Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs U. G. ir V. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutarties, kuria atmestas jų skundas dėl 2010-04-26 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundą padavusieji U. G. ir V. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį, pradėti procesą dėl, jų manymu, neteisėtų individualaus pobūdžio teisės aktų – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-01 įsakymo Nr. 224-A-85 dalyje dėl gražinamo natūra 0,0501 ha žemės sklypo, esančio Panevėžyje, plano ir duomenų patvirtinimo bei 2007-05-03 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 106610-1940 dalyje dėl 0,0501 ha žemės sklypo, esančio, Panevėžyje, grąžinimo natūra B. S. – panaikinimo bei žemės sklypo, esančio Panevėžyje, pirkimo pardavimo sutarties tarp T. ir L. L. bei B. S. pripažinimo negaliojančiu. Taip pat prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 229 str. ir kitus BK straipsnius. Pareiškėjai mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad tyrimas praktiškai nebuvo atliktas, nenustatytos ir nebandytos nustatyti reikšmingos aplinkybės, neįvertinti byloje esantys faktai. Iš esmės netirdama jų skundo, prokuratūra atmetė galimybę nubausti nusikalstamą veiką padarius asmenis ir tuo padarė žalą jiems bei viešajam interesui. Skunde teigiama, kad norint įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti nusikalstamos veikos požymius, kaltus asmenis, bei tinkamai pritaikyti LR įstatymus, būtinas aktyvus bei išsamus ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjai skunde nukreipia į BPK 169 str. 2 d., LR prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d., 2004-02-25 LR generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-40 patvirtintas rekomendacijas „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“. Mano, kad šiame tyrime nebuvo susipažinta net su civilinės bylos medžiaga, nebuvo bandoma nustatyti įtariamuosius bei apklausti liudytojus, byla mechaniškai buvo atmesta neįsitikinus jų skunde dėstomų įtarimų pagrįstumu. Nesiėmimas visų įstatymo leidžiamų ir būtinų ikiteisminio tyrimo priemonių (neapklausus liudytojų, neatlikus dokumentų ekspertizių bei analizių ir kt.) rodo ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų neveikimą, kuris paneigia baudžiamojo proceso paskirtį bei patvirtina BPK 2 str. pažeidimą. Skunde teigiama, kad teismo sprendimas civilinėje byloje nėra pagrindas baudžiamojoje byloje, be to, civilines bylas nagrinėjantys teismai nėra kompetetingi nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir juos ištirti. Pažymi, kad CPK 366 str. numato, kad procesas civilinėje byloje gali būti atnaujintas, jei yra nustatomos reikšmingos aplinkybės baudžiamojoje byloje. Pareiškėjai nesutinka su teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad su civiliniais teisiniais santykiais susijęs privataus pobūdžio interesas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip viešasis interesas. Skunde nukreipiama į LR Konstitucinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl viešojo intereso. Kadangi, pareiškėjų manymu, buvo pažeista jų LR Konstitucijos 23 str. įtvirtinta nuosavybės teisė, tokie pažeidėjų veiksmai neapsiriboja vien tik jų interesais ir patenka į viešojo intereso lauką.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

U. G. ir V. S. skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro nutarimą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-07-02 nutartis ir 2010-04-26 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. L. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su prokuroro nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentais.

BPK 166 str.1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2010-04-26 prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors pareiškėjai skunde teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų jų atžvilgiu atlikimą, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų kokius nors nusikalstamus veiksmus pareiškėjams tvarkant valstybinės žemės pirkimo klausimus, pateiktoje medžiagoje nėra. Pareiškėjų manymu, nepardavimas jiems norimo skunde nurodyto valstybinės žemės sklypo, jo perdavimas teisės aktų nustatyta tvarka kitiems asmenims bei šio proceso metu skunde įvardijamų teisės aktų priėmimas ir sandorių sudarymas yra nusikalstamo pobūdžio. Tačiau teismas pažymi, kad vien tikslo įsigyti valstybinės žemės sklypą neįgyvendinimas bei nepalankaus sprendimo dėl pastarojo klausimo priėmimas nesudaro pagrindo konstatuoti Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktus bei nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis, teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti su valstybinės žemės perdavimu susijusius klausimus tvarkiusių Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų veiksmuose esant nusikalstamų veikų požymių, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl U. G. ir V. S. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Be to, pareiškėjų skunde nurodomų teisės aktų panaikinimo bei dokumentų pripažinimo negaliojančiais klausimai išspręsti 2009-01-22 įsiteisėjusiu 2008-10-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1500-452/2008 pagal jų pačių ieškinį, pastarąjį atmetant. Tokiu būdu pastarieji klausimai antrą kartą teisme nebesvarstytini.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad 2010-04-26 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei dėl jo priimtą Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

A. U. G. ir V. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį, kuria atmestas jų skundas dėl 2010-04-26 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo.

Ši nutartis neskundžiama.