Kauno apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo S. E. atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Daivai Danisevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. E., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti ūkininko (duomenys neskelbtini) ūkyje, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. E. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 09.50 val. iš prekyvietės „Giraitė”, esančios Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80, nerakinamoje darbuotojų persirengimo patalpoje buvusios G. Z. rankinės, slapta pagrobė svetimą, G. Z. priklausantį 550 eurų vertės turtą: bevertę piniginę su joje buvusiais pinigais - 530 eurų ir 20 eurų vertės auskarą.

Be to, E. E. mušdama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2019 m. rugsėjo 7-9 dienomis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė savo šeimos nariui – mažamečiam sūnui S. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, tuo šiais veiksmais S. E. padarė poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kairio žando srityje, nugaroje, krūtinėje, abiejose šlaunyse, kairio klubo srityje, pilvo srityje, dešinio dilbio srityje, dešiniosios mentės srityje, taip nežymiai sutrikdė S. E. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. E. apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykis galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 9.50 val. Giraitės prekyvietėje Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80. Ji mėgino įsidarbinti Giraitės turguje. Darbdavys jai liepė atsinešti dokumentus, ji manė, kad ją priims į darbą. Atėjusi į darbą užėjo į persirengimo patalpą, kuri yra nerakinama. Visi atėję darbuotojai į darbą toje patalpoje pasideda daiktus tiesiog ant stalo. Padirbus kelias valandas, darbdavys už dirbtą laiką atsiskaitė ir jai pasakė, kad jos į darbą nepriims. Ji tai išgirdusi įsiuto, nuėjo į persirengimo patalpą, pačiupo ant stalo buvusią rankinę ir išėjo. Iš rankinės paėmė piniginę, kurioje buvo kortelės, pinigai, auskaras. Kažką iš tos piniginės išmetė į šiukšlių dėžę, kitką išmetė laukuose. Nežino, kiek piniginėje buvo pinigų. Po to susitiko su nukentėjusiąja G. Z., ji nukentėjusiajai atlygino padarytą žalą, jos susitaikė. Ji viską, ką buvo paėmusi nunešė į jos darbovietę, jos atsiprašė, įteikė jai dovaną. Suprato, kad pasisavino svetimą turtą, gailėjosi, kad taip pasielgė. Supranta, kad reikėjo tvardytis, savo elgesį vertina blogai.

Kaltinamoji E. E. apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 rugsėjo 7 d. buvo savaitgalis. Grįžusi su (duomenys neskelbtini) iš miesto šventės liepė jam susitvarkyti savo daiktus. Ji taip pat tvarkėsi namuose, gamino valgį. Vaikas jos neklausė, ji, apimta įsiūčio, jam sudavė. Sudavė ranka per nugarą, užpakalį, kojas, sudavė į įvairias kūno vietas. Po sudavimo ant vaiko jokių žymių nematė. Žino, kokie sužalojimai (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai skaudu, tikisi susitikti su vaiku. Sūnus po įvykio kartu su ja negyvena. Kėdainių vaiko teisių apsaugos tarnyba vaiką iš jos paėmė. Jai neleidžia vaiko lankyti, ji su vaiku nesimato. (duomenys neskelbtini) 4 metai. Apie sumušimą tarnyboms pranešė iš darželio. Gailisi, kad nesikreipė į pozityvios tėvystės kursus, pati yra kalta. Ji viena augina vaiką, labai jį lepina, vaikas nežinojo žodžio “negalima”. Tai buvo pirmas kartas, kai vartojo smurtą prieš vaiką. Taip ji pasielgė vedama pykčio, viskas susidėjo į vieną vietą, ji tuo metu ieškojo darbo, norėjo, kad nieko vaikui netrūktų. Mano, kad reikėjo jai nueiti pas psichologą, pirmiausia reikėjo tvarkytis su savimi. Pripažįsta, kad vaikui padarė sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė vaikui fizinį skausmą. Ji vaistus vartodavo nereguliariai, pasijutusi geriau, vaistų nevartodavo. Šiuo metu vaistus vartoja. Ji nori dirbti, nori, kad vaikui nieko nestigtų. Jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Ji yra įgijusi socialinės pedagogikos specialybę, tačiau pagal specialybę dirbti neketina.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Danisevičienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad S. E. šiuo metu gyvena šeimoje pas budinčią globėją. Kaltinamajai nustatytas apribojimas nesimatyti su vaiku. Kaltinamosios šeima buvo žinoma skyriui, nes vaiko motina E. E. serga psichikos liga ir augina vaiką, todėl buvo stebima. E. E. nereguliariai vartoja vaistus, kai vaistus vartoja, viskas būna gerai. Vaikas raidos sutrikimų neturi, šiuo metu lankosi pas logopedą, psichologą ir ergoterapeutą. Gavus teismo priimtą procesinį sprendimą, Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su Kėdainių pagalbos šeimai įstaigos vadybininku, spręs, kaip galima organizuoti vaiko ir mamos bendravimą.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė, kaltinamosios gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl vagystės

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

protokolu – pareiškimu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., į Kėdainių rajono policijos komisariatą kreipėsi G. Z., kuri pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. grįžusi vakare po darbo į namus, savo rankinėje, pasigedo bevertės piniginės, kurioje buvo 530 eurų, banko kortelės, nuolaidų kortelės, auksinio auskaro. Padaryta 615 eurų turtinė žala. Dėl piniginės vagystės ji įtaria moterį, vardu (duomenys neskelbtini), kuri jų įmonėje mokėsi dirbti, tačiau į darbą nebuvo priimta (1 tomas, b. l. 33);

nukentėjusioji G. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., 7.30 val. ji atėjo į savo darbą, Basanavičiaus g. 80, Kėdainiai, kur mokėsi dirbti. Persirengimo patalpoje ji paliko savo rūbus, rankinuką su daiktais. Patalpa yra nerakinama. Dirbo iki 17.50 val. Grįžusi į persirengimo kambarį, pasiėmė savo daiktus ir išėjo namo. Būdama namuose, (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val. pasigedo savo rankinuke buvusios piniginės su 530 eurų, piniginėje buvusios asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, SEB banko kortelės, 7 nuolaidų kortelių, auksinio auskaro. Apie tai pranešė direktoriui, kuris išsiaiškino, kad piniginę pavogė kita darbuotoja, vardu (duomenys neskelbtini). Vėliau (duomenys neskelbtini)jos atsiprašė, visą padarytą žalą atlygino, jos susitaikė (1 tomas, b. l. 55-68);

liudytojas M. S. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.30 val. jam paskambino darbuotoja G. Z., kuri pranešė, kad darbo vietoje pasigedo savo rankinėje buvusios piniginės. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įtaria (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo priimta į darbą. Kitą dieną jis telefonu paskambino E. E. ir nurodė, kad patalpa buvo filmuojama vaizdo kamera iš kurios matyti, kad ji pavogė (duomenys neskelbtini) piniginę. (duomenys neskelbtini) prisipažino paėmusi (duomenys neskelbtini) piniginę, ją išmetė į šiukšlių dėžę (1 tomas, b. l. 81-84);

2019 m. rugpjūčio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. Z. atpažino E. E., kurią ji įtarė pavogus jos piniginę su daiktais ir pinigais (1 tomas, b. l. 69-73);

2019 m. rugpjūčio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 tomas b. l. 97-103 ) E. E. parodė vietą, tai yra patalpą, iš kurios pavogė G. Z. piniginę. Po to, E. E. parodė autobusų sustojimo stotelę „Šingaliai“ kur ji, eidama link Krekenavos agrofirmos, mėtė į pakelę G. Z. pinigus, dokumentus, piniginę. Apžiūrėjus pakelės griovį, kelkraštį, rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) SEB banko kortelė, CLUB5 nuolaidų kortelė ir TOPO Centro nuolaidų kortelė. Rasti daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui (1 tomas, b. l. 105-109), nustačius jų priklausomybę, pagal pakvitavimą grąžinti G. Z. (1 tomas, b. l. 110).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji E. E. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 09.50 val. iš prekyvietės „Giraitė”, esančios Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80, nerakinamoje darbuotojų persirengimo patalpoje buvusios G. Z. rankinės, slapta pagrobė svetimą, G. Z. priklausančią bevertę piniginę su joje buvusiais pinigais - 530 eurų ir 20 eurų vertės auskarą, viso pagrobė turto už 550 eurų. E. E. kaltę patvirtina jos nuoširdus prisipažinimas teisme, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, ir kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai – nukentėjusiosios G. Z., liudytojo M. S. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Kaltinamosios E. E. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog ji, suvokdama savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą (suvokė, kad pagrobdama svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo), pagrobė svetimą turtą (pagrobtų daiktų vertė viršijo 5 MGL (250 Eur). Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamoji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamosios E. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir kad kaltinamoji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl mažamečio sužalojimo

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

atstovė pagal įstatymą Daiva Danisevičienė apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. ryte iš Kėdainių vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)” gavo pranešimą, kad į darželį atvestas su mėlynėmis ant veido mažametis S. E.. Ji kartu su patarėja V. J. nedelsiant nuvyko į minėtą darželį. S. E. tuo metu buvo paguldytas pietų miego. Pakėlus berniuką, jos apžiūrėjo vaiką, ant vaiko veido buvo dvi mėlynės, viena mėlynė buvo po dešine akimi, kita ant dešinio skruostikaulio. Pakėlus marškinėlius, visa vaiko nugara buvo nusėta įvairios spalvos mėlynėmis ir įbrėžimais. Po to, jos vaiką paėmė iš darželio ir tarnybiniu automobiliu vežė į ligoninę. Automobilyje ji pakalbino vaiką, paklausė iš kur atsirado šie sužalojimai. Iš pradžių vaikas tiesiai atsakyti nenorėjo, tačiau ilgiau pakalbinus, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jį mušė mama, minėjo, kad mušė vakar ir šiandien. Bandė iš vaiko sužinoti daugiau įvykio aplinkybių, tačiau nepavyko, nes vaikas kalba gan neaiškiai, kai kurių žodžių negalima suprasti (1 tomas, b. l. 146-149);

liudytoja I. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba vaikų lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)”, esančiame Josvainių gatvėje, Kėdainiuose, auklėtoja-mokytoja. 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 07.15 val., į darželį savo mažametį sūnų S. E., atvedė jo mama E. E.. Palikusi sūnų ji išėjo. Ji iš karto pastebėjo, kad ant (duomenys neskelbtini) dešiniojo skruosto yra užlipdytas nedidelis vaikiškas medicininis pleistriukas. Iš pradžių ji į tai nekreipė didelio dėmesio, tačiau kiek vėliau ji pasiūlė (duomenys neskelbtini) nusiimti tą pleistriuką, nes nuo jo galėjo likti žymė. Vaikui sutikus, ji pleistriuką nuėmė ir pamatė, kad po juo buvo nedidelė kraujosruva. Pažiūrėjusi įdėmiau, pamatė nedidelę kraujosruvą ir kairėje smakro pusėje bei įdrėskimus ant ausų, todėl ji pasikvietė darželio medicinos darbuotoją, kad ši pažiūrėtų kas per sužalojimai yra ant vaiko kūno. (duomenys neskelbtini)jai pasakė, kad jis užsigavo atsitrenkęs į kažkokią spintelę. Vaiką apžiūrėjusi darželio medikė pasakė, kad ant vaiko kūno yra matoma ir daugiau sužalojimų, kraujosruvų ir įbrėžimų. E. E. (duomenys neskelbtini) į jų darželį veda apie pusantrų metų, anksčiau ji ant jo veido yra pastebėjusi nežymių įbrėžimų, tačiau vaikas paaiškindavo, kad įbrėžimus padarė katė. Vaiko mama jai kartais pasirodydavo nervinga, šiek tiek agresyvi, kartais su sūnumi bendraudavo labai meiliai (2 tomas, b. l. 25-28);

liudytoja R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Kėdainių pagalbos šeimai centro budinti globėja. 2019 m. rugsėjo 10 d. iš pagalbos centro paskambinusi socialinė darbuotoja paprašė 2 savaitėm priimti į savo namus sumuštą berniuką. Darbuotoja pasakė, kad ją informavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja. Po valandos ji nuvyko į ligoninę ir paėmė mažametį S. E.. Grįžus į namus, vaikas pavalgė, pailsėjo ir ji jį nuvedė maudytis. Kai nuprausė vaikui veidą ir nuo skruosto nuėmė pleistrą, ant vaiko dešinio skruosto buvo matyti ryški mėlynė, po akimi rausva kraujosruva, kairiame smilkinyje buvo matyti trys nedidelės gelsvos spalvos mėlynės, ant žando taip pat buvo matyti kraujosruvos. Nurengusi vaikui drabužius, pastebėjo pilvo dešinėje pusėje mėlynę, ant vaiko nugaros matėsi daug mėlynių, keli įbrėžimai, ant abiejų vaiko šlaunų buvo matyti mėlynės ir įvairios tamsios dėmės. Ant dešinės rankos buvo mėlynė. (duomenys neskelbtini) paklausė, kas ji taip nuskriaudė. Vaikas pasakė, kad mama, paklausus su kuo mušė, gal su kokiu daiktu, vaikas atsakė, kad ne, mušė ranka. Dar paklausė už ką jį mama mušė, atsakė, kad nežino. Klausė, ar mama dažnai jį muša, atsakė dažnai, tačiau ji mano, kad vaikas nelabai suprato žodžio dažnai reikšmę, būdamas 4 metų amžiaus. Vaikas kalba, bet sunkiai, ne visus žodžius galima suprasti. Papildomos apklausos metu R. S. parodė, kad buvo toks atvejis, kada ji nusprendė po dušu (duomenys neskelbtini) išmaudyti. (duomenys neskelbtini) pradėjo purtyti galvą į šonus, parodydamas, kad nenori maudytis. Kadangi vaikas buvo visas išsitepęs išmatomis ji vis tiek turėjo jį nuprausti. Ji nurengė vaiką, atsuko dušą ir bandė jį prausti, tačiau (duomenys neskelbtini) pradėjo klykti ir krito ant žemės. Ji vaiką pakėlė, tačiau jis vėl krito ant dušo grindų. Tada ji vėl jį pakėlė ir suspaudusi ranka laikė, kad (duomenys neskelbtini) nekristų, tada vaikas pradėjo jai kąsti į ranką, spardytis ir draskytis rankomis. Vyras, išgirdęs triukšmą, atbėgo į vonios kambarį ir laikė vaiką, kad ji galėtų jį nuprausti. Kol (duomenys neskelbtini) prausė, jis visą laiką muistėsi, spardėsi ir rėkė. Kai tik užsuko vandenį, vaikas iškart nurimo. Po šio prausimo, kitą dieną pastebėjo, kad ant (duomenys neskelbtini) kūno atsirado mėlynės, buvo ant alkūnės, kelių, lyg tai buvo ir ant nugaros. Po kelių dienų (duomenys neskelbtini) vėl po savimi apsidarė, situacija buvo panaši, tik šį kartą ji vaiko po dušu neprausė, o bandė apiprausti su šlapiu rankšluosčiu. (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo rėkti, muistytis, kristi, kąsti, draskytis. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) bijo vandens, todėl ji vaiko klausė, ar jis bijo vandens, vaikas atsakė, kad ne. Klausė, ar bijo maudytis, taip pat atsakė ne. Buvo nuvedusi vaiką pas psichologę, kuri jo taip pat klausė, ar jis bijo vandens, maudytis, (duomenys neskelbtini) taip pat atsakė ne. Klausė, ar pasiilgo mamos, vaiko akyse pasirodė ašaros, sakė, kad nori pas mamą (2 tomas, b. l. 31-34);

liudytoja R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. S. E. būdinti globėja atvedė jį į darželį „(duomenys neskelbtini)” ir jai pasakė, kad S. E. mušė jo mama E. E.. Jai dirbant darželyje „(duomenys neskelbtini)”, į užsiėmimą atėjo S. E., ant kurio kūno matė mėlynes, vaiko paklausė, iš kur pas jį mėlynės, S. E. pasakė, kad tai padarė mama. Tada ji paklausė, ar mama S. E. mušė, jis atsakė, kad taip, paklausus už ką jį mušė mama, jis jai atsakė, kad neatsimena. Daugiau ji nieko vaiko neklausinėjo. Ant (duomenys neskelbtini) pastebėdavo mėlynes, tačiau jis sakydavo, kad užsigaudavo. S. E. mama (duomenys neskelbtini) praeitą savaitę jai pati pasakė, kad jį nesusivaldė ir uždavė S. E.. Su kuo trenkė vaikui, nesakė (2 tomas, b. l. 43-46);

Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) pranešimu nustatyta, kad iš darželio „(duomenys neskelbtini)” buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad į darželį buvo atvestas sumuštas vaikas S. E., gim. (duomenys neskelbtini), kuris auklėtojoms pasakė, kad buvo sumuštas mamos (1 tomas, b. l. 131);

iš VTAS rašto matyti, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo mažamečio S. E., gim. (duomenys neskelbtini) amžių, brandą, psichologines savybes, siekiant apsaugoti vaiką nuo traumuojančio apklausos poveikio, vaiko apklausti nerekomenduoja (1 tomas, b. l. 140);

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2474-2019 nustatyta, kad S. E. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kairio žando srityje, nugaroje, krūtinėje, abiejose šlaunyse, kairio klubo srityje pilvo srityje, dešinio dilbio, dešiniosios mentės srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 tomas, b. l. 9);

Specialisto išvada Nr. pG2637/2019, nustatyta, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-6 dienas iki apžiūros, tai nurodo sužalojimų pobūdis - poodinių kraujosruvų spalva. Poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kairio žando srityje, nugaroje, krūtinėje abiejose šlaunyse, kairio klubo srityje, pilvo srityje, dešinio dilbio dešiniosios mentės srityje, galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, dešinio klubo srityje galėjo būti padarytos atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Tiksliai atriboti, kurie sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. rugsėjo 7-9 dienomis, nėra galimybės (2 tomas, b. l. 13);

2019 m. spalio 29 d. - 2019 m. gruodžio 2 d. E. E. buvo atlikta pirminė teismo psichiatrijos ambulatorinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad nusikalstamų veikų darymo metu, bei šiuo metu E. E. dėl savo psichikos sveikatos būklės galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su E. E. galima atlikti procesinius bylos tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti teismo posėdyje, ji gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. Dėl psichikos sutrikimų nepavojinga sau ir kitiems asmenims (2 tomas, b. l. 132-135);

ekspertizės metu vertinant psichikos būseną nurodyta, kad ji pripažįsta vaikui sudavusi per užpakaliuką, per nugarytę, pastūmė į lovą, neskaičiavo kiek kartų. Sudavė, nes jis yra per daug judrus, daro ką nori. Dėl vagystės taip pat kalta prisipažįsta (2 tomas, b. l. 134 );

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai E. E. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę pavirtina ir liudytojos Daivos Danisevičienės, I. N., R. S., R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados, kuriose konstatuoti mažamečiui nukentėjusiajam padaryti sužalojimai bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamoji E. E. 2019 m. rugsėjo 7-9 dienomis, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė savo šeimos nariui – mažamečiui sūnui S. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, tuo šiais veiksmais S. E. padarė poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kairio žando srityje, nugaroje, krūtinėje, abiejose šlaunyse, kairio klubo srityje, pilvo srityje, dešinio dilbio srityje, dešiniosios mentės srityje, taip nežymiai sutrikdė S. E. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamosios E. E. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Neabejotina, kad kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir to norėjo. Šia veika sukėlė padarinius – S. E. jautė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jo sveikata. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamosios E. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininkės asmenybę, jos vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamoji E. E. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai vagyste padarytą turtinę žalą, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. E. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (2 tomas, b. l. 96-97), AB „(duomenys neskelbtini)” personalo vadovės charakterizuojama teigiamai (2 tomas, b. l. 104), ūkininko V. K. taip pat charakterizuojama teigiamai, (2 tomas, b. l. 107), psichiatrinio gydymo įskaitoje - nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d., yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas (2 tomas, b. l. 110), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašyta (2 tomas, b. l. 110).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato viešųjų darbų, baudos, arba arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Paskyrus kaltinamajai baudą, bausmė nepasieks savo tikslų, nes kaltinamosios finansinė padėtis yra sunki, darbo užmokestis minimalus, viena augina ir išlaiko mažametį vaiką, todėl šios rūšies bausmės atlikimas paveiktų jos mažametį sūnų.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, o arešto bausmė visgi susijusi nors ir su trumpalaikiu, tačiau realiu asmens izoliavimu nuo visuomenės, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti asmens atžvilgiu taikant probacijos priemones. Kaltinamajai už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant minimalų šių bausmių terminą. Kadangi kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui, skiriant kaltinamajai įpareigojimus, įpareigojant ją tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

E. E. kalta pilnai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji G. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 615 eurų civilinį ieškinį, ieškinys pilnai atlygintas, procesas dėl nukentėjusiosios G. Z. civilinio ieškinio, nutrauktinas.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesilankyti lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi S. E., paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Kaltinamajai išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamoji turi teisę prašyti, kad jos apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. E. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. E. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti E. E. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. E. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. E. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. E. tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, skirti E. E. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiosios G. Z. civilinio ieškinio, pareikšto E. E., dėl 615 eurų turtinės žalos priteisimo, nutraukti.

E. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nesilankyti lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi S. E., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.