Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. A., (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 15 d. nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš administracinio nusižengimo bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo D. K. atžvilgiu 2022 m. kovo 15 d. priimtas Tauragės apskrities VPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-798-2022 pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį ir paskirta 150 Eur bauda už tai, kad 2021 m. spalio 14 d. 23.50 val. D. K. pakartotinai skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, taip trukdydamas Bendrojo pagalbos centro darbą, žinant, pagalba nereikalinga;

Be to, pareiškėjo D. K. atžvilgiu 2022 m. kovo 15 d. priimtas Tauragės apskrities VPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-805-2022 pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 200 Eur bauda už tai, kad 2021 m. spalio 15 d. 21.41 val. pakartotinai melagingai skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė policiją, pranešdamas apie tai, kad nusižudys. Atvykus vartai buvo užrakinti. Susisiekus telefonu atsiliepė V. J., šalia buvo girdėti D. K. balsas, kuris sakę ,,Nesakyk“. Pro langą matėsi, kad viduje yra D. K.. Tokiais savo veiksmais D. K. trukdė policijos darbą, nors žinojo ir suvokė, kad pagalba yra nereikalinga.

Be to, pareiškėjo D. K. atžvilgiu 2022 m. kovo 15 d. priimtas Tauragės apskrities VPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-771-2022 pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį ir paskirta 150 Eur bauda už tai, kad D. K., 2021-10-16 00.29 val., melagingai skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešdamas apie tai, kad konfliktuoja su uošviu, kuris jam grasina jį sumušti, gąsdina. Bandant susisiekti niekas neatsiliepė, nustatyta, kad D. K. trukdė Bendrojo pagalbos centro darbą, nors žinojo ir suvokė, kad pagalba yra nereikalinga.

Be to, pareiškėjo D. K. atžvilgiu 2022 m. kovo 15 d. priimtas Tauragės apskrities VPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-791-2022 pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį ir paskirta 150 Eur bauda už tai, kad 2021 m. spalio 17 d. 12.03 val. pakartotinai melagingai skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė specialiąsias tarnybas, pranešdamas apie tai, kad nepažįstamas vyras iš kiemo pavogė vokiečių aviganio veislės šunį, nors žinojo ir suvokė, kad pagalba yra nereikalinga.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. K. nesutinka su priimtais Tauragės apskrities VPK nutarimais ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, motyvuodamas tuo, kad jis pagrįstai manė, kad yra reikalinga pagalba, todėl ir kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

ANK 493 straipsnio 1 dalis numato, kad Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

ANK 493 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnį.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. visais keturiais Tauragės apskrities VPK nutarimuose nurodytais atvejais padarė ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus pažeidimus, tai yra skambino bendruoju pagalbos telefonu ir trukdė bendrojo pagalbos centro darbą, kvietė policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. skunde teigia, kad skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, turėdamas tam rimtą pagrindą, pagrįstai manė, kad yra reikalinga pagalba, todėl ir kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112. D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog visais minėtais atvejais pagalbos jam buvo reikalingos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų (BPCD (duomenys neskelbtini)), CD laikmenose įrašytų D. K. pokalbių turinio ir skambučių kiekio per trumpą laiko tarpą, aplinkybių dėl skirtingų įvykių pateikimo matyti, kad informaciją jis pateikė galimai neblaivus (nerišli ir neadekvati kalba), išgalvodamas tam tikrus įvykius ir tą suvokdamas, nes nei vienas įvykis nepasitvirtino. D. K. tvirtinimas, kad jam reikia pagalbos, yra visiškai nepagrįstas, nes D. K., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, 2021 m. spalio 14 d., 23.50 val., nurodė, jog iš jo namų dingo jo telefonas, įtaria pažįstamus asmenis, kurie svečiavosi pas jį namuose, tačiau posėdžio metu D. K. paaiškino, kad jis savo mobilųjį telefoną rado kitą dieną ant stalo savo kambaryje; kitu atveju– 2021 m. spalio 15 d. 21.41 val. D. K. paskambino į BPC ir pranešė, kad nusižudys, tačiau atvykus policijos pareigūnams vartai buvo užrakinti, susisiekus telefonu atsiliepė V. J., šalia girdėjosi D. K. balsas, kuris sakė ,,Nesakyk“, bei matėsi per langą, kad viduje yra D. K., teismo posėdžio metu paaiškino, kad labai blogai jautėsi, todėl jų negirdėjo; kitu atveju- 2021 m. spalio 16 d. 00.29 val. D. K. pranešė BPC, kad konfliktuoja su uošviu, kuris grasiną jį sumušti, gąsdina, tačiau bandant susisiekti su D. K. niekas neatsiliepė; kitu atveju– 2021 m. spalio 17 d. 12.03 val. D. K. pranešė, kad nepažįstamas vyras pavogė jo vokiečių aviganio veislės šunį, tačiau teismo posėdžio metu D. K. aiškino, kad tik pamatęs, kad nebėra voljere jo šuns iš karto skambino policijai, nors vėliau paaiškėjo, kad šuo buvo pabėgęs iš voljero. Dėl šių minėtų įvykių D. K. teisme posėdžio metu patvirtino, jog pats skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir kvietė tarnybas. Be to, D. K. dėl sveikatos būklės į medicinos įstaigą nesikreipė, bei dėl konflikto su uošviu ir vagysčių pareiškimų policijai nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių manyti, kad jam tikrai reikalinga ir būtina specialiųjų tarnybų pagalba.

Pabrėžtina, kad Bendrosios pagalbos centro paskirtis yra nelaimės atveju operatyviai sureaguoti į pagalbos prašymą, tinkamai jį įvertinti ir reikiamu atveju į nelaimės vietą išsiųsti pagalbos tarnybų pajėgas. Taigi, akivaizdu, kad į bendrosios pagalbos centrą paprastai kreipiamasi dėl nelaimių ar pavojų, kurių asmuo negali išspręsti ar pašalinti pats, o reikalinga specialiųjų tarnybų pagalba. Šiuo atveju D. K. skambučių Bendrajam pagalbos centrui turinys neduoda pagrindo išvadai, kad BPC darbuotojai turėjo nerimtai vertinti pranešėjo D. K. pranešimus (apie galimą konfliktą su uošviu ir grasinimus jam; apie tai, jog nori nusižudyti; galimai nepažįstamas vyras pavogė jo vokiečių aviganio veislės šunį; galimai pavogtas telefonas) bei nereaguoti į tokio pobūdžio pagalbos prašymus ir nesiimti jokių priemonių. Įstatymo leidėjo suteikta teise pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., asmenys privalo naudotis sąžiningai ir protingai.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens savitas įrodymų vertinimas, nesudaro teismui pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkinti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. sistemingai daro analogiškus administracinius nusižengimus (PRĮR duomenimis 2021-10-16 dienai D. K. nuo 2021-07-03 policiją dėl įvairiausių galimai išgalvotų istorijų kviečia 95 kartą) ir savo priešingo teisei elgesio nekeičia. Taip pat, iš 2022 m. rugsėjo 6 d. - rugsėjo 28 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nėra jokių duomenų, kad D. K. administracinio nusižengimo padarymu metu būtų buvęs kokio nors laikino psichinio sutrikimo (yra pakankamai duomenų, kad buvo paprasto girtumo būsenoje) ar kokio nors lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, dėl ko nebūtų galėjęs suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko įrodytu, kad D. K. skambino bendruoju pagalbos telefonu, kvietė policiją, suvokiant ir žinant, kad pagalba jam buvo nereikalinga, ko pasekoje ne vieną kartą sutrikdė šių specialiųjų tarnybų darbą, į įvykio vietą vyko policijos pareigūnai, buvo veltui eikvojami materialieji ir žmogiškieji resursai bei buvo sutrikdytas Bendrojo pagalbos centro darbas. Toks tyčinis pažeidimas trikdo sklandų Bendrojo pagalbos centro darbuotojų ir policijos pareigūnų darbą ir negali būti pateisinamas.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad D. K. padarė jam inkriminuotus nurodytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyse. D. K. paskirtos administracinės nuobaudos už padarytus administracinius nusižengimus parinktos tinkamai, sankcijos ribose, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei - nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad 2022 m. kovo 15 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. 85-ANR_N-771-2022, Nr. 85-ANR_N-798-2022, Nr. 85-ANR_N-798-2022, Nr. 85-ANR_N-805-2022 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti juos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti.

2022 m. kovo 15 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimus administracinio nusižengimo bylose Nr. 85-ANR_N-771-2022, Nr. 85-ANR_N-798-2022, Nr. 85-ANR_N-798-2022, Nr. 85-ANR_N-805-2022 palikti nepakeistus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.