Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei akcinei bendrovei Via Lietuva“, trečiasis suinteresuotas asmuo G. U., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. S. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2023-04-27 akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Direkcija) raštą Nr. 2-6161; 2) panaikinti 2022-02-09 Direkcijos raštą Nr. (6.6)2-2121; 3) panaikinti 2022-04-07 Direkcijos raštą Nr. (6.6)2-4981; 4) įpareigoti Direkciją iš naujo spręsti (svarstyti) klausimą, dėl nuovažų įrengimo (dėl nuovažų projekto rengimo reikalavimų išdavimo), nuo kelio Nr. 4728, Vievis-Žebertonys-Elektrėnai, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjų prašymą; 5) priteisti iš Direkcijos pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad 2023-02-27 pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl nuovažų įrengimo (išduoti projekto rengimo reikalavimus), nuo kelio Nr. 4728, Vievis-Žebertonys-Elektrėnai, į pareiškėjams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

2023-04-27 atsakovas, elektroniniu paštu, pateikė pareiškėjams savo sprendimą (atsakymą), dėl prašymo Nr. 2-6161 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo informavo, jog neturi pagrindo pakeisti bendraturtei 2022-02-09 raštu Nr. (6.6)2-2121, ir 2022-04-07 raštu Nr. (6.6)2-4981, priimto sprendimo, dėl naujų nuovažų įrengimo galimybių nebuvimo ir šiuose raštuose išdėstytos pozicijos nekeičia. Atsakovo nurodyti 2022-02-09 raštas Nr. (6.6)2-2121, ir 2022-04-07 raštas Nr. (6.6)2-4981, pareiškėjams pateikti (įteikti) nebuvo.

Mano, jog atsakovo Sprendimas, bei 2022-02-09 raštu Nr. (6.6)2-2121, ir 2022-04-07 raštu Nr. (6.6)2-4981, priimti sprendimai, kaip administraciniai sprendimai, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Priimant minėtus administracinius sprendimus, atsakovas pažeidė viešojo administravimo principus, t.y. įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo bei proporcingumo, bei netinkamai taikė (aiškino) materialiosios teisės normas. Taip pat minėtų sprendimų turinys neatitinka administraciniam sprendimui keliamų turinio reikalavimų.

Paaiškina, kad 2022-11-24 pirkimo-pardavimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarimi, pareiškėjai iš trečiojo suinteresuoto asmens, įsigijo (nusipirko) atitinkamas, plane pažymėtas (po 125/422) dalis Žemės sklypo. 2023-01-20 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-E-46, pagal pareiškėjų prašymą, nuspręsta pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas žemės sklypo padalijimas į tris žemės sklypus, dalies žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypus). Iš esmės, šiuo projektu siekiama pareiškėjams priklausančias Žemės sklypo dalis atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (suformuoti atskirus žemės sklypus), ir pakeisti jų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties.

Teigia, jog atsakovas priimdamas Sprendimą, pažeidė išsamumo principą, t.y. Sprendimas yra be jokių motyvų (argumentų), tačiau pateikiama nuoroda į bendraturtei 2022-02-09 raštu Nr. (6.6)2-2121, ir 2022-04-07 raštu Nr. (6.6)2-4981, priimtus sprendimus, jų pareiškėjams nepateikiant. Taip pat nenurodyta, jog Sprendimas iš viso gali būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

Nurodo, kad Kelias Nr. 4728, Vievis-Žebertonys-Elektrėnai, yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias. 2022-02-09 raštu Nr. (6.6)2-212, atsakovas, atsisakydamas išduoti sąlygas nuovažos įrengimui į žemės sklypą, nurodė tokius motyvus, jog valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą ar objektą. Priešingai, sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – ir KTR), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Vadovaujantis šio reglamento 162 punktu, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Patekimas į Žemės sklypą galimas per esamą registruotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4728 Vievis–Žebertonys–Elektrėnai 7,951 km kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: X=6072925,3; Y=544179,28). Dėl nurodytų priežasčių nėra juridinių galimybių leisti įsirengti papildomą nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4728 Vievis–Žebertonys–Elektrėnai į Žemės sklypą ir išduoti sąlygas. Privažiavimo prie žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per esamas, teisėtai įrengtas, nuovažas naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant.

Pareiškėjų vertinimu, aukščiau nurodyti atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad nors kelias Nr. 4728 Vievis–Žebertonys–Elektrėnai ir yra valstybinės reikšmės, tačiau rajoninis. Ir KTR numato tam tikrus skirtingus reikalavimus (reglamentavimus), skirtingiems keliams, dėl nuovažų įrengimo. (duomenys neskelbtini) p. numato, jog rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą. Jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu atstumu. Parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos. Pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų. Iš Žemės sklypo padalinimo schemos matyti, jog nuo trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo nuovažos, kitos nuovažos įrengimas į pareiškėjo V. S. žemės sklypą numatytas už 218,53 m., o nuo šios nuovažos, kita nuovaža į pareiškėjo MB „Elektrėnų NT grupė“ žemės sklypą už 162.26 metrų. Taigi, atstumai numatyti (duomenys neskelbtini) p., numatant nuovažas į pareiškėjams priklausančius (po atidalinimo) žemės sklypus, bet kuriuo atveju išlaikyti. Be to, (duomenys neskelbtini) p. numato būtinumą atsižvelgti ir į vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, kuris priimant bet kurį iš ginčijamų sprendimų, atsakovo nebuvo vertintas, ir dėl jo nebuvo pasisakyta. Iš esmės, atsakovas priimdamas sprendimus, neatliko jokio eismo saugumo sąlygų įvertinimo, nors pagal (duomenys neskelbtini) p., tai turėjo būti atlikta. Taip pat atsakovas neįvertino ir aplinkybės, jog pareiškėjų prašymas susijęs su tuo, jog pasikeis pareiškėjams priklausančių žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis bus pakeista į kitos paskirties žemę (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos). Į minėtus pramonės ir sandėliavimo objektus turės patekti sunkiasvorės, didelių gabaritų transporto priemonės. Tuo tarpu trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu (gyvenamaja vieta) tam nėra pritaikytas, netinkamas, nes nuovaža įrengta pavojingoje vietoje, kelio vingyje ir kelio kalvos papėdėje, yra tik 3 metrų pločio, nuovaža skirta patekti į gyvenamąjį namą (kiemą), todėl sunkiasvorėms transporto priemonėms būtų sunku arba neįmanoma pravažiuoti, išsisukti. Taigi, laikytina, jog šiuo atveju nėra ir techininių patekimo būdų nuo kelio Nr. 4728, į pareiškėjų būsimus žemės sklypus, o taip pat ir teisinių, t.y. žemės sklype nėra nustatyto kelio servituto, kuris padalinus žemės sklypą išliktų.

Nurodo, kad 2022-04-07 raštu Nr. (6.6)2-4981, atsakovo priimtas administracinis sprendimas taip pat yra be aiškių motyvų, bei nukreipiantis į minėtą atsakovo 2022-02-09 raštu Nr. (6.6)2-2121, priimtą administracinį sprendimą. Todėl jis taip pat nepagrįstas dėl aukščiau nurodytų argumentų ir naikintinas.

Daro išvadą, jog visi atsakovo priimti administraciniai sprendimai paremti ne šios konkrečios situacijos (aplinkybių) nustatymu, analize ir vertinimu, o KTR keletos nuostatų (normų) perrašymu (citavimu). Atsakovas be jokio aiškaus pagrindo suvaržė pareiškėjų teisę įrengti nuovažas (gauti projektų rengimo reikalavimus) į jiems priklausančius žemės sklypus.

Atsakovas valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovė nesutinka dėl jos raštų kvalifikavimo administraciniais sprendimais ir dėl ginčo priskyrimo administraciniam teismui. Pažymi, kad atsakovė nuo 2023-01-02 yra akcinė bendrovė, o akcinės bendrovės nėra priskirtinos Viešojo administravimo subjektams, todėl atsakovės raštams (atsakymams interesantams) neturėtų būti taikomi administraciniams sprendimams keliami reikalavimai, tame tarpe ir jų apskundimo tvarkos (Viešojo administravimo įstatymo 10 str.). Mano, kad tarp Direkcijos ir kitų asmenų susiklosto teisiniai santykiai, turintys išskirtinai civilinį turtinį, komercinį pobūdį. Rūpinimasis, kad atsakovei patikėtas turtas atitiktų normatyvinių dokumentų reikalavimus, kyla iš daiktinės patikėjimo teisės. Teigia, kad kelio savininko sprendimas dėl sutikimo įrengti papildomą kelio elementą susijęs ne su viešojo administravimo veikla, o su patikėto turto valdymu ar naudojimusi, kas nepatenka į viešojo administravimo sritį. Mano, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl šiuo atveju byla turėtų būti nutraukta ir nustačius, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes neteisminga administraciniam teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, pirkdami sklypą iš G. U., žinojo arba privalėjo sužinoti apie jų galimybes įsirengti nuovažas, o Direkcija negali prisiimti atsakomybės už atvejus, kuomet pardavėjas neinformuoja pirkėjo apie Direkcijos raštus. Be to, 2023-02-23 kreipimąsi teikė visi bendraturčiai, įskaitant ir G. U., kuri neabejotinai Direkcijos poziciją žinojo, kuri jai jau buvo išdėstyta ankstesniuose raštuose. Taigi, arba G. U. neatskleidė reikšmingos informacijos savo kontrahentams, arba sklypo savininkai siekia pasinaudoti pirkimo-pardavimo sutartimi, kaip pretekstu ginčyti seniai priimtus sprendimus, kurių apskundimo terminai yra pasibaigę. Pažymi, kad atsakovė savo 2022-02-09 ir 2022-04-07 raštus yra įteikusi tinkamai, jai prašymą teikusiai adresatei, kuri buvo vienintelė aktualaus sklypo savininikė ir 2022-02-09 rašte atsakovė yra aiškiai ir detaliai išdėsčiusi visus esminius sprendimo priėmimo motyvus, su teisiniais šių motyvų pagrindais. Nėra absoliučiai jokių pateisinamų priežasčių, pareiškėjams laikyti, kad apie šiuos sprendimus sužinojo tik nuo 2022-04-27 rašto gavimo, nes, jeigu jie planavo įsirengti atskiras nuovažas į formuojamus sklypus, tai turėjo tai aptarti su sklypo pardavėja. Ne gana to, pareiškėjai jau 2023-01-25 gavo atsakovės reikalavimus, kurie savalaikiai nebuvo apskųsti, kuriuose taip pat nurodyti motyvai ir teisiniai pagrindai draudžiantys naujų nuovažų įrengimą, kuomet sklype jau yra teisėtai įrengta nuovaža.

Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad 2023-02-27 prašyme pareiškėjai ir G. U. suformavo visiškai analogišką prašymą, kaip ir ankstesniuose dviejuose G. U. paklausimuose, atsakovė turėjo pagrindą tokio prašymo pakartotinai nenagrinėti.

Laiko, kad pareiškėjai galėjo ir turėjo skųsti 2022-02-09 rašte Nr. 2-2121 išdėstytą sprendimą, jeigu su juo nesutiko, tačiau to nepadarė ir skundą pateikė tik po daugiau nei metų, ženkliai praleisdami apskundimo terminą. Atsakovė savo 2023-04-27 atsakyme į pakartotinį prašymą tiesiog išdėstė informaciją, prašymo dėl sąlygų išdavimo nuovažai įrengti nenagrinėjo, nepriėmė jokio administracinės procedūros sprendimo, kuris galėtų būti ginčijamas teisme. 2023-04-27 atsakymas nesukelia pareiškėjams jokių naujų teisinių, kurių jie neturėjo žinoti įsigydami sklypo dalį iš G. U.. Tokiu atveju skundžiami informacinio pobūdžio raštai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Taigi, byla turėtų būti nutraukta (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsakovė pažymi, kad rašto pakartotinumas pagal Viešojo administravimo įstatymą siejamas su aplinkybe, jog „subjektas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu“. Mano, kad priėmus sprendimą, kad į sklypą nebus leista įrengti naujų nuovažų, tokios aplinkybės, kaip dalies sklypo pardavimas kitiems subjektams, kitų koordinačių naujai nuovažai pasirinkimas (kuomet naujų nuovažų negalima projektuoti), pasikeitęs prašomas nuovažų kiekis ar prasidėjusi sklypo pertvarkymo procedūra, nėra ir negali būti nauji duomenys leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Pažymi, kad kelias, į kurį pareiškėjai siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą rajoniniai keliai - tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Tokią funkciją atlieka vietinės reikšmės keliai, kiti keliai ir servitutai. Nuovažų tankis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Pareiškėjų sklypas šiuo metu turi teisėtą patekimą iš valstybinės reikšmės kelio per nuovažą iš kurios į bet kurią sklypo dalį bendrasavininkiai gali sutartimi ar teismo sprendimu nustatyti servitutus. Tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra techninės ir teisinės galimybės privažiavimo prie Sklypo klausimą spręsti nustatant servitutus gretimuose sklypuose, šių galimybių pareiškėjai nėra išnaudoję.

