Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovams Ž. J. ir K. J. (S.) dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašo teismo ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Ieškovas ir atsakovė negyvena kartu nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) gimė D. S., kurio tėvu gimimo įraše nurodytas ieškovas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos A. T. kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nėra biologinis D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kadangi ieškovas nuo 2010 m. negyvena su vaiko motina, tai patvirtina ir atsakovas Ž. J. (CK 3.148 str.) (b.l. 6). Ieškovas niekada nepalaikė ryšių su vaiku, o vaiko tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas kaip atsakovės K. J. sutuoktinis, vaikui gimus dar iki ištuokos įregistravimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami, siekiant panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad ieškovas yra D. S. tėvas, ir teismas laiko įrodyta, kad ieškovas nėra biologinis D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.150 str. 1 d.).

Dėl tėvystės nustatymo

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra tinkamas subjektas, t.y. nėra tinkamas ieškovas kreiptis į teismą dėl D. S. tėvystės nustatymo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip neteisėtas (LR CK 3.147 str.).

Nesant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti, kad ieškovas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra D. S. gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įrašą D. S. gimimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)), jog K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), yra D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriui duomenų apie vaiko tėvą panaikinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.