- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 1-827-917/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00105-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- P. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro Arvydo Rusteikos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
P. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. 2014-06-20 savo vardu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini) ", įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijas ir tapęs direktoriumi, nors pats komercinės - ūkinės veiklos įmonės vardu nevykdė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą" 1 d., kurioje nurodyta, kad „ Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" ir 2 d., kurioje nurodyta, kad „ Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas", užimamų pareigų pagrindu būdamas tiesiogiai atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas:
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. DC-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas" (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 d., kurioje nustatyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ";
to paties įstatymo 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka" 1
d., kurioje nurodyta, kad Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių
ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti
priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą", bei 2 d., kurioje nurodyta, kad
„Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi
ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo
nuostatomis" ;
LR dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. „Dokumentų
saugojimas" 1 d., kurioje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir
įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai
asmenys privalo: 1. saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami
galimus rizikos veiksnius; 2. išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų
užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės",
aplaidžiai atliko savo pareigas, t. y. neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos tvarkymo, nekaupė ir nesaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nevedė apskaitos registrų, dėl ko visiškai negalima nustatyti įmonės komercinės ūkinės finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turtą už įmonės vykdytos veiklos laikotarpį nuo 2014-06-20 iki 2014-09-01, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Kaltinamojo P. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad R. K. prašymu tapo UAB „(duomenys neskelbtini) " akcininku ir direktoriumi, nors pats nevykdė veiklos UAB „(duomenys neskelbtini) " vardu, kaip direktorius turėjo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą bei imtis priemonių, kad būtų išsaugoti dokumentai. Visa tai neatliko dėl to, kad iš tiesų nežinojo, už ką buvo atsakingas. Galvojo, kad visa tai už jį atliks R. K.. Už atlygį tapti UAB „(duomenys neskelbtini) " akcininku ir direktoriumi pasiūlė R. K., pažadėdamas iš karto sumokėti 3000 litų, o po to kas mėnesį mokėti po 1000 litų. R. K. sakė, kad jam nieko daryti (dirbti) nereikės. Sakė, kad R. K. pats dirbs įmonės vardu, nieko nusikalstamo nedarys. Kodėl R. K. nenorėjo būti direktoriumi ir kokia veikla įmonė užsiims, neminėjo, o jis tuo taip pat nesidomėjo. Jam sutikus būti direktoriumi, R. K. pasidarė jo asmens tapatybės kortelės kopiją ir sutvarkė visus dokumentus dėl įmonės akcijų įgijimo bei jo įforminimo. Jis tik pasirašė atvežtus tai patvirtinančius dokumentus (dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " akcijų įgijimo ir jo paskyrimo įmonės direktoriumi). Jis su R. K. buvo pasikeitę telefono numeriais, kuomet reikėjo pasirašyti dokumentus, R. K. jam paskambino. Dokumentus pasirašė (duomenys neskelbtini), automobilyje VW „Golf“, kuriuo R. K. buvo atvažiavęs. L. Č., iš kurio jis neva įsigijo akcijas, nėra matęs ir jokioje įstaigoje įgyjant akcijas nebuvo. Pasirašius minėtus dokumentus, R. K. jam davė 1000 litų, likusius žadėdamas sumokėti vėliau, kai bus galutinai suforminti dokumentai. Praėjus kuriam laikui, R. K. jį nusivežė į notaro kontorą (duomenys neskelbtini) g., Kaune, ten jis pasirašė notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę R. K. veikti jo vardu visuose ūkiniuose finansiniuose reikaluose, susijusiuose su UAB „(duomenys neskelbtini) " veikla. Po šio įgaliojimo pasirašymo R. K., jam sumokėjo 2000 litų. Po to, kiek prisimena, daugiau į jokias įstaigas R. K. jo nevežė ir daugiau jokių dokumentų nepasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini) " dokumentų ir antspaudo niekuomet neturėjo. Dokumentai ir anspaudas tikriausiai buvo pas R. K.. Kokią veiklą R. K. vykdė UAB „(duomenys neskelbtini) " vardu, nežino. Po to keletą kartų su R. K. teko kalbėtis telefonu, nesulaukus žadėto atlygio. Pradžioje dar žadėjo sumokėti, sakydamas, kad yra išvykęs į Lenkiją, vėliau R. K. prisiskambinti nebegalėjo. Viso iš R. K. už tapimą UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi yra gavęs 3000 litų. Kad R. K., pasinaudodamas juo, gali slėpti mokesčius ar užsiimti neteisėta veikla, jam įtarimas kilo, kadangi tik už kelių dokumentų pasirašymą niekas pinigų nemokėtų. Tačiau sutiko tapti direktoriumi, nes susiviliojo lengvu uždarbiu. Kaip turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita, nežino ir tuo nesidomėjo. Nei tampant direktoriumi, nei vėliau jokių piniginių operacijų nei grynaisiais, nei pavedimais UAB „(duomenys neskelbtini) " vardu neatliko. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir prašo, esant galimybei, procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b.1.113-115).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo L. Č. parodymai (b.1.8-22), liudytojo E. D. parodymai (b.1.25-27); 2015-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 5-2/114 (b.1.38-55).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, jog P. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., nustačius jog P. J. privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
P. J. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme - bauda ir jos dydžiu sutiko (b.l. 121).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, jog P. J. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Jis nebaustas administracine tvarka (b.l. 103-104); psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas, narkologinio gydymo įskaitoje neįrašytas (b.l. 105-108).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Prokuroro pasiūlytas baudos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi P. J. prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jos byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendė:
P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir skirti 45 MGL, t.y. 1694,70 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių Eurų 70 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad galutinė bausmė P. J. yra 30 MGL, tai yra 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių Eurų 80 ct) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.
Įpareigoti P. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.