Teigia, kad pagal rašte pateiktą vertinimą, aplinkybė, kad į pareiškėjų (tuomet - G. U.) sklypą jau veda teisėta nuovažą, pagal (duomenys neskelbtini) punktą, patekimas į jį ar bet kurį planuojama objektą, privalo būti organizuojamas per į jos sklypą vedančią teisėtai įrengtą ar kitas jau egzistuojančias teisėtai įrengtas nuovažas. (duomenys neskelbtini) punkto nėra pagrindo taikyti, kuomet nuovaža į sklypą ir taip egzistuoja.

Atsakovo vertinimu, (duomenys neskelbtini) punktas nėra aktuali, nes pareiškėjų prašymas buvo atmestas (duomenys neskelbtini) punkte nurodytu pagrindu, egzistuojant teisėtam patekimui į sklypą. Visgi, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, šis KTR pasikeitimas neturi įtakos pareiškėjų prašymo priskyrimo pakartotiniams prašymams. Jeigu pareiškėjai nedideliu eismo intensyvumu būtų mėginę motyvuoti savo 2023-02-27 prašymą (ko jie nedarė), pasitikrinę kelių eismo intensyvumo duomenis patys, jie būtų supratę, kad šis punktas bet kuriuo atveju nebūtų taikomas. Atsakovė informuoja teismą ir bylos šalis, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4728 ruože, ties pareiškėjų sklypu, vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) siekia 690 transporto priemonių per parą ir ženkliai viršija sąlygas, leidžiančias taikyti (duomenys neskelbtini) punkto pakeitimo dalį, leidžiančią išlaikyti mažesnį nei 100 metrų atstumą tarp nuovažų, kuomet VMPEI yra <200. Ši informacija nebuvo nurodyta atsakovės raštuose, nes ji nekeičia (duomenys neskelbtini) punkto taikymo.

Pažymi, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės (taip pat ir turto saugumo) užtikrinimas yra svarbesnis už pareiškėjų interesą turėti naują nuovažą į jiems priklausantį Sklypą ir patiriamus nepatogumus, tuo labiau, kad kitos privažiavimo į Sklypą galimybės nebuvo realizuotos (per esamas nuovažas vystant vietinės reikšmės ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose).

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjų skundžiami raštai yra teisėtas ir pagrįsti, todėl skundo reikalavimai dėl jų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti prašymą dėl sąlygų nuovažai išdavimo negali būti tenkinamas. Ne gana to, dviejų skundžiamų raštų apskundimo terminai yra pasibaigęs, ir du iš raštų yra informacinio pobūdžio raštai, kurie nesukelia savarankiškų teisinių padarinių. Atsakovės vertinimu, atsakovės raštai apskritai neturėtų būti laikomi administraciniais sprendimais ir nėra teismingi šiam teismui.

Į teismo posėdį pareiškėjų atstovas neatvyko. Kadangi apie teismo posėdį pranešta tinkamai byla nagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui bei jo atstovui.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad nepalaiko atsiliepimo argumentų, jog šis skundas neteismingas administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2023-04-27 rašto Nr. 2-6161, 2022-02-09 rašto Nr. (6.6)2-2121 ir 2022-04-07 rašto Nr. (6.6)2-4981 teisėtumo ir pagrįstumo. Prašo įpareigoti Direkciją iš naujo išnagrinėti prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo.

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pareiškėjui V. S. priklauso 125/211 dalys 5,9080 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypo įgijimo pagrindas 2022-11-24 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5140 bei 2023-12-28 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5303. 86/211 dalys Žemės sklypo priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui G. U..

2022-01-27 G. U. kreipėsi į Direkciją prašydama išduoti reikalavimus nuovažos įrengimui į jos vienasmeniškai valdomą sklypą pagal jos pateiktą schemą.

2022-02-09 raštu Nr. (6.6)2-2121 atsakovė nurodė, kad vadovaujantis KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3, 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Buvo informuota, kad patekimas į G. U. žemės sklypą galimas per esamą registruotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4728 Vievis-Žebertonys-Elektrėnai 7,951 km kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: X=6072925,3; Y=544179,28), tad nėra teisinės galimybės leisti įsirengti papildomą nuovažą į tą patį sklypą, o privažiavimo klausimai turi būti sprendžiami per esamas, teisėtai įrengtas, nuovažas naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant.

2022-02-10 prašymu trečiais suinteresuotas asmuo G. U. informavo atsakovą, kad šiuo metu rengiami priešprojektiniai pasiūlymai dėl jai vienasmeniškai priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, ir kad sklypą ketinama padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, pakeisti sklypo paskirtį, tad siekiama gauti sąlygas naujos nuovažos įrengimui sklype pagal pateiktą schemą.

2022-04-07 raštu Nr. 2-4981 Kelių direkcija nurodė, kad 2022-02-10 prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl Kelių direkcija 2022-02-09 rašte Nr. 2-2121 išdėstytos pozicijos nekeičia.

2023-01-20 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-E-46 nuspręsta pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tiklsas Žemės sklypą padalinti į tris žemės sklypus bei pakeisti dalies Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę (naudojimosi būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklypus).

2023-01-23 Elektrėnų savivaldybės administracija atsakovei persiuntė prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. ZSFP-115690, pareiškėjų ir trečiojo asmens sklypui.

2023-01-25 atsakovė per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Reikalavimuose nurodyta: „5) galimybę privažiuoti prie planuojamos teritorijos spręsti vadovaujantis kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3, XI skyriaus II skirsnio reikalavimais; 6) esant poreikiui, numatyti galimybę patekti į gretimus (besiribojančius) žemės sklypus (numatant siūlomus nustatyti kelio servitutus), jei prie jų nėra jokios galimybės privažiuoti per vietinės reikšmės kelius (gatves), per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių ar nėra nustatytų kelio servitutų; 7) parengtą projektą derinti su Kelių direkcija.“

2023-02-27 pareiškėjai ir G. U. pateikė atsakovui Prašymą dėl nuovažos įrengimo, kuriame nurodė, kad ruošiant projektinius pasiūlymus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, užduoties numeris - ZSPF-115690, ketinama padalinti sklypą į tris dalis, pakeisti sklypų paskirtį. Atsakovės prašoma išnagrinėti priešprojektinį pasiūlymą ir išduoti sąlygas naujoms nuovažoms įrengti sklypuose Nr. 1, Nr. 2, nurodant, kad patekimas į žemės sklypą Nr. 3 išlieka per esamą registruotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4728 Vievis – Žebertonys – Elektrėnai 7,951 km kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: X-6072925,3; Y-544179,28).

Atsakovė 2023-04-27 raštu Nr. 2-6161 informavo, kad neturi pagrindo pakeisti Žemės sklypo bendraturtei 2022-02-09 raštu bei 2022-04-07 raštu priimto sprendimo dėl naujų nuovažų įrengimo galimybių nebuvimo ir nurodytuose raštuose nurodytos pozicijos nekeičia.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas jį panaikinti, atitinkamai panaikinant ir 2022-02-09 raštą bei 2022-04-07 raštą.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (toliau – ir Kelių įstatymas) nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus.

Kelių suskirstymą pagal reikšmę detaliai reglamentuoja Kelių įstatymo 3 straipsnis. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius (pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą); 2) krašto kelius (keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas); 3) rajoninius kelius (keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais).

Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (4 straipsnio 2 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis).

Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną (6 punktas).

Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

Lietuvos Redspublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais.

KTR nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (KTR 1 punktas). Pagal KTR 8.6 punktą nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.

(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą.

Jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu atstumu. Parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos. Pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas siekia įrengti naują nuovažą į jam priklausančią Žemės sklypo dalį iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4728 Vievis – Žebertonys – Elektrėnai.

Pareiškėjo keliamas ginčas dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo yra susijęs su Direkcijai viešojo administravimo srityje, siekiant tenkinti viešuosius interesus, pavestų valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros ir su tuo susijusių darbų kokybės vertinimo bei stebėsenos funkcijų įgyvendinimu.

Teismas pažymi, kad Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, kuriai atitinkamoje srityje yra pavesta atlikti viešąjį administravimą. Pareiškėjas kreipėsi į Direkciją, kaip į viešojo administravimo subjektą, prašydamas įrengti atitinkamas nuovažas, t. y. priimti administracinį sprendimą dėl jo prašymo, nes Direkcija yra įgaliota organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, eismo saugumo priemonių įgyvendinimą ir pan. Tarp pareiškėjo ir Direkcijos kilęs ginčas patenka į viešojo administravimo sritį. Sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas dėl pareiškėjo prašymo, jis sudaro administracinės bylos nagrinėjimo dalyką.

Direkcija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš aptariamoje normoje įtvirtintų skundo nenagrinėjimo pagrindų matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 438-736/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-762/2014).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Ginčo atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą, kadangi pateikta situacija nesudarė pagrindo abejoti ankščiau pateikto atsakymo pagrįstumu.

Direkcijai priėmus sprendimą, kad į Žemės sklypą neleidžiama įrengti naujų nuovažų, tokios aplinkybės, kaip dalies sklypo pardavimas kitiems subjektams, kitų koordinačių naujai nuovažai pasirinkimas (kuomet naujų nuovažų negalima projektuoti), pasikeitęs prašomas nuovažų kiekis ar prasidėjusi sklypo pertvarkymo procedūra, nėra ir negali būti nauji duomenys leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu VAĮ prasme.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog į pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį žemės sklypą yra įrengta nuovaža. Patekimas į Žemės sklypą yra numatytas per esamą registruotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4728 Vievis – Žebertonys – Elektrėnai 7,951 km kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: X-6072925,3; Y-544179,28). Šių aplinkybių pareiškėjai neginčija. Pažymėtina, kad Direkcija dar 2023-01-25 pateikdama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus aiškiai nurodė, kad galimybę privažiuoti prie planuojamos teritorijos privalu spręsti vadovaujantis kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ XI skyriaus II skirsnio reikalavimais; esant poreikiui, numatyti galimybę patekti į gretimus (besiribojančius) žemės sklypus (numatant siūlomus nustatyti kelio servitutus), jei prie jų nėra jokios galimybės privažiuoti per vietinės reikšmės kelius (gatves), per esamas, teisėtai įrengtas nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių ar nėra nustatytų kelio servitutų.

(duomenys neskelbtini) punkte imperatyviai įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.

Pareiškėjai teikdami prašymą Direkcijai nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nėra techninių galimybių patekti į jiems priklausančias Žemės sklypo dalis, todėl Direkcija pagrįstai atsisakė keisti savo poziciją išdėstytą ankstesniuose atsakymuose.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog akivaizdu, kad pirkdami sklypą iš G. U. pareikėjai žinojo arba privalėjo sužinoti apie jų galimybes įsirengti nuovažas, o Direkcija negali prisiimti atsakomybės už atvejus, kuomet pardavėjas neinformuoja pirkėjo apie jos raštus. Tuo labiau, kad 2023-02-23 prašymą teikė visi bendraturčiai, įskaitant ir G. U., kuri neabejotinai Direkcijos poziciją žinojo, kuri jai jau buvo išdėstyta ankstesniuose raštuose.

Teismas ginčo atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad Direkcijos atsakymai neatitinka Viešojo adminsitravimo įstatyme administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo. Sprendimai yra teisėti, juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi skundas atmestas pareiškėjas neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.