Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-76-348/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-3648-668/2017Nutarimas · 2017-12-20Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-76-348/2018Nutartis · 2018-02-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
AN2-76-348/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02355-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-76-348/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02355-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo R. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, jam skirta 12 Eur bauda; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje 530 eurų bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje 1900 eurų bauda be transporto priemones konfiskavimo. Pritaikyta ANK 38 straipsnio 2 dalį galutinė nuobauda paskirta 1900 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo. R. Ž. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d., 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „PEUGEOT 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko prireikus nesustabdė automobilio, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, po įvykio nesustojo ir automobiliu pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 219, 220 punktų reikalavimus.Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu prašo, skundžiamą nutarimą pakeisti ir taikyti už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.Skunde nurodė, jog apylinkės teismas individualizuodamas nuobaudą R. Ž., netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą. Skunde pažymima, jog ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. R. Ž. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus tarp jų ir už KET pažeidimus. Pažymima, jog R. Ž. automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, tai tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą.Institucijos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis. Institucijos teigimu, R. Ž. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės, jis yra nuolat traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairius KET reikalavimų pažeisimus. Institucijos įsitikinimu, paskyrus R. Ž. nuobaudą - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Teismas, R. Ž. neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą - teisę į saugią aplinką. Institucijos pastebėjimu, vertinant pažeidėjo veiksmus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš jo valią, taip pat byloje nėra duomenų apie transporto priemonės perėjimą R. Ž. žinion neteisėtais būdais.Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas atmetamas. Ginčo dėl padarytų nusižengimų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame institucijos skunde keliamas R. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą netaikė administracinio poveikio priemonės - automobilio, kuris buvo pažeidimo įrankis, konfiskavimo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti skiriama ir pagrįstai jos netaikė. ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad už 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi minėto straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 426 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu - perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „PEUGEOT 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. N.. V. N. paaiškinime nurodė, jog R. Ž. jo automobilį paėmė neatsiklausęs, savavališkai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkas būtų atsakingas už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad automobilio savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su pažeidimų padarymu būtų susijęs, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Be to, byloje nėra duomenų ir apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl V. N. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilis „PEUGEOT 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra konfiskuotas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 32-36). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo baudžiamojo įsakymo dalis dėl transporto priemonės yra įvykdyta. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė