- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- I-2696-426/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Krašto apsaugos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir L. Z., dalyvaujant pareiškėjui I. M., atsakovės atstovui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija) išnagrinėti 2013-08-17 pateiktą skundą ir pateikti atsakymą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad jog devyniolika metų eina kuopos vado pareigas. Kritikuodamas vadovybę ir norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į padėtį ginkluotose pajėgose, publikavo straipsnius „Ponai nesirengia gintis“, „Šauliai pasmerkti išmirti“, „Ar šauliams tik po kryžiais baltomis pirštinėmis stovėti“, „Prarastos divizijos prarastas saugumas“, „Kas marina nacionalinę gvardiją“ ir kt. Siekdamas atgaivinti organizaciją, pritraukti inteligentija, tarnautojus, tobulinti motyvaciją būti šauliu, per Seimo Peticijų komisiją teikė siūlymus tobulinti Valstybės tarnautojų įstatymą.
Pasak pareiškėjo, į Ministerijai jo teiktus skundus nebuvo atsakyta arba atsakyta ne iš esmės. Taip pat pažeidžiama Garbės teismo statute nurodyta tvarka, nes nerašomi nei sprendimai, nei posėdžių protokolai.
Ministrė R. J. ignoravo Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – ir LŠS) asociaciją. Be to, Seimo kontrolierius R. V. persiuntė krašto apsaugos ministrei R. J. 2012-11-28 pažymą Nr.4D-20121134,kurioje nurodoma, kad Šaulių statute nustatyti teisiniai svertai LŠS veiklai vertinti bei jos darbui tobulinti. Pareiškėjas nurodo, kad Krašto apsaugos ministerija į 2011-02-19 skundą atsakė tik 2011-12-02, po to, kai 2012-12-02 Lietuvos Seimo įstaigos kontrolierius nusiuntė pažymą dėl galimo ministerijos pareigūnų biurokratizmo. Į 2013-02-25 ir 2013-08-12 skundus atsakymai negauti.
Atsiliepimas
Atsakovė Krašto apsaugos ministeriją teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 8–10) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad atsakovui jau ne kartą buvo tinkamai ir pagal teisės aktų reikalavimus atsakyta į skunde keliamus klausimus. Ministerija 2013-08-19 gavo I. M. pareiškimą, adresuotą krašto apsaugos ministrui, kuriame pareiškėjas išdėstė LŠS vidines problemas, pateikė savo nuomonę apie nacionalinio saugumo ir krašto gynybos problemas. Rašte pareiškėjas minėjo, kad 2010 ir 2012 metais kreipėsi į Seimo Peticijų komisiją, kuri nagrinėjo jo prašymus dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir priėmė sprendimus pagal savo kompetenciją. Šiais sprendimais I. M. peticijose pateikti reikalavimai nebuvo patenkinti. 2013-08-19 pareiškime ministro reikalavo paaiškinti, kodėl Seimas atmetė Peticijų komisijai jo peticijose teiktus pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimų, taip pat krašto apsaugos ministro pasiaiškinti dėl sprendimo, kurį priėmė visiškai kita valstybės institucija, kuriai Ministerija yra pavaldi ir atskaitinga.
Atsakovė pastebi, kad I. M. dėl LŠS jau ne kartą yra kreipęsis į Ministeriją. Tai liudija jo 2011-02-19 skundas, adresuotas Krašto apsaugos ministrei, 2011-12-27 pareiškimas, adresuotas LŠS garbės teismui. Ministerijoje 2012-04-23 gautas I. M. skundas, 2013-01-03 elektroniniu paštu gautas I. M. pareiškimas. Minėtuose skunduose pareiškėjas kelia LŠS organizavimo problemas, rūpinasi nacionalinio saugumo klausimais. Ministerijos atsakymuose į minėtus pareiškėjo raštus buvo paminėta, kad šių problemų ji nesprendžia, nes Ministerija ir LŠS yra visiškai atskiri, skirtingą statusą turintys juridiniai asmenys (KAM – centrinis valstybinio administravimo subjektas, LŠS – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija.)
Šalies argumentai
Savo pareiškime, kurį atsakovas gavo 2013-08-19, pareiškėjas kelia tas pačias LŠS problemas, kurias jis nurodė savo ankstesniuose kreipimuose. Be to pareiškėjas reikalavo krašto apsaugos ministrą paaiškinti dėl Seimo priimtų sprendimų netenkinti jo kreipimesi Seimo Peticijų komisijai pateiktų reikalavimų dėl įstatymų pataisų. Tačiau Peticijų įstatymo 16 str. nustato, kad Seimo sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundžiami.
Po Seimo 2012-06-26 priimto protokolinio nutarimo atmesti I. M. peticijoje pateiktą pasiūlymą, pareiškėjas, vadovaudamasis Peticijų įstatymo 7 str. 2 d., galėjo po metų, t. y. 2013-06-27 pakartotinai kreiptis į Seimo Peticijų komisiją su reikalavimais, tačiau to nepadarė. Užuot veikdamas pagal teisės aktų reikalavimus, I. M., prisidengdamas viešojo intereso gynimu, teikia pareiškimus Ministerijai ir/ar teismui, reikalaudamas atsakovą paaiškinti, kodėl Seimas priėmė vienokius ar kitokius sprendimus dėl jo peticijų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovas teismo prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad I. M. kreipėsi į Ministeriją su pareiškimu (gautas 2013-08-19), kuriame išreiškė susirūpinimą LŠS ateities perspektyvomis. Pareiškėjas taip pat prašė išsamiai atsakyti į jam rūpimus klausimus (b. l. 3–4).
Ministerija į I. M. pateiktą pareiškimą nepateikė jokio atsakymo.
Byloje spręstinas ginčas dėl I. M. skundo reikalavimo įpareigoti Ministeriją pateikti atsakymą į jo teiktą pareiškimą pagrįstumo ir teisėtumo.
Krašto apsaugos ministro 2004-03-08 įsakymu Nr. V-206 patvirtinto Krašto apsaugos ministerijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 101 p. nustatyta, kad asmenų prašymai Ministerijoje priimami ir nagrinėjami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, nustatyta tvarka. Asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Administravimo įstatymu. Jeigu Ministerija neįgaliota spręsti prašyme išdėstytų klausimų, Administracijos departamentas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo Ministerijoje dienos išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (prašymo kopiją pasilieka ir apie tai informuoja pareiškėją).
Taisyklių 5 p. nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Iš I. M. Ministerijai pateikto prašymo (įvardijamo pareiškimu) matyti, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteikiama informacija rūpimu klausimu, t. y. kokio asmens iniciatyva buvo išreiškiama neigiama pozicija dėl Seimo peticijų komisijai pareiškėjo teiktų įstatymų pakeitimų. Taigi, I. M. prašymas yra aiškus ir konkretus, taip pat laikytinas vienu iš Taisyklių 5 p. nurodytu prašymu – pateikti turimą informaciją. Taisyklių 41.2 p. nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Taisyklių 12 p. nustatyta, kad, prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.
Iš aptartų teisės normų matyti, kad atsakovė privalėjo priimti vieną iš sprendimų, numatytų Taisyklėse ir apie tai informuoti pareiškėją. Nusprendusi, jog I. M. 2013-08-19pateiktame pareiškime nurodyti klausimai jau buvo išnagrinėti ir į juos pateikti atsakymai, ginčo klausimu turėjo priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškimą, taip pat išaiškinti tokio sprendimo apskundimo tvarką.
Kaip minėta, Ministerija I. M. 2013-08-19 pareiškimo iš esmės neišnagrinėjo, jokio sprendimo, numatyto Taisyklėse ir kuriuo yra užbaigiama prašymo nagrinėjimo procedūra, nepriėmė, todėl pripažintina, kad tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė Reglamento 101 p. nuostatas.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad I. M. skundo reikalavimas yra pagrįstas, todėl Ministerija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo pateiktą pareiškimą ir į jį atsakyti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo I. M. skundą tenkinti.
Įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją atsakyti I. M. į jo 2013-08-19 pateiktą pareiškimą ir į jį atsakyti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.