Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, turinčios aukštąjį išsilavinimą, netekėjusios, nebaustos administracine tvarka, neteistos, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-12-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-45630256-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-12-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-45630256-15 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – minimali bauda, t.y. 1448 Eur. I. D., UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovei, administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji būdama atsakinga už prekių deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2015-12-04 apie 16.00 val., pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kuriai suteiktas MRN 15LTLUB000IM174B8. Deklaruota prekė – viela iš nerūdijančio plieno, kur nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 %, chromo ne mažiau kaip 10,5 % masės, įvairių storių 0.15, 0.16, 0.19, 0.20, 0.40 mm. Kombinuotosios nomenklatūros prekės kodas – 7223001900, TARIC papildomas kodas B925; valiuta ir bendroji faktūrinė vertė – 13040,36 Eur (22 langelis); statistinė vertė – 13040,36 Eur (46 langelis); muito norma – 12,5 %, galutinis antidempingo muitas (A30) – 1630,00 Eur; PVM 21% – 3121,00 Eur (47 langelis). Įvertinus lokalią riziką, krovinys buvo nukreiptas muitiniam tikrinimui. Atlikus dokumentinį ir fizinį tikrinimą, nustatyta, kad neteisingai užpildyti importo deklaracijos 22, 46, 47 langeliai. Pagal pateiktą ir prie deklaracijos pridėtą sąskaitą Nr. 138/BHD/2015-16 (2015-10-19) valiuta ir bendroji faktūrinė vertė turi būti – 34703,53 Eur (22 langelis), statistinė vertė – 34703,53 Eur (46 langelis), muito norma – 12,5 %, galutinis antidempingo muitas (A30) – 4338,00 Eur, PVM 21% – 8239 Eur, iš viso mokesčių – 12577,00 Eur (47 langelis). Neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokėtinų importo mokesčių paskaičiavimui. Nepaskaičiuoto galutinio antidempingo muito – 2708,00 Eur, PVM – 5118,00 Eur, iš viso nepaskaičiuotų mokesčių – 7826,00 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė I. D., pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnį (b.l. 3).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-12-22 gautas Klaipėdos teritorinės muitinės persiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. D. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-12-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-45630256-15 panaikinimo arba paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo švelnesne, nei numatyta ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnį bei prašoma išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis vienerių metų laikotarpiui. Skunde I. D. nurodo, kad su pažeidimu sutinka, tačiau nesutinka su paskirta administracine nuobauda, taip pat pažymi, jog labai dėl įvykio gailisi, nurodo pažeidimą padariusi nepiktavališkai, per neapsižiūrėjimą. Motyvuoja tuo, kad jos veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, dėl ko ši byla nutrauktina nesant jos kaltės, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos teritorinėje muitinėje, ji paaiškino, kad pildydama importo deklaraciją krovinio vertės langelyje per klaidą paliko seniau deklaruotų prekių vertę, kas sąlygojo neteisingą importo mokesčių apskaičiavimą. Parodo, kad kartu su užpildyta importo deklaracija ji muitinės pareigūnams pateikė deklaruojamų prekių vertę nurodančius dokumentus, t.y. prekių pirkimo sąskaitą, dėl ko pateikdama duomenis importo deklaracijoje laikė juos teisingais, nesiekė suklaidinti muitinės pareigūnų ar sumažinti mokėtinų importo mokesčių. Jeigu teismas nutartų, jog jos kaltė dėl šio pažeidimo padarymo buvo, prašo jos atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, kurią prašo išdėstyti dalimis vienerių metų laikotarpiui, kadangi paskirta minimali bauda, t.y. 1448 Eur, yra labai didelė palyginus su jos gaunamomis mėnesio pajamomis, kurios sudaro apie 600 Eur. Taip pat nurodo, jog pripažinus jos kaltę, ji darbdaviui turės atlyginti dėl deklaracijoje padarytos klaidos susidariusią žalą, t.y. 63,60 Eur už papildomas konteinerio saugojimo bei kilnojimo terminale išlaidas. Nurodo, kad padarytą klaidą ji pripažįsta, labai dėl jos gailisi, parodė, kad ją ištaisė pateikdama naują importo deklaraciją, kurioje visi mokesčiai buvo apskaičiuoti teisingai. Mano, kad šią klaidą galimai padarė dėl profesinės patirties stokos, nes muitinės tarpininko atstove dirba tik nuo 2014-07-01 (b.l. 3-4).

I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad apie pusantrų metų dirba muitinės tarpininko atstove, padarytą klaidą pripažįsta. Pildė deklaraciją ir įvyko žmogiškojo faktoriaus techninė klaida, kurios niekas nepastebėjo iki dokumentų pateikimo muitinei, kuri taip pat iš pradžių klaidos nepastebėjo. Paaiškino, kad prekės komercinė vertė į deklaraciją nurašoma iš sąskaitos-faktūros, o pati deklaracija pildoma ant ankstesnės deklaracijos. Jai nepakeitus vertės 22 langelyje, automatiškai atsirado klaidos 46 ir 47 langeliuose. Išaiškėjus klaidai, ji pati nuvyko į postą pas pareigūnę, kuri priėmė dokumentus, ir prašė šios pareigūnės leisti pataisyti deklaraciją, tačiau pareigūnė to padaryti neleido ir surašė protokolą. Paaiškino, kad tai nebuvo jos pirma klaida, tačiau anksčiau visada pastebėdavo klaidą iki pateikiant deklaraciją pareigūnams. Taip pat paaiškino, kad susidarė prastovos išlaidos už konteinerį, kurias sumokėjo įmonė, tačiau esant teismo sprendimui, ji turės darbdavio patirtą nuostolį atlyginti. Iš darbo atleista nebuvo. Kitą dieną po muitinės nutarimo priėmimo pateikė naują deklaraciją. Parodė, kad vienintelės jos pajamos yra gaunamas darbo užmokestis, kuris yra 600 Eur per mėnesį. Prašo nutraukti administracinę bylą nesant jos kaltės, o šio prašymo netenkinus – skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis per metus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Tuo tarpu padarytu dėl neatsargumo laikomas pažeidimas, kuomet jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Skundžiamu nutarimu I. D. administracinė nuobauda – 1448 Eur bauda be prekių konfiskavimo,– paskirta už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, padarymą, nurodant, kad buvo pažeista prekių deklaravimo tvarka, numatyta 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), įgyvendinimo nuostatas (toliau – BMK įgyvendinimo nuostatos), 199 straipsnyje.

ATPK 209² straipsnio 2 dalis, kaip blanketinė nuostata, numato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas – užtraukia baudą nuo 1448 Eur iki 2896 Eur su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Deklarantu laikomas asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama (BMK 4 str. 18 d.). BMK 62 straipsnis numato, kad rašytinės deklaracijos surašomos blankuose, atitinkančiuose tam skirtą oficialiai patvirtintą pavyzdinę formą, jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikti visi duomenys, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti. Kartu su deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti. Pažymėtina, jog deklaranto prašymu, jam gali būti leista padaryti vieną arba daugiau muitinės priimtos deklaracijos duomenų pakeitimų, kurie negali pakeisti deklaracijos tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios pradžioje buvo joje nurodytos,– tačiau tik tuo atveju, jei tokio leidimo buvo paprašyta iki kol muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes, arba nustatė, kad tam tikri duomenys neteisingi, arba išleido prekes (BMK 65 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal BMK 66 straipsnio nuostatas deklaranto prašymu muitinė pripažįsta jos priimtą deklaraciją negaliojančia, tačiau tai nekliudo taikyti galiojančių baudžiamosios, šiuo atveju Lietuvoje – administracinės, teisės aktų nuostatų.

BMK įgyvendinimo nuostatų 183 straipsnio 1 dalis numato, kad įvežimo bendrąją deklaraciją patvirtina ją pateikiantis asmuo, kuriam mutatis mutandis taikomos šio kodekso 199 straipsnio 1 dalies nuostatos, t.y. nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją arba tranzito deklaraciją, pateiktą naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingas už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą; 3) visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog faktas, kad I. D., kaip UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė, importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, nėra ginčijamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog I. D. savo 2015-12-08 paaiškinime nurodė (b.l. 30), kad 2015-12-04 buvo įvykusi techninė klaida, dėl kurios buvo neteisingai nurodyta prekės vertė ir neteisingai apskaičiuoti mokesčiai. Nurodoma, kad pateikus dokumentus inspektorei buvo patvirtinta, kad duomenys teisingi, tik paprašyta papildyti prekės aprašymą. Nurodo nuvykusi ir į patikrinimo vietą, kur žodžiu paaiškino situaciją dėl įvykusios techninės klaidos, prašė anuliuoti deklaraciją ir leisti nedelsiant pateikti naują, tačiau to nebuvo leista padaryti ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Savo kaltę dėl padarytos klaidos I. D. pripažino. Teismas daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė tinkamai atliko visas procedūras ir konstatavo I. D. pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir atsižvelgdama į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, paskyrė jai minimalią 1448 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir I. D. veikoje yra ATPK 209² straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismas pažymi, kad I. D. privalėjo elgtis ypatingai rūpestingai, t.y. būdama muitinės tarpininko atstove, žinodama apie deklaranto atsakomybę pasirašius ir pateikus muitinės įstaigai deklaraciją, taip pat gręsiančią administracinę atsakomybę, jeigu būtų pateikti neteisingi duomenys,– turėjo atidžiai peržiūrėti pildomą deklaraciją, ypač kai kartu su ja buvo teikiami dokumentai, iš kurių akivaizdžiai matyti neatitikimai, ir tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys yra teisingi, pasirašyti ir pateikti deklaraciją muitinės įstaigai. Tokiu būdu darytina išvada, jog I. D. minėtą administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Byloje esanti administracinių nuobaudų pažyma patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukta I. D. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebuvo bausta, tačiau jos atžvilgiu jau buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, nesant pažeidimo sudėties, dėl šios priežasties teismas neabejoja, kad teisinės neteisingų duomenų pateikimo deklaracijoje pasekmės I. D. buvo žinomos (b.l. 26). Byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad žala Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta, kadangi buvo pateikta nauja deklaracija, dėl ko darytina išvada, kad buvo sumokėti ir tinkamai deklaruoti mokesčiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. D. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip kruopšti, darbšti, pareiginga ir atsakinga darbuotoja, įvertintinos jos gaunamų mėnesio pajamų dydis, t.y. 600 Eur (b.l. 6-7, 31-32). Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, pats pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, t.y. nerūpestingumo, nes I. D. nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors būdama muitinės tarpininko atstove, turėjo ir galėjo jas numatyti, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ji nedelsiant nuvyko į muitinio patikrinimo vietą, pateikė visą situacijos paaiškinimą bei naują deklaraciją, siekė sumažinti galinčias kilti neigiamas pasekmes krovinio vežėjui. Be to, įvertintina tai, kad iš viso nepaskaičiuotų mokesčių buvo 7826,00 Eur (205,95 MGL). Teisinių pagrindų visiškai atleisti nuo administracinės atsakomybės taikymo teismas nenustatė, tačiau įvardintos aplinkybės yra pakankamos sprendžiant dėl švelnesnės atsakomybės taikymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. D. paskyrus ir mažesnę, nei ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad yra pagrindas sušvelninti I. D. už padarytą pažeidimą skirtiną administracinę nuobaudą paskiriant 500 Eur baudą.

Esant I. D. prašymui, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį, baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis aštuonių mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 209² straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

I. D. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-12-08 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-45630256-15 ir už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, I. D. paskirti – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą be prekių konfiskavimo.

Išdėstyti I. D. paskirtos 500 Eur baudos mokėjimą per aštuonių mėnesių laikotarpį, baudą mokant lygiomis dalimis po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) iki mėnesio paskutinės dienos.

Išaiškinti, kad bauda dalimis turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. 15053692008 ir įmokos kodą 1001.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.