Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu D. Š. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2016 m. spalio 26 d., apie 22.39 val., Jonavos r., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g., būdamas neblaivus (jam nustatytas sunkus 3,03 promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas rėmėsi realios tikrovės neatitinkančiais apklaustų liudytojų M. A., P. S. ir policijos pareigūno E. Š. parodymais. Policijos pareigūno parodymai nesutapo su jo paties ir kitų policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais apie minėto įvykio aplinkybes, t. y., policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą jie rado automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) griovyje, o jį – visiškai girtą lauke prie automobilio kapoto ir mėginantį stumti automobilį iš griovio, kuomet kiti du jaunuoliai stabdė kitus pravažiuojančius automobilius. Teigia, kad būtent šios aplinkybės ir yra teisingos. Vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnas E. Š. pakeitė savo parodymus, kad jis (apeliantas) neva sėdėjo už mašinos vairo, o atsakydamas į teisėjos klausimą kodėl nesutampa jo parodymai su rašytu jo tarnybiniu pranešimu apie įvykio aplinkybes jis atsakė, kad galėjo ir suklysti. Be to, paklaustas ar jis (apeliantas) vairavo minėtą transporto priemonę, policijos pareigūnas atsakė, kad jis to negali garantuoti.Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, nesiorientavo aplinkoje, todėl negalėjo vairuoti transporto priemonės. Mano, kad asmenys, kurie įvykdė plėšimą, t. y., M. A. ir P. S., siekdami išvengti dar vieno nusikaltimo, teismui pateikė melagingus parodymus, kad jis vairavo minėtą transporto priemonę. Be to, teigia, kad šie asmenys buvo apvogę ir jį, t. y., pas vieną iš jų policijos pareigūnai rado jo telefoną, kurį jam po apžiūros sugrąžino. Jis nuo 17 val. buvo stipriai išgėręs, todėl mano, kad jam nepažįstami asmenys M. A. ir P. S. galėjo pasinaudoti tokia jo būsena, be jo leidimo pasinaudoti automobiliu ir įvykdyti nusikaltimus. Teigia, kad darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, jis yra atsakingas ir transporto priemonės niekada nevairavo ir nevairuoja neblaivus.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė prašo D. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju D. Š. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, t. y. už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už tokią veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė atsakomybė, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl, vadovaujantis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas D. Š. apeliacinį skundą, patikrina priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą D. Š. pažeidimo neperkvalifikuojant ir bylą nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Aukštesniojo teismo nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais, tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 17), tiek duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu liudytojo E. Š. duotais parodymais, kuriuose jis patvirtino, jog griovyje buvusiame automobilyje Audi „A4“ prie vairo sėdėjo D. Š., o kiti du jaunuoliai stabdė pravažiuojančius automobilius. Nors liudytojas E. Š. teismo posėdyje nurodė negalintis neabejotinai patvirtinti, kad prieš automobiliui nuvažiuojant nuo kelio jį tikrai vairavo D. Š., tačiau liudytojas taip pat nurodė, kad nuo iškvietimo iki atvykimo į įvykio vietą praėjo apie 5–7 min., o prie automobilio vairo buvo rastas būtent D. Š. – šios liudytojo nurodomos aplinkybės sutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad automobilis priklauso D. Š. motinai J. J., ji nurodė leidžianti naudotis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui D. Š., dėl apgadinimų jam jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 36). Apeliantas teigia, kad jis automobilio vairuoti dėl itin sunkaus girtumo negalėjo, taip pat mano, kad jam nepažįstami asmenys M. A. ir P. S. galėjo pasinaudoti tokia jo būsena. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, byloje nėra jokiu duomenų, galinčių patvirtinti tokią apelianto versiją, todėl tai laikytina tik apelianto siekiu išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Tai, kad apeliantas dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių ir negali paaiškinti kaip jo automobilis nuvažiavo nuo kelio, apelianto iškeltos versijos dėl to, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, taip pat nepatvirtina. Aukštesniajam teismui nekyla jokių abejonių, kad automobilį „Audi A4“ vairavo būtent D. Š., kadangi jis, būdamas teisėtu J. J. priklausančio automobilio valdytoju, buvo rastas neblaivus prie šio automobilio vairo. Priešingai nei nurodo apeliantas, nei vienas iš policijos pareigūnų nepatvirtino aplinkybės, jog D. Š. policijos pareigūnai būtų radę prie automobilio kapoto ir mėginantį stumti automobilį iš griovio. Tai, kad D. Š. policijos pareigūnų buvo rastas sėdintis prie automobilio vairo, patvirtina vyriausiojo patrulio E. Š. tarnybinis pranešimas (b. l. 17), taip pat specialisto R. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 47, 48).Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo E. Š. parodymus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutarimas pripažinti D. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra pakankamai motyvuotas, o surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas buvo įvertinti tinkamai.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl D. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.