Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-61-304/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
e2-61-304/2016
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02144-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic"
Advokatai
Algirdas Juška
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-61-304/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02144-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.17; (S) 3.2.6.4
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. S., atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Algirdui Juškai, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic" ieškinį atsakovui V. S. dėl dalies išmokėtų sumų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3675,42 Eur, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-10-02 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsakovas. Automobilio Ford valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo Lietuvos filiale. Ieškovas išmokėjo 18377,11 Eur draudimo išmoką. Atsakovas per 3 darbo dienas draudikui nepranešė apie eismo įvykį, nepateikė eismo įvykio dalyvių pasirašytos deklaracijos ar kito pasirašyto dokumento, vėliau nebendradarbiavo su ieškovu, nesilaikė draudiko raštu duotų nurodymų po eismo įvykio, todėl turi grąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo sumos.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad atsakovui buvo siųsti raštiški reikalavimai pateikti papildomą informaciją, pateikti automobilį apžiūrai, tačiau atsakymo nebuvo, atsakovas nepranešė apie įvykį, prašomos informacijos nepateikė. Tokiais atsakovo veiksmais buvo apsunkintas žalos nustatymas, nes buvo remtasi tik nukentėjusiojo pateikta informacija. Apie įvykį pranešė ieškovo AAS „Gjensidige Baltic" įgaliotas atstovas „Intereurope". Atsakovas galėjo pateikti fotonuotraukas, bendradarbiauti, tačiau neinformavo nei telefonu, nei faksu ar el. paštu. Atlyginti 50 proc. išmokėtos išmokos prašydavo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo. 2014-10-27 ir 2015-01-12 raštais „Intereurope" norėjo pasakyti, kad nėra pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiesiems.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad į eismo įvykį pateko ne Didžiojoje Britanijoje, o Airijoje, jis nebuvo pripažintas atsakingu dėl autoįvykio kilimo bei pasekmių, jam nebuvo skirta jokia nuobauda, nepatyrė jokių neigiamų pasekmių. Airijoje buvo legaliai, turėjo žalią kortą ir jo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas neturėjo apribojimų vykti į užsienį. Iš ieškovo pretenzijų nesulaukė.

Šalies argumentai

Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2013-10-02 Siaurės Airijoje. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Vietos policija patikrino dokumentus, iškvietė vertėją, kuri išvertė, kad buvo abiejų vairuotojų kaltė. Nesutinka, kad turi grąžinti dalį išmokos, nes buvo apsidraudęs, turėjo žalią kortą, suteikiančią teisę važinėti Airijoje.

Po eismo įvykio vietos policijai pateikė polisą, priekaištų nebuvo. Skambino draudimo lape parašytu telefonu, po to, pasitaręs telefonu su užsienyje esančiu tėvu, skambino brokeriams į Telšius, pranešė apie eismo įvykį. Po įvykio iki šiol gyvena Airijoje. Ieškovo raštiškų nurodymų, pretenzijų grąžinti dalį išmokos nukentėjusiajam eismo įvykyje negavo, apie tai sužinojo iš motinos L. S. telefonu jau užvedus bylą teisme. Prašymą draudimo bendrovei elektroniniu laišku dėl išmokos išdėstymo dalimis rašė ne jis, o jo motina, jis pats šiuo paštu po išvykimo nesinaudoja. Motina rašė, nes su juo Airijoje tuo laiku susisiekti negalėjo, buvo išsigandusi, šis prašymas parašytas ne jo valia. Mano, kad jo veiksmai neįtakojo draudimo išmokos dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas nepranešė ar netinkamai informavo ieškovą. Pats atsakovas teigia, kad telefonu ieškovą informavo apie įvykį, skambino trumpuoju numeriu, be to, skambino ir draudimo brokeriui „Alyvos žiedas", kur jam buvo išaiškinta, kad pranešimą gavo, kad savo prievolę įvykdė. Atsakovo įgaliotas atstovas Airijoje „Intereurope" minėtuose 2014 ir 2015 m. pranešimuose nurodė, kad neturi informacijos apie jokias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, kad kompensacija draudžiamojo asmens atžvilgiu yra įmanoma. Mano, kad neįrodyta atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys, jog atsakovo nepranešimas apie įvykį įtakojo draudimo išmokos dydį. Net jei atsakovas sutarties prievoles vykdė ne visai tinkamai ir raštiškai nepranešė apie eismo įvykį, nes buvo svetimoje šalyje, sudėtingoje dėl avarijos padėtyje, jis nesielgė neteisėtai, nes nepabėgo iš įvykio vietos, draudimo dokumentus pateikė vietos policijai, skambino pranešti draudikui, brokeriui, todėl ėmėsi šioje situacijoje prieinamų priemonių sutarčiai įvykdyti, jo veiksmai nesutrukdė procedūros. Tai patvirtina dokumentai, kad Ieškovas, 2013-10-09 gavęs atsakovo raštą, jau 2013-10-10 atsakovui siuntė paraginimą pateikti duomenis apie 2013-10-02 įvykį, tai reiškia, kad nuo 2013-10-09 ieškovui tapo žinoma apie draudiminį įvykį Airijoje, apie jo aplinkybes ir tyrimo eigą ieškovas savalaikiai gavo visą reikiamą informaciją. Pradžioje ieškovas reiškė pretenzijas dėl 50 proc. žalos atlyginimo, dabar dėl 20 proc. žalos atlyginimo, tai rodo, kad ieškovas iki pat kreipimosi į teismą neapsisprendžia, kokiu teisniu pagrindu reikšti reikalavimus atsakovui. Ieškovas nenurodė, kokią įtaką tariamas nustatytų pareigų nevykdymas turėjo žalos atsiradimui ir jo dydžiui.

Liudytoja L. S. parodė, kad pašto dėžutėje rado laišką nuo ieškovo, jame buvo nurodyta suma, kurią sūnus privalėjo grąžinti draudimui už tai, kad padarė autoįvykį šalyje, kurioje eismas kaire puse, o sūnus pagal sudarytą draudimo sutartį ten neturėjo teisės vykti. Negalėdama susisiekti su Airijoje esančiu sūnumi, nežinodama aplinkybių, skambino ieškovo atstovui, po to, trumpuoju numeriu, parašė elektroninį laišką, važiavo pas brokerius, bet ten sūnaus sutarties jai nedavė. Iš ieškovo gavo grafiką, po to gavo kitą draudimo laišką su reikalaujama grąžinti didesne suma. Po prašymu išdėstyti grąžinamos sumos draudimui mokėjimą pasirašė ji, nes sūnus gyvena užsienyje. Apie įvykį sužinojo tik 2015 m. kovo mėn. Pirmame laiške ieškovas nurodė, kad netinkamas draudimas, spalio mėnesį laiške nurodę, kad sūnus nepranešė apie įvykį. Sūnus telefonu pasakė, kad pranešė draudimui. Sūnus neslėpė įvykio. Jam nuobauda dėl įvykio nebuvo skirta. Ji sūnaus vardu sukūrė el. paštą ir jo vardu rašė laiškus draudimui. Norėjo išsiaiškinti situaciją ir pagelbėti sūnui, o nesislėpti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013-09-10 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria ieškovas apdraudė atsakovui priklausančio automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Nurodytos draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2013-09-10 iki 2014-09-09.

Iš eismo įvykio ataskaitos, ieškovo gautos 2013-10-02, matyti, kad 2013-10-02 apie 8.45 val. Laugolo mieste, Armos grafystėje įvyko eismo įvykis tarp automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo atsakovo, ir automobilio Peugeot 307 Style HDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo Samuels J. M..

Ieškovas 2013-10-09 gavo AXA Insurence Ltd. atstovo M. B. ieškovo buveinei Latvijoje adresuotą raštą dėl 2013-10-02 žalos S. M., kad klientas V. S. sukdamas į kairę išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su mūsų apdraustojo tinkamai vairuojama transporto priemone. Tikimės, kad Jūs kompensuosite mūsų išlaidas (sureguliavus mūsų draudėjo ieškinį). Pateiksime dokumentus, kurie patvirtins mūsų išlaidas, (t. 1 155 b. l).

„Intereurope" pateikė sąskaitas, skaičiavimus ir kitus dokumentus dėl išlaidų, atsiradusių dėl 2013-10-02 eismo įvykio.

Ieškovas atsakovui siuntė 2013 -10-10 kvietimą per 5 darbo dienas atvykti ir raštu pranešti apie įvykio aplinkybes bei pateikti teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų išduotas pažymas, eismo įvykio deklaraciją, transporto priemonės registracijos liudijimą, transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, vairuotojo pažymėjimą, sudaryti sąlygas apžiūrėti autoįvykyje dalyvavusią transporto priemonę. Ieškovas 2015-02-19 sumokėjo „Intereurope" 14617,27 Eur draudimo išmoką (nukentėjusysis S. M.), 1132,71 Eur administravimo mokesčio, 2014-10-30 - 2387,90 Eur (nukentėjusysis S. M.), 238,79 Eur administravimo mokesčio.

Ieškovas 2015-02-27 pretenzija pareikalavo atsakovo atlyginti 50 proc. išmokėtos sumos ir sumokėti 1313,35 Eur. Atsakovas ieškovui elektroniniu paštu 2015 m. kovo 18,23,24 siuntė prašymus, kuriais sutiko grąžinti skolą, prašė leisti išmokėti per du metus. Atsakovas ieškovui elektroniniu paštu 2015 m. balandžio 10 d. siųstu prašymu prašė susipažinti su byla ir žala. 2013-11-­04 apžiūrėtas automobilis Peuugeot 307. Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). įvertinta likutinė vertė, darbo kaštai, dalys, dažymo medžiagos ir kt. ( t. l b. 1, 137 ). Užfiksuota 2013-10-02 eismo įvykio schema. Craigavon skyriaus teismo apskrities teismo teisėjui pateiktas civilinis ieškinys dėl 12500 £ žalos atlyginimo dėl atsakovo aplaidumo vairuojant, valdant, prižiūrint ir kontroliuojant transporto priemonę 2013-10-02.

Vadovaujantis LR CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

LR CK 6.280 str. 1 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

LR CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Draudimo objektas yra transporto priemonių valdytojų, naudotojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (TPVCAPDĮ 3 str.).

Pagal LR CK 6.280 str. ir LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d., atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją.

Draudimo objektas yra transporto priemonių valdytojų, naudotojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (TPVCAPDĮ 3 str.).

TPVCAPDĮ 12 str. nustato eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigas:

1d. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo:

imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais;tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, - eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių;

pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti;

per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas;

6) per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.

2 d. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:

vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties;padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;pasišalino iš įvykio vietos;padarė žalos tyčia.

Pagal 2 d., jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Pagal LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo Taisyklių:

60str. Jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo:

iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais;iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nuslėpė eismo įvykio aplinkybes ir tai turėjo įtakos draudimo išmokos mokėjimui ir draudimo išmokos dydžiui;iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį;

iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio;iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;

63. Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

TPVCAPD teisinių santykių šaltinis yra ne tik nacionalinė, bet ir Europos Sąjungos teisė. Į TPVCAPDĮ yra perkeltos penkios direktyvos: direktyva Nr. 72/166/EEB, direktyva Nr. 84/5/EEB, direktyva Nr. 90/232/EEB, direktyva Nr. 2000726/EB (toliau - Ketvirtoji direktyva), direktyva Nr. 2005/14/EB.

Direktyva Nr.2000/26/EB siekta sureguliuoti būtent civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektus, turinčius tarptautinį elementą. Remiantis šia direktyva, nukentėjusieji užsienyje eismo įvykiuose turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo gyvenamojoje šalyje atsakingo draudiko paskirtą atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Tokia teisė kreiptis į atsakingo draudiko atstovus suteikiama ir tais atvejais, kai kaltininko draudiko buveinė yra kitoje valstybėje nei žalą patyrusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Pagal direktyvos 4 straipsnio 4 ir 5 dalis atstovai žalos sureguliavimo reikalams renka visą žalai atlyginti būtiną informaciją ir imasi priemonių, kurios būtinos tariantis dėl žalos atlyginimo. Jie taip pat turi pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su žalą patyrusiomis šalimis ir visiškai patenkinti jų reikalavimus. Jie privalo gebėti žalos atlyginimo klausimus nagrinėti valstybės narės, kurioje nuolat gyvena žalą patyrusi šalis, valstybine kalba (-omis). Teisingumo Teismas, aiškindamas šią nuostatą nurodė, kad jos tikslas yra užtikrinti konkrečią žalą patyrusios šalies teisę, kad jos žala būtų sureguliuota nedelsiant. Remiantis direktyva Nr. 2000/26/EB, atsakingų draudikų atstovai žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamų įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau šie atstovai nelaikytini draudiko filialu ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netrauktinas atsakovu. Vis dėlto, nukentėjusieji, patyrę žalos arba buvę sužaloti kitoje valstybėje narėje, savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje turi teisę atsakingam draudikui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Siekiant palengvinti žalos atlyginimą, valstybėse narėse steigiami informacijos centrai, kaupiantys ir teikiantys informaciją apie atsakingą draudiką, jo atstovus ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste pažymima, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva" v. V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis (TPVCAPDĮ 22 straipsnis), suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, kuri nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą.

