- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-805-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Suinteresuotas asmuo
- K. J., V. O., T. O.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-805-115/2009
Teisėjas Alfredas Juknevičius Procesinio sprendimo kategorijos 116.10.3; 122.4; 129.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria pareiškimas atmestas, civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007 pagal pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. J. , V. O. , T. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007 patenkino kreditoriaus K. J. pareiškimą ir 2007-10-16 priėmė teismo įsakymą dėl 53 800 Lt skolos ir 404 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. O. kreditoriaus K. J. naudai bei 2,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šį teismo įsakymą dėl išieškojimo kreditoriui K. J. vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė Nemira Šiugždaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išaiškinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-16 teismo įsakymo vykdymo tvarką, nurodant ar galima teismo įsakymu priteistą prievolę laikyti bendra prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinių turto. Nurodė, kad skolininkas V. O. yra santuokoje su T. O. , o paskolos sandoris įvykdytas santuokos metu, todėl neaišku ar antstolė gali vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinio turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimą atmetė (b.l. 14). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų, be to, byloje nebuvo duomenų apie skolininko sutuoktinę T. O. . Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo (kreditoriaus) pareiga (LR CPK 111 str. 2 d. 2 p., 433 str. 1 d. 2 p.). Kreditorius pareiškime neprašė skolos išieškoti iš T. O. , antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 33-17/2008 taip pat nėra kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą solidariai ir iš skolininko sutuoktinės. LR CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti dokumentas. Antstolis įgalintas atlikti vykdymo veiksmus tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti vykdomajame dokumente. Kadangi teismo įsakyme yra aiškiai nurodytas skolininkas, teismas antstolės prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė Nemira Šiugždaitė pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį ir perduoti antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolės pareiškimą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog prieš vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko asmeninio turto. Pažymi, kad LAT 2007-12-29 nutartyje konstatavo, kad jeigu skola, priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, tačiau skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo. Todėl antstolė pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui kyla pareiga antstoliui kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo vykdymo tvarkos išaiškinimo, priimti antstolio pareiškimą ir išaiškinti jo vykdymo tvarką, t.y. nurodyti į kokį turtą (priklausantį skolininkui asmeninės nuosavybės teise ar turtą priklausantį sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe) gali būti nukreiptas išieškojimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. O. atsiliepimu į antstolės N. Šiugždaitės atskirąjį skundą prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad antstolė atskirajame skunde nenurodė iš esmės nei vieno teisinio argumento dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutarties. Pažymi, kad remiantis LR CPK 278 str. teismo sprendimas aiškinamas tik tuomet, kai teismo sprendimas nėra aiškus ir teismo sprendimas nėra įvykdytas. Todėl akivaizdu, kad esant aiškiai teismo rezoliucinei daliai, o dalyvaujantiems byloje asmenims pateikus prašymą išaiškinti tokį teismo sprendimą, akivaizdu, jog teismas turėtų atsisakyti aiškinti tokį teismo sprendimą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo įsakymo išaiškinimo, kadangi 2007-10-16 teismo įsakyme yra aiškiai nurodytas skolininkas, kurį savo pareiškime nurodė pats kreditorius. Suinteresuotas asmuo mano, kad antstolės prašyme keliami klausimai šiuo atveju sąlygotų būtinybę nustatyti papildomas aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti analizuojamos priimant teismo įsakymą, nes jokio bylos nagrinėjimo šiuo atveju net nebuvo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad ji apie jos sutuoktinio paimtas paskolas nieko nežinojo, todėl antstolė nepagrįstai konstatuoja, jog iš skolininko V. O. iniciatyva paimtos paskolos atsiradusi prievolė laikytina solidariąja sutuoktinių prievole. Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-06-13 sprendimas už akių bei jo išaiškinimai šioje byloje neturi jokio prejudicinės reikšmės.
Suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti antstolės N. Šiugždaitės atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį ir perduoti antstolės Nemiros Šiugždatės pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam skola iš V. O. buvo priteista šiam negrąžinus paskolos, kuri buvo paimta V. O. esant santuokoje ir naudota gyvenamojo namo, kuriame gyveno V. O. su šeima įrengimui, t. y. skirta šeimos poreikiams tenkinti. Todėl šis skolinis įsipareigojimas negali būti laikomas V. O. asmeniniams interesams gautu turtu, o reiškia skolą pagal bendrą sutuoktinių prievolę ir turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2007-06-13 sprendimu už akių jam iš V. O. priteisė 240700 Lt. Antstolei kilus abejonių dėl to, j kokį turtą galima nukreipti išieškojimą, ji LR CPK 589 str. nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išaiškinti 2007-06-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimą už akių. Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad sprendimu už akių priteista suma yra kilusi iš bendros sutuoktinių prievolės, todėl išieškojimas turi būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą, o jo esant nepakankamai priteista skola išieškotina iš asmeninio sutuoktinių turto. Lietuvos Apeliacinis teismas 2009-01-15 nutartimi patvirtino, kad antstoliui kreipusis į teismą LR CPK 589 str. nustatyta tvarka, teismas turi nustatyti prievolės pobūdį ir išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir nurodė, jog sprendimu už akių priteista suma išieškotina iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas turėjo priimti antstolės pareiškimą ir, nustatęs prievolės pobūdį, nurodyti, į kokį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas: į asmeninį V. O. turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą.
Pareiškėja antstolė Nemira Šiugždaitė 2009-07-09 pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą prijungti prie bylos naują įrodymą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartį. Nurodė, kad ši LAT išplėstinės teisėjų kolegija priimta nutartis yra reikšminga šioje byloje, nes teismas detaliai pasisakė dėl antstolio teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Suinteresuotas asmuo T. O. 2009-07-21 pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos naują įrodymą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-03 nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo antstolės Nemiros Šiugždaitės atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (LR CPK 278 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Pažymėtina, kad teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 589 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-10-16 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš V. O. 53800 Lt skolos, 404 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 2,95 Lt pašto išlaidų valstybei. Šios bylos šalimis buvo kreditorius K. J. ir skolininkas V. O. , šio sutuoktinė nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tai yra, kreditorius pasirinko savo prievolės įvykdymo reikalauti tik iš skolininko V. O. , su kuriuo ir buvo sudaryta paskolos sutartis. Prievolės solidarumo ir bendrosios santuokinio turto prezumpcijos klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Antstolei Nemirai Šiugždaitei, pradėjus vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą, ji kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2007-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymo vykdymo tvarką, nurodant ar galima teismo įsakymu priteistą prievolę laikyti bendra prievole, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o jo nesant iš asmeninio sutuoktinių turto. Tačiau pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė antstolės pareiškimą. Teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka ir mano, kad teismas nepagrįstai atmetė antstolės pareiškimą dėl teismo įsakymo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Prieš vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 straipsnis), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (LR CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (LR CK 3.113 straipsnis). Taigi, prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir jos priverstinio vykdymo apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai lemia ir išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiems sutuoktiniams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors antstolis turi išsiaiškinti prievolės pobūdį, tačiau įstatymas jam nesuteikia teisės pačiam spręsti dėl prievolės pobūdžio. Todėl tokiu atveju antstolis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (LR CPK 589 str.). Pažymėtina, kad tai yra antstolio pareiga, o ne teisė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui taip pat kyla pareiga antstoliui kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo vykdymo tvarkos išaiškinimo, priimti antstolio pareiškimą ir išaiškinti jo vykdymo tvarką, t.y. nurodyti į kokį turtą (priklausantį skolininkui asmeninės nuosavybės teise ar turtą priklausantį sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe) gali būti nukreiptas išieškojimas. Kadangi pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina (LR CPK 329 str. 1 d.), o pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-16 įsakymo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-3110-647/2007 panaikinti ir antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimo Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.