Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 3 kartus: paskutinį kartą 2020-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje 73 MGL (3650 Eur) bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemonės 2 metams bei konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020-09-30 perduota vykdymui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. pardavė jam patikėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent:

jis 2020-04-10, būdamas pasirašytinai supažindintas su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020-04-06 nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laikinai apribota jo nuosavybės teisė į jam priklausantį 2250 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paskiriant jį minėto turto saugotoju, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, raštu įsipareigojęs minėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugoti, savo įsipareigojimo nevykdė ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne ankščiau kaip 2020-04-10, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pardavė.

Kaltinamasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pamena buvo sulaikytas ir buvo areštinėje. Taip pat pamena kaip pasirašytinai buvo supažindintas su prokurorės priimtu nutarimu, kuriuo jam buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į jam tuo metu priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pamena po šio įvykio, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis buvo nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę. Kadangi tuo metu neturėjo pinigų, paprašė pažįstamo G., (kurio pavardės nežino, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), jis gyvena Klaipėdoje, tikslaus adreso nežino), kad jam padėtų ir sumokėtų už automobilio stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su G. nuvyko į tą stovėjimo aikštelę, G. davė jam pinigų sumokėti už automobilio stovėjimo išlaidas ir automobilį jis iš aikštelės pasiėmė. Kadangi buvo skoloje, pasakė G., kad kol grąžins jam skolą už automobilio stovėjimo išlaidas, leido jam automobiliu naudotis. Kai pinigų jau turėjo ir norėjo grąžinti skolą, atvyko pas G. automobilio atsiimti, G. pasakė, kad automobilio neatgaus, kadangi yra skoloje ir daugiau pinigų dėl darbinių santykių G. pažįstamam. Kadangi tuo metu neturėjo pinigų, nusprendė automobilį parduoti, todėl jį pardavė. Tiksliai negali pasakyti ar pardavė automobilį G., ar pardavė ją įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra minėtas G.. Supranta, kad nusižengė ir būdamas pasirašytinai supažindintas su prokurorės nutarimu bei raštu įsipareigojęs minėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas saugoti, negalėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti, bet, kaip ir minėjo, tuo metu neturėjo pinigų, todėl jį ir pardavė. Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties išsaugojęs nėra. (b. l. 95-98)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. Z. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš liudytojo G. K., apklausiamo ikiteisminio tyrimo metu, parodymų matyti, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2020 metų vasarą, tiksliau rugpjūčio mėnesį, ieškojo įmonei automobilio. Jo senas pažįstamas A. Z. jam pasakė, kad yra netekęs vairuotojo pažymėjimo dėl vairavimo išgėrus, nurodė, kad turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio jam nebereikia, nes automobilis bet kokiu atveju bus nenaudojamas, kadangi jis prarado teisę vairuoti. Jis jam pasiūlė šį automobilį nusipirkti, jis sutiko, sutarė, jog A. automobilį parduos už 1500 Eur, todėl grynais iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė iš pradžių 500 Eur, padavė jam ir už automobilį A. atsiskaitė dalimis per tris kartus po 500 Eur. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. sutuoktinės A. Z. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, ji buvo pasirašyta 2020-08-11. Kodėl pirkimo - pardavimo sutartyje nurodė, kad transporto priemonės kaina yra 1000 Eur, nežino, matyt įsivėlė klaida, kitoje pirkimo - pardavimo sutarties pusėje matyti, kad A. Z. už šią transporto priemonę gavo 1500 Eur. Automobilio pardavimą derino su pačiu A., nors automobilis priklausė jo sutuoktinei A. Z., būtent ji sutartyje ir nurodyta kaip transporto priemonės pardavėjas. Šią pirkimo - pardavimo sutartį surašė jis, A. šią sutartį padavė sutuoktinei, kad pasirašytų, ši ją pasirašė. Su šią pirkimo - pardavimo sutartimi nuėjo į „Regitra“, kadangi norėjo automobilį perregistruoti ant įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Regitros darbuotoja nurodė, kad perregistruoti nepavyks, kadangi jie sistemoje mato, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra areštuotas, todėl jam davė išrašą, kuriame kiek pamena buvo nurodyta, kad automobilis yra areštuotas ikiteisminiame tyrime, buvo nurodytas tyrimo numeris, tačiau jo nepamena. Tuomet susitiko su A., padavė jam tą išrašą ir nurodė, kad išsiaiškintų kokia situaciją yra su tuo areštuotu automobiliu, kadangi jis už šį automobilį yra sumokėjęs bei nori automobilį priregistruoti prie įmonės. A. su juo iki šios dienos nėra susisiekęs, šios situacijos nepaaiškinęs, jam telefono ragelio nebekelia. Šiai dienai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ vis dar yra registruotas A. Z. vardu, juo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudoja, kadangi nėra išspręstas automobilio perregistravimo klausimas, įmonė nusipirko kitą automobilį, šiuo metu minėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kieme. (b. l.30-33)

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. savanoriškai pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo sutartį (b. l. 34-37).

Iš VMI prie LR finansų ministerijos pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad VMI buvo gautas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-04-29 baudžiamojo įsakymo kopija baudžiamojoje byloje Nr. e1-512-9038/2020 dėl konfiskuoto automobilio, saugomo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perėmimo valstybės nuosavybėn. VMI atstovui 2020-08-06 nuvykus apžiūrėti automobilio jo rasti nepavyko. Pakartotinai bandant susisiekti su A. Z. dėl automobilio perėmimo, pastarojo rasti nepavyko. (b. l. 1-5)

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-04-29 baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. (b. l. 6-10)

Iš VMI pateikto pranešimo matyti, kad A. Z. buvo siųstas pranešimas, jog pastarasis privalo susisiekti su VMI atstovu dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo (b. l. 11-12).

Iš prokuroro nutarimo, priimto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turto saugotoju paskiras A. Z.. Su nutarimu A. Z. pasirašytinai supažindintas 2020-04-10 (b. l. 24-27).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, jog A. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai perleido (pardavė) kitam asmeniui aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 104).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, dirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti prokurorės prašomą baudą, kuri mažintina BK 64¹ straipsnio nustatyta tvarka.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Z. nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą A. Z. privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801). Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. Z., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.