K.. Testatorius V. K. 2015-07-23 testamentu visus jam priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą paliko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)

19. Ieškovas, ginčydamas minėtą testamentą, pagrinde nurodo dvi testamento panaikinimo priežastis: 1) buvo padaryta testamento sudarymo ir tvirtinimo pažeidimų; 2) testatorius sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės, tad testamentas neatitinka jo tikrosios valios.

Dėl testamento sudarymo ir tvirtinimo pažeidimų

20. Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Jis turi būti sudaromas dviem egzemplioriais, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką; surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojui; testamentą pasirašo pats testatorius, jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir testatoriui paliekamas vienas testamento egzempliorius (CK 5.28 straipsnio 1, 3 dalys). Galima situacija, kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento. Tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui.

21. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorius turėjo regėjimo trūkumų, šis faktas šalių byloje yra neginčijamas. Iš Medicinos dokumentų išrašo (I t., 84 b .l.) matyti, kad V. K. buvo diagnozuotas vienos akies aklumas, kitos akies silpna rega. Netgi ieškovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad tėvas nematė nei pasirašyti, nei atsiliepti telefonu. Vadinasi, aplinkybė, kad ieškovas turėjo regėjimo problemų, yra įrodyta. 2015-07-23 testamente nurodyta, kad testatoriui V. K. buvo išaiškintos CK 5.20 straipsnio bei 5.46 straipsnio nuostatos; testamente pažymėta, kad testatoriaus veiksnumu įsitikinta, notarė patvirtino testamentą, pasirašytą D. G., A. Ž. ir L. B. už nematantį skaityti V. K.. Kaip nustatyta iš testamento tvirtinimo metu kartu buvusių D. G., A. Ž. ir L. B., A. Ž. paaiškinimų, notarės Reginos Lemežienės atsiliepime išdėstytų aplinkybių, pats testatorius V. K. prašė surasti reikiamą kiekį asmenų, galinčių už jį pasirašyti, nes norėjo kuo greičiau sudaryti testamentą; testamente nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (nematantis skaityti); visi už V. K. pasirašiusieji asmenys buvo veiksnūs ir nebuvo įpėdiniai pagal testamentą; testamentą patvirtino notarė Regina Lemežienė. Ieškovo atstovė nurodė, jog testamentas buvo sudarytas pažeidžiant sudarymo reikalavimus, nes V. K. turėjo sveikas rankas ir galėjo pasirašyti pats, be to, iš testamento nėra aišku, kas pasirašė už nematantį V. K., o kas buvo liudytojai. Iš tikro testamente nėra išskirta, kuris asmuo pasirašo už nematantį testatorių, o kurie yra liudininkai. Tačiau ištyrus bylos duomenis matyti, jog notarė klausė V. K., kuris asmuo turi pasirašyti už jį, o kas bus liudininkais, tačiau testatorius nurodė, kad jam nėra svarbu, kuris asmuo pasirašys, svarbu, kad už jį pasirašytų; iš teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų D. G., A. Ž. ir L. B. paaiškinimų nustatyta, jog pagal testamento tvirtinimo eigą, jie suprato, kad už V. K. pasirašo D. G., o A. Ž. ir L. B. pasirašo todėl, kad yra tvirtinamas aklo žmogaus testamentas; visi dalyvavusieji asmenys patvirtino, kad buvo garsiai perskaitytas testamento tekstas. Byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų pageidavęs pats pasirašyti testamentą, priešingai, jis rodė iniciatyvą, kad būtų kuo greičiau surasta pakankamai žmonių, galinčių patvirtinti aklo žmogaus testamentą.

22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog aplinkybės, kad V. K. pats savo ranka nepasirašė testamento, ir kad testamente nėra aiškiai nurodyta, kuris asmuo pasirašo už V. K., o kurie yra liudininkai, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta testamento tvirtinimo pažeidimų, nes bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. buvo aiški testamento sudarymo ir tvirtinimo eiga, suprantamas ir priimtinas pasirašančių asmenų dalyvavimas testamento pasirašymo procedūroje.

Dėl testatoriaus valios sudaryti testamentą

23. Testamentas yra įstatymo nustatyta tvarka sudarytas vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia savo valią, todėl jam būdingi visi sandorio elementai: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys. Bent vieno iš šių elementų nebuvimas daro testamentą negaliojantį. Ieškovas nurodo, jog testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

24. Iš Medicinos dokumentų išrašo (I t., b. l. 84), Sedos pirminės sveikatos priežiūros centro 2015-11-26 pažymos ir Epikrizių Nr. 89 ir 117 (I t., b. l. 85-87) matyti, kad V. K. nuo 2014-08-08 iki 2014-08-22 ir nuo 2015-07-02 iki 2015-08-02 gydėsi Sedos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, 2015-07-23 jį buvo išsivežę juo besirūpinantys žmonės, skundėsi oro trūkumu, bendru silpnumu, sunkumu krūtinėje, aklumu; V. K. diagnozuotas lėtinis širdies veiklos nepakankamumas, išeminė širdies liga, lėtinė pasikartojanti embolizacija į plaučių arterijas, stabili II įtampos stenokardija, mišri demencija, lėtinis obstrukcinis bronchitas. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicinine dokumentacija ir bylos medžiaga. 2016-03-30 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-35/2016 (II t., b. l. 31-33) konstatuota, kad kategoriškai atsakyti į teismo užduotą klausimą, ar V. K. 2015-07-23 sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę, pasekmes ir juos valdyti, negalima, tačiau atsižvelgiant, kad demencijos diagnozė turimoje medžiagoje mediciniškai nepagrįsta, palikime turtą paliko žmonėms, kurie paskutiniu metu juo rūpinosi, 2015 metų „TV pagalbos“ laidos vaizdo įraše duomenų, rodančių, kad tiriamasis nesiorientuoja situacijoje, nekonstatuojama, notarei Reginai Lemežienei testamento sudarymo metu nekilo įtarimų dėl tiriamojo psichinės būsenos, galima daryti prielaidinę išvadą, kad V. K. 2015-07-23 sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę, pasekmes ir juos valdyti.

25. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, vis tik pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

26. Iš teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų J. S., A. A. M., V. M. M. parodymų nustatyta, kad V. K. visą gyvenimą buvo sąmoningas, protingas asmuo, neturėjo psichinių sutrikimų; prieš kelerius metus mirus jo žmonai ir pablogėjus sveikatai, V. K. tapo sutrikęs, pasimetęs, gyveno pas įvairius žmones, turėjo sugyventinę J., pas kurią retkarčiais gyvendavo. Ieškovas, jo žmona G. K. taip pat patvirtino, kad V. blaškėsi, neapsispręsdamas, kur gyventi. Iš 2014-09-09 testamento ir 2014-12-16 pareiškimo dėl testamento panaikinimo (I t., 150-152 b. l.), testamentų registro išrašo (I t., 108 -109 b. l.) matyti, kad V. K. anksčiau buvo sudaręs ir panaikinęs testamentą. Šie duomenys iš tikro rodo, jog V. K. buvo dažnai keičiantis nuomonę asmuo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog jis buvo tokios būklės dėl psichikos sutrikimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių, t. y. iš to, jog jis apako, skundėsi plaučių ligomis, buvo senyvo amžiaus, matyti, jog V. K. reikėjo nuolatinės priežiūros, todėl visai suprantamas jo siekis užsitikrinti saugią senatvę paliekant turtą tiems asmenims, kurie rūpinsis juo iki mirties. Iš „TV pagalba“ laidos įrašo matyti, jog laidos filmavimo metu (2015 m. kovo mėn.), jis buvo sąmoningas ir buvo aiškiai išreikšta jo valia palikti turtą tiems, kas juo rūpinsis (vaizdo įrašo 06.45 min.). Pažymėtina, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, jog V. K. būtų išreiškęs savo valią palikti turtą sūnui V. K.; nėra įrodymų, jog ieškovas 2015 metais būtų siekęs prižiūrėti tėvą, juo rūpintis, priešingai, iš „TV pagalba“ laidos įrašo matyti, jog pats V. K. teigė, jog sūnus juo nesirūpina (vaizdo įrašo 04.39 min.), o ieškovas V. K. nepriėmė tėvo, jo žmona liepė jį vežti pas sugyventinę J. (vaizdo įrašo 08.27 min., 09.15 min.). Nors ieškovas teigia, kad „TV pagalba“ laidos įrašas nėra patikimas įrodymas, yra sumontuotas iškarpant informaciją ir pan., vis tik iš šiame įraše užfiksuotos informacijos galima nustatyti V. K. apsigyvenimo pas A. Ž. aplinkybes; galima nustatyti testatoriaus norą palikti turtą tiems, kas juo rūpinsis; iš vaizdo įrašo taip pat akivaizdi aplinkybė, kad sūnus nesutiko priimti gyventi pas save tėvo V.. Šios aplinkybės nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, jos atitinka ir vėlesnes nustatytas faktines aplinkybes, jog atsakovė su sugyventiniu A. Ž. iki mirties rūpinosi V., jis pas ją gyveno iki mirties. Nėra duomenų, jog ieškovas nuo 2015 m. kovo mėnesio būtų bandęs tėvą parsivežti pas save, ar būtų juo rūpinęsis. Testamentas buvo sudarytas tik po kelių mėnesių nuo tada, kai V. K. apsigyveno pas atsakovę ir jos sugyventinį, vadinasi, testatorius turėjo pakankamai laiko apsigalvoti dėl testamento ir pakeisti gyvenamąją vietą.

27. Civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas lemia, jog būtent ieškovas turi įrodyti, kad V. K. buvo tokios būsenos, kuri neleido priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo tokiai išvadai, nes nustatyta, kad atsakovės šeimoje V. K. buvo tinkamai rūpinamasi, jis ten gyveno iki mirties, tad jo testamentas atitinka jo išreikštą valią palikti turtą tiems asmenims, kurie juo rūpinsis iki mirties.

28. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti 2016-03-30 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad V. K. 2015-07-23 sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę, pasekmes ir juos valdyti; testamentas buvo patvirtintas laikantis teisės aktų nustatytos sudarymo bei tvirtinimo tvarkos, todėl laikytina, kad nėra pagrindo naikinti 2015-07-23 sudaryto V. K. testamento, ieškinyje nurodytais motyvais, todėl ieškovo V. K. ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytiniais įrodymais pagrįstas atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 496,10 € už atsiliepimo parengimą ir 417,45 € už atstovavimą teismo posėdžių metu, t. y. po 139,15 € už kiekvieną teismo posėdį, bendra išlaidų suma 913,55 €. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau tekste –Rekomendacijos) 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 p. nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus koeficientas yra 2,5, tad maksimali išlaidų suma už tokio dokumento surašymą būtų 1784,75 €; 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme koeficientas – 0,1, vadinasi, už teismo posėdžių, vykusių 2015-11-17, 2015-12-09, vieną atstovavimo valandą maksimalus įkainis yra 71,39 €, o už 2016-04-28 – 73,51 €. Byloje vyko trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 12 valandų, todėl laikytina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (913,55 €) yra protingo dydžio ir neviršija maksimalių įkainių, todėl priteistinos atsakovės naudai iš ieškovo V. K..

30. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, matyti, jog teismas šioje byloje patyrė 4,99 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos Valstybės naudai iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 913,55 € (devynis šimtus trylika eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,99 € (keturis eurus 99 ct) pašto išlaidų Valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.