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Šių pareigų vykdymas yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK „PZU Lietuva" v. D. L., bylos Nr. 3K-3-433/2007).

Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas taip pat turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (įvykus eismo įvykiui, imtis teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl žalos sumažinimo, nukentėjusių sveikatos apsaugos, kompetentingų institucijų informavimo arba eismo įvykio deklaravimo, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei atsakingo draudiko informavimo ir kt.) ar padidino žalą dėl savo kaltės. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles.

Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic¹¹ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

Nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, tačiau nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Taigi, pripažįstant ieškovo formalią subjektinę teisę reikšti tokio pobūdžio atgręžtinius reikalavimus, toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog vien tik formalus teisinės pareigos pažeidimas negali būti prielaida kilti tokioms materialinio turtinio pobūdžio pasekmėms, kurios sudarytų sąlygas draudikui perkelti visą ar dalį žalos atlyginimo prievolės draudėjui, kuris, sudarydamas draudimo sutartį, būtent ir siekė to išvengti.

Be to, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. numatyta pareiga draudėjui per 3 darbo dienas pranešti draudikui apie eismo įvykį nėra absoliuti ir ji gali būti nevykdoma dėl svarbių priežasčių, ką patvirtina ir LR Vyriausybės 2004­06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.5. punktas, nustatantis išimtį kada netaikoma draudiko teisė reikalauti grąžinti, „iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką", t. y., kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti išmoką. Kiekviena įstatymo nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo kitų tokius pačius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat privalu atsižvelgti į normos paskirtį bei įstatymo leidėjo ketinimą. Apie tai kalbama ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-433/2007), kurioje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo teisės pasišalinus iš įvykio vietos, nurodė, kad tokia teisė draudikui atsiranda tuomet, jei draudėjas savo pareigų neįvykdo ar įvykdo netinkamai dėl savo kaltės (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., Taisyklių 63 p.). Tokiu atveju atgręžtinio reikalavimo tvarka draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustojo išmokėtos draudimo išmokos, vadovaudamasis atitinkamuose Taisyklių punktuose nustatytais kriterijais: pirma, jis turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį; antra, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu; trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą.

Byloje nustatyta, kad autoįvykis buvo Airijoje, kur atsakovas gyvena ir šiuo metu, o ieškovo kompetencijoje esančias funkcijas atlieka įgaliotas atstovas draudimo bendrovė „Intereurope". Kaip tvirtina atsakovas ir bylos dokumentuose esantys duomenys, eismo įvykio metu buvo iškviesta vietos policija bei atliktas oficialus eismo įvykio aplinkybių tyrimas, taigi atsakingas už žalos padarymą asmuo-atsakovas, informuodamas kompetentingą instituciją (policiją) apie eismo įvykį, bei deklaruodamas padarytą kitam asmeniui turtinę žalą, įvykdė iš TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. bei KET 234 str. kylančias pareigas. Ieškovas apie draudiminio įvykio faktą ir jo tyrimo eigą bei turinį jau nuo 2013-10-09 gavo visą detalią informaciją iš Airijos transporto priemonių draudikų biuro ir savo įgalioto atstovo „Intereuropa". Todėl, įvertinant, jog teismui nepateikta įtikinamų duomenų apie tinkamą nepranešimą ieškovui apie draudiminį įvykį, konstatuotina, jog teismui nepateikta ir jokių įrodymų, leidžiančių abejoti Airijos kompetentingų institucijų pateiktos informacijos, priimtų sprendimų patikimumu, taip pat įrodymų, kad šia informacija būtų abejojęs pats ieškovas ar jo atstovas vietoje, ar kad jam ši gaunama informacija būtų buvusi nepakankama, taigi ir kad atsakovo savalaikis pranešimas apie autoįvykį ar kitos informacijos suteikimas kaip nors būtų įtakojęs draudiko pareigą kompensuoti Airijos draudimo bendrovei jos nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, ar būtų pakeitęs jos dydį.

Remiantis šiuo reglamentavimu, teismas, nespręsdamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir vykdymo, o remdamasis šalių į bylą pateiktais įrodymais, įvertindamas ieškovo pripažinimą, jog jam informaciją apie įvykį teikė jo įgaliotas atstovas Airijoje „Intereurope", konstatuoja, jog byloje nepateikta įrodymų, kad apie įvykį nebuvo tinkamai, t. y. raštu pranešta įgaliotam ieškovo atstovui Airijoje „Intereurope", nepateikta duomenų, kada ir iš ko atstovas gavo informaciją, ar savalaikis ir tinkamas nepranešimas kokiu nors būdu apsunkino ieškovo savo funkcijas Airijoje atlikti pasitelkto atstovo, už kurį atsakingas ieškovas (CK 6. 38, 6. 39 str.), veiklą, sutrukdė žalos nukentėjusiajam atlyginimo procedūrų vykdymą, nepagrįstai padidino ieškovo išlaidas per atstovą sureguliuojant žalos atlyginimą. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas nepranešė ieškovui ar jo atstovui apie autoįvykį dėl svarbių priežasčių, pagal bylos duomenis. Bylos dokumentai patvirtina, kad nepranešimas ar kitos informacijos būtent ieškovui ar jo atstovui nesuteikimas būtų kaip nors įtakojęs ieškovo pareigą ir galimybes sumokėti Airijos draudimo bendrovei draudimo išmoką, todėl ieškinys atmestinas.

Byloje neįrodyta, kad draudikui nepranešta apie autoįvykį, nes nepateikta jokių įrodymų, netikrinta duomenų bazė Lietuvoje, juo labiau jokių duomenų apie nepranešimą atstovui užsienyje, kuris jau po savaitės rašo pranešimą ieškovui ir suteikia pilnus duomenis viso tyrimo eigoje. Teismo nuomone, jog pareiga pranešti bei suteikti informaciją apie draudiminį įvykį buvo įvykdyta tinkamai per policijos darbuotojus, kuriems visi reikiami dokumentai buvo pateikti įvykio vietoje.

Taigi, Byloje įrodyta, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį, jeigu toks ir buvo, neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką; Tai patvirtina Ieškovo susirašinėjimas su savo atstovu, pastarajam ne kartą pabrėžiant, kad nėra aplinkybių, palankių ieškovui, t. y. leidžiančių nemokėti ar mokėti mažiau, teigia nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sutartines prievoles vykdė netinkamai ir kad toks netinkamas sutarties prievolių vykdymas (nepranešimas) būtų kaip nors įtakojęs ieškovo nukentėjusiajam išmokėtos išmokos dydį, kad išmoka būtų buvusi mažesnė arba ieškovui išvis nebūtų reikėję mokėti nukentėjusiajam tuo atveju, jeigu būtų tinkamai pranešta (įrodyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ar netinkamo veikimo ir kilusių ieškovui neigiamų pasekmių). Dėl to kas paminėta bei atsižvelgus į atsakovo veiksmus svetimoje šalyje ir sudėtingoje padėtyje dėl auto įvykio, atsakovas nesielgė neteisėtai, todėl ieškinys negali būti tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 str., 88 str.). Atsakovas patyrė 300 Eur. išlaidų advokato pagalbai apmokėti. ( t. 2. b. I. 7). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3, 5, 93, 176 - 185, 265 - 270 str., CK 1.5, 1.138, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. , 22 str. 2 d.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic", į. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialą, į. k. 300633222, atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją 300,00 Eur. advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Staševičienė