Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2017-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-626-278/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
2A-626-278/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
BUAB „Šilo statyba“
Trečiasis asmuo
V. J.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-626-278/2017

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08649-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1., 3.3.1.18.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šilo statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360-589/2017 pagal ieškovės BUAB „Šilo statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Apastata“, trečiajam asmeniui V. J. dėl sandorio iš dalies pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Šilo statyba“ prašė teismo, actio Pauliana pagrindu, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento su atsakove UAB „Apastata“ sudarytą sandorį (dalyje), t. y. 2015-07-14 skolos sumažinimą atsakovei UAB „Apastata“ 4 715,90 Eur suma, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Apastata“ 4 715,90 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015-09-04 nutartimi UAB „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“. Teigė, jog bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Šilo statyba“ atsakovei UAB „Apastata“ 2015-07-08 sumokėjo 3 000 Eur, 2015-07-14 - 6 395,15 Eur, 2015-07-17 tarpusavio skolų užskaitos aktu - 294,42 Eur, tuo visiškai atsiskaitydama su atsakove, nors dėl nemokumo UAB „Šilo statyba“ negalėjo įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus kreditorinių reikalavimų. Teigė, jog atsiskaitant su atsakove, jai buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, UAB „Apastata“ buvo išskirta iš kitų kreditorių, kas patvirtina UAB „Šilo statyba“ kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2015-05-31 UAB „Šilo statyba“ turtas sudarė 1 592 392,58 Eur, o pradelsti įsipareigojimai - 922 466,49 Eur, todėl įmonė žinojo apie sudėtingą bendrovės finansinę būklę, t. y., kad jos turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kad ji neįvykdė pradelstų įsipