- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-414-318/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00909-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyresniojo specialisto Renato Ivanausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla A. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. nutraukta, nesant šio teisės pažeidimo įvykio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio Vyresnysis patrulis Darius Saplys 2015 m. sausio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. T. atžvilgiu už tai, kad jis 2015 m. sausio 17 d. apie 5 val. 10 min., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, Vilniaus m. Maironio g. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. nutraukė, nesant šio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: A. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. padarymą nubausti 430 EUR bauda.
Skunde pažymima, jog A. T. teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui buvo atimta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 “Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto aprašo, asmuo, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti ir vairuotojo pažymėjimą, privalėjo užbaigti papildomus vairuotojų mokymus. A. T. iki 2015 m. sausio 17 d. šių mokymų neužbaigė ir teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., jo atžvilgiu buvo surašytas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, jog A. T. linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, jam skirtina 430 EUR bauda.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyresniojo specialisto Renato Ivanausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimas nepagrįstas, todėl naikintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė šios bylos duomenis, netinkamai juos įvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. T. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą.
Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. reglamentuoja, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Taigi nutarimas, kuriuo asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn, negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau privalo būti paremtas objektyvių faktinių duomenų visetu.
Pagrįstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyresniojo specialisto Renato Ivanausko apeliacinio skundo argumentas, jog A. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti.
2015 m. sausio 17 d. A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-24463581-15 buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. sausio 17 d. apie 5 val. 10 min., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, Vilniaus m. Maironio g. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.
Kelių eismo taisyklių 14 p. numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. 1 100 Lt (318 EUR) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui – nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 10 d. (b. l. 4-7).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d., asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 “Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto aprašo 12.2 p.p. numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti ir paimtą policijos įstaigoje ar VĮ „Regitra“ saugomą vairuotojo pažymėjimą be kitų dokumentų ir prašymo grąžinti teisę vairuoti turi pateikti papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, išduotą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kai motorinių transporto priemonių vairuotojams teisė vairuoti buvo atimta už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, pažeidimą.
Iš bylos duomenų matyti, jog, nors A. T. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tik 1 mėnesiui, t.y. nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 10 d., tačiau jis, pasibaigus šiam terminui, įstatymų nustatyta tvarka papildomų vairuotojų mokymų nebaigė ir su prašymu dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo į įgaliotas institucijas nesikreipė. Taigi, nors formaliai teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas jau pasibaigęs ir A. T. turėjo galimybę šią teisę susigrąžinti, tačiau jis savo teisės nerealizavo. Tai patvirtina byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio Miroslav Jankelait tarnybinis pranešimas (b. l. 8). Apylinkės teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl padarė klaidingą išvadą, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu nutraukė.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. T. su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl jo gailėjosi. Pažeidėjas paaiškino, jog automobilį, neturėdamas teisės, vairavo, nes skubėjo į darbą, o taksi išsikviesti nepavyko (b. l. 2-3). Taigi objektyvių bylos duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad A. T. 2015 m. sausio 17 d. apie 5 val. 10 min. Vilniaus m. Maironio g. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat tai, kad yra A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 25-31), yra jauno amžiaus, dėl jo padaryto pažeidimo skaudžių pasekmių neatsirado, daro išvadą, jog nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti A. T. atžvilgiu paskyrus baudą, lygią Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Vyresniojo specialisto Renato Ivanausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu, panaikinti ir priimti naują nutarimą.
A. T. pripažinti padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d. ir skirti jam 361 EUR dydžio baudą.
A. T. išaiškinti, kad jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, nutarimas bus perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. ir 314 str. 1 d.). Nesant galimybės sumokėti baudą, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka per 40 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos galima kreiptis į apylinkės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas neskundžiamas.