Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-02-11 · Byla Nr. TS-11-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
TS-11-929/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nuteistasis
Ž. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-11-929/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 89-4, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 dienos nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 22 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant Ž. K. atlikti paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu Ž. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2015 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 198¹ straipsnio 1 dalį (4 veikos), ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2018 m. gegužės 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 29 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 29 d.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. sausio 8 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2019 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 137-3 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 89-4 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad nors nuteistasis ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 85 balus, didelį teistumų skaičių, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdytus pažeidimus, nusikaltimams būdingą sukčiavimo modelį, galimą bedarbystę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, lėšų paskirstymo kompetencijos stoką, impulsyvumą, problemų sprendimo sunkumus, pasekmių vertinimo stoką, bei į kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, šiuo metu lygtinis paleidimas Ž. K. netaikytinas.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. K. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad su nutarimu visiškai nesutinka, kadangi Komisija, priimdama neigiamą sprendimą, labiau akcentavo jo nusikalstamą praeitį. Šiame etape, jo manymu, komisija privalėjo vertinti jo dabartinį elgesį, o taip pat jo pastangas įrodyti, jog jis yra linkęs pasitaisyti bei gali dalį bausmės atlikti prižiūrimas probacijos tarnybos. Prašo teismo įvertinti tai, kad jis gailisi dėl savo padarytų nusikaltimų, prisiima atsakomybę už juos bei suvokia pasekmes. Įkalinimo įstaigoje užbaigė adaptacijos programą, jo požiūris į subkultūrą yra neigiamas, nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, niekada nėra jų išnaudojęs. Įkalinimo įstaigoje dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, aktyviai lanko įstaigos administracijos organizuojamus renginius. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pas jį galima bedarbystė po pažeidimo, nes jis puikiai suvokia darbą kaip privalomą, žino teigiamą darbo naudą, todėl net būdamas laisvės atėmimo vietoje dirba virtuvės darbuotoju, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini). Komisija privalėjo atsižvelgti į minėtas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Taip pat Komisija netinkamai vertino aplinkybes dėl jo finansinių įsipareigojimų padengimo, kadangi iš jo atlyginimo nuolat išskaičiuojama maksimali teisės aktais nustatyta suma jo įsiskolinimams dengti, tokiu būdu jie yra nuosekliai dalimis dengiami. Nors jis ir yra baustas, jo nuobauda nėra kritinė, nes maisto dalinimo metu jis supainiojo kameras ir davė maišiuką su maistu ne tam nuteistajam. Nuteistojo manymu, jo asmenybė, o būtent teigiamas požiūris į darbą, visuomeninė veikla ir kiti charakterizuojantys duomenys komisijos nutarime liko visiškai neįvertinti, dėl ko nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. K. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Ž. K. nuteistas 2018 m. liepos 5 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. spalio 19 d, taigi, nuteistojo Ž. K. prašymas paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnyje numatytus terminus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, lyginant su pirminio vertinimo metu 2018 m. rugsėjo 11 d. nustatytas 88 balais, sumažėjo – 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta vidutinė rizika – 85 taškai. Remiantis įvertinimo rezultatais, stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos valdyme.

Pabrėžtina, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Ž. K. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: laisvalaikiu skaito knygas, rašo laiškus, sportuoja. Dalyvavo susirinkime, kur išklausė temą „Ateities perspektyvos“, taip pat savanoriškai dalyvavo VA „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centro darbuotojų vykdomose individualiose konsultacijose. Įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, dalyvauja integracijos į visuomenę programos paskaitose, taip pat nuo 2018 m. spalio 5 d. pradėjo dalyvauti asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje, bei nuo 2018 m. gruodžio 31 d. pradėjo dalyvauti dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“, kurios metu dalyviai skatinami analizuoti savo mintis, jausmus bei elgseną ir siekti socialiai pageidaujamų pokyčių. Nuteistasis neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko nusikaltėlių hierarchijos, nerašytų taisyklių, nėra išnaudojęs kitų tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Su įtaigos darbuotojas bendrauja mandagiai, pagarbiai, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja. Nuteistasis nevedęs, tačiau su sugyventine turi mažametę dukrą, teigia, kad joms kartais paskambina telefonu, rašo laiškus, domisi dukros sveikata ir vystymusi, tačiau finansiškai nepadeda, nes jam pačiam trūksta pinigų. Socialinius ryšius palaiko su tėvais ir seserimis, susiskambindamas telefonu ir laiškais, kartą aplankytas sesers pasimatymo metu. Iki nuteisimo gyveno su tėvais, kur planuoja gyventi lygtinio paleidimo atveju, yra gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo, tokiu būdu galima teigti, kad nuteistasis neturi rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Šiuo metu teigia neturintis draugų ir labiausiai orientuotas į santykių su artimaisiais puoselėjimą, yra įsitikinęs, kad draugai jam davė neigiamą įtaką, todėl stengiasi atsiriboti nuo ankstesnių socialinių ryšių su jais. Remiantis turima informacija, galima teigti, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nepasižymi išskirtiniais sunkumais ir nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja Ž. K., tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra įvardijamos ir jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės: nurodyta, kad asmuo anksčiau leisdavo laiką su teistais asmenimis, priimdavo jų pasiūlymus. Supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Gali būti lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Taip pat, remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, keliama prielaida, kad socialinio tyrimo išvadoje įvardinti Ž. K. impulsyvumas, problemų sprendimo, identifikavimo trūkimai, gali būti tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Pastebima ir tai, kad nuteistasis nepakankamai gilinasi į savo gyvenimo problemines sritis, kadangi yra įsitikinęs, kad ateityje sunkumų jis išvengs. Šiuo metu nuteistasis tikina, kad susidūręs su neigiamomis pasekmėmis – įkalinimu, jis yra linkęs labiau apgalvoti savo elgesio pasekmes, atsakingiau planuoti savo tikslus ir jų siekti, tačiau pastebima, kad nuteistojo motyvacija siekti šių tikslų galimai nulemta aplinkos dirgiklių.

Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, teismas vertina, kad būtent laisvės atėmimo bausmės atlikimas, tokiu būdu izoliuojant nuteistąjį nuo jo nusikalstamą elgesį skatinusių veiksnių, pagrinde lėmė nuteistojo elgesio nukreipimą tinkama linkme, tačiau Ž. K. problemų atpažinimo ir sprendimo trūkumai, polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai bei aiškių planų išėjus į laisvę neturėjimas, teikia pagrįstą priežastį teismui manyti, kad šiuo metu išėjęs į laisvę Ž. K. gali grįžti prie nusikalstamo elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvaus švietimo programos, kuriose nuteistasis pradėjo dalyvauti, tačiau jų dar nebaigė (asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programa bei dailės terapijos programa „R.A.K.T.A.S“), yra susijusios su panašaus pobūdžio problemų atpažinimu ir sprendimu, todėl manytina, kad nuteistajam toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvaujant minėtose programose bus sudaryta tolesnė galimybė jo asmenybei keistis tinkama linkme ir mažinti nusikalstamą elgesį skatinančius veiksnius.

Nuteistasis skunde kaip vieną iš save teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nurodo, kad jis puikiai suvokia darbą kaip privalomą, žino teigiamą darbo naudą, todėl net būdamas laisvės atėmimo vietoje dirba virtuvės darbuotoju, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybes įvardintos ir nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje ir jas teismas vertina teigiamai. Vis dėl to, pažymėtina, kad nuteistojo legalaus darbo patirtis laisvėje yra ganėtinai nedidelė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra baigęs žemės ūkio mokyklą ir įgijęs ekologinio ūkio darbininko profesiją, po jos įgijimo pradėjo dirbti pas ūkininką, tačiau pats Ž. K. paminėjo, kad pas šį ūkininką tik apie metus yra dirbęs legaliai ir apie 5 metus nelegaliai. Po to apie 1 metus dirbo legaliai pas kitą ūkininką, o iš darbo išėjęs apie 6 mėnesius dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, tačiau išėjo dėl mažo atlyginimo. Vėliau išvažiavo į Angliją ir ten dirbo nelegaliai statybose. Taigi, kaip matyti iš nuteistojo darbo patirties, laisvėje jis buvo linkęs rinktis nelegalų darbą, jei legalus nepatenkindavo jo lūkesčių. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis nurodė, jog bedarbystės laikotarpiu, esant finansų stygiui, darydavo nusikaltimus. Beveik visi Ž. K. padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, padaryti siekiant finansinės naudos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, bus įdarbintas konkrečioje darbovietėje, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis planuoja darbo ieškotis pas ūkininkus, arba per darbo biržą, tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ž. K., išėjęs į laisvę, gali toliau siekti užsidirbti pragyvenimui neteisėtais būdais. Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau yra skolingas priteistas sumas - 2697,38 Eur ir iki 2018 m. gruodžio 1 d. atlygino tik palyginti nedidelę dalį – 55,50 Eur.

Vertinant nuteistojo galimybę būti paleistam iš pataisos įstaigos svarbu atsižvelgti ir į jo ankstesnį elgesį vykdant teismo paskirtus įpareigojimus bei poveikio priemones. Iš Ž. K. teistumų istorijos matyti, kad jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidinėjo probacijos sąlygas ir teismo įpareigojimus – kviečiamas neatvyko, nenuvyko dirbti nemokamų darbų, pažeidė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, buvo paskelbta jo paieška. Dėl šių priežasčių bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad Ž. K. 2 metus 6 mėnesius slapstėsi nuo policijos ir gyveno užsienyje, iki kol buvo ekstradituotas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo priimtas paskutinis nuosprendis, padarė būdamas teistas, per laisvės apribojimo bausmės atlikimą. Šios aplinkybės rodo, kad Ž. K., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, bei ankstesnių teistumų, už kuriuos jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus. Darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis, negu realios laisvės atėmimo bausmės vykdymu, nepavyko pasiekti, kad Ž. K. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiuo metu nuteistasis dar yra neatlikęs santykinai didelės dalies – daugiau nei pusės – paskirtos bausmės.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 85 balai, iš kurių 50 balų yra dinaminiai, vadinasi, yra galimybė ženkliai mažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, išanalizavęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dar negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo vertinimu, Ž. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 89-4 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo Ž. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. K. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos komisijos 2019 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 89-4 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė