Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4-7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 4 d. restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 str. išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 str. reikalavimai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 str. 1 d. 2 ir 3 p. nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 str. išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 str. ir 6 str. 2 d. 1 p. nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 2-3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 2-691-330/2015). Todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „Bio Coal“ yra pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio bei ar nėra kitų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Vertinant UAB „Bio Coal“ finansinę padėtį, pirmiausiai pastebėtina, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Nuostolinga bendrovės veikla tęsiasi nuo pat įsteigimo – 2011 m. nuostolis siekė 1858,49 Eur, 2012 m. – 4295,06 Eur, 2013 m. – 25524,21 Eur. Nors 2014 m. įmonė gavo 2351 Eur pelno, tačiau per nepilnus 2015 metus (2015 m. spalio 22 d.) patyrė 54329 Eur nuostolių, t. y. du kartus daugiau nei 2013 metais (b. l. 27, 29, 31, 37). 2014 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys tvirtina, jog 2014 metais įmonė turėjo turto 418594 Eur sumai (ilgalaikis – 343233 Eur, trumpalaikis – 75361 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 55050 Eur, pardavimo pajamos siekė 64949 Eur (b. l. 32-34). 2015 m. spalio 22 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodo, jog nurodytai datai įmonė turėjo turto 444227 Eur sumai (ilgalaikis – 383278 Eur, trumpalaikis – 60949 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 282701 Eur, po vienerių – 72228 Eur (b. l. 35-37). Atsakovo direktoriaus prie pareiškimo pridėtame bendrovės kreditorių sąraše taip pat nurodyta, jog įmonės skolos kreditoriams sudaro 354929 Eur, iš jų pradelsta – 166577 Eur. Kadangi kreditorių sąrašas yra neinformatyvus, 2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo įpareigotas, be kitą ko, pateikti išsamų kreditorių sąrašą, iš kurio būtų galima spręsti apie pradelstų skolinių įsipareigojimų terminus. Pareiškėjas informatyvaus kreditorių sąrašo nepateikė, todėl spręstina, jog šiuo metu atsakovo įsipareigojimai siekia 282701 Eur (kaip nurodyta 2015 m. spalio 22 d. balanse), t. y. žymiai viršija pusę balanse nurodyto turto vertę. Nors teismas neturi duomenų, jog atsakovas yra nutraukęs savo veiklą, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas šiuo metu vykdo realią ūkinę-komercinę veiklą. Pareiškėjas pateikė pardavimo operacijų žurnalą, 2015 m. rugsėjo 29 d. pirkėjui Latvijos įmonei SIA Baltijas Ogles išrašytą sąskaitą, kurių tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, tačiau vien šių dokumentų nepakanka, jog būtų galima spręsti apie kitas atsakovo vykdomas sutartis ir gaunamas pajamas iš pagrindinės veiklos. Be to, pagal naujausius VSDFV duomenis įmonėje dirbančiųjų asmenų skaičius yra tik 3, todėl abejotina, kad esant bendrovės vadovui bei buhalterei, vos 1 darbuotojas gali vykdyti realią bendrovės veiklą. Iš viešų duomenų taip pat matyti, jog įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai auga nuo 2015 m. spalio 16 d. (495,67 Eur) ir 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė 1173,39 Eur. Duomenų, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi bendrovės turto sudėtis, jo vertė bei įsipareigojimų suma, teismui nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikia nuo 2014 m., nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma teikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.66 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas turi pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. 2-1418/2012).

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 7 p. metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str. 2 d. nurodytos priemonės. Iš teismui pateiktų metmenų matyti, kad atsakovas ketina tęsti savo pagrindinę veiklą, bus įgyvendinti planai dėl veiklos optimizavimo, modernizavimo, produkcijos diversifikavimo: dirbs pilną darbo savaitę keliomis pamainomis, įdiegs automatinį žaliavos padavimą, įdiegs naujus įrengimus, kad gaminti naujus produktus, padidins produkcijos kiekį, organizuos mažmeninę prekybą, nuomos pastatą, kurį esant reikalui gali parduoti. Tačiau teismo vertinimu nurodytos preliminarios verslo plano priemonės nepagrindžia realaus įmonės veiklos atkūrimo. Kaip matyti iš atsakovo balanso duomenų, įmonė disponuoja tik 506 Eur piniginėmis lėšomis. Nors pareiškėjas teigia, kad įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo dėl bylinėjimosi su Nacionalinės mokėjimo agentūra ir nepalankios situacijos rinkoje, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad iš tiesų Vilniaus apygardos administraciniame teisme (a. b. Nr. eI-4390-281/2016, skundas paduotas 2015 m. spalio 13 d.) ir Švenčionių rajono apylinkės teisme (c. b. Nr. e2-30-763/2016, ieškinys pareikštas 2015 m. liepos 28 d.) yra nagrinėjamos bylos, susijusios su 2013 m. agentūros patvirtintu projektu „UAB „Bio Coal“ biogranulių gamybos cecho įkūrimas“: civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl 35936,34 Eur skolos už neteisėtai gautą išmoką iš atsakovo priteisimo agentūros naudai, tuo tarpu administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl agentūros įpareigojimo sumokėti atsakovui 161349,48 Eur dydžio dalį išmokos. Nei vienoje iš nurodytų bylų atsakovo turto atžvilgiu šiuo metu nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, skundas administraciniam teismui pareikštas praėjus keliems mėnesiams nuo agentūros kreipimosi į teismą dėl skirtos paramos sumos grąžinimo ir prieš pat pareiškėjo kreipimąsi į teismą su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei. Nei pareiškime, nei metmenyse nenurodoma, jog 161349,48 Eur sumą pagrįstai tikimąsi atgauti ir panaudoti įmonės veikloje. Todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentai, jog įmonės finansiniai sunkumai atsirado dėl bylinėjimosi su Nacionaline mokėjimo agentūra ir/ar nepalankios situacijos rinkoje yra nepagrįsti. Nors pareiškėjas pateikė 2015 m. lapkričio 12 preliminarią nuomos sutartį dėl pastato (unikalus Nr. 8697-4010-6166) nuomos (nuomininkas UAB „Timbermilita“) nuo 2016 m. gegužės 1 d. bei nurodo, jog esant reikalui gali šį pastatą parduoti, tačiau kaip matyti iš įkeisto ilgalaikio turto sąrašo (b. l. 61) šis pastatas (42333 Eur), kaip ir kitas ilgalaikis įmonės turtas, yra įkeistas AB bankui FINASTA. Iš viso atsakovas yra įkeitęs ilgalaikį turtą 337888 Eur sumai, todėl sprendžiant iš įmonės 2015 m. spalio 22 d. balanso, galima daryti išvadą, jog neįkeisto ilgalaikio įmonės turto vertė yra tik 45390 Eur, kurią sudaro mašinos ir įrengimai. Jokio kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, todėl spręstina, jog tuo atveju, jei įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, įmonė ketina išnuomoti vienintelį jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, kuriame ketina tolia vykdyti savo pagrindinę veiklą arba jį parduoti. Be to, pareiškėjas deklaruodamas įprastos ir papildomos veiklos (dėl buitinių granulių, veiklos optimizavimo) vykdymo lūkesčius, neįtikina turįs pajėgumų šią veiklą vykdyti ir vystyti turimais resursais, nėra aiškus tokio verslo poreikis ir paklausa rinkoje. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovo verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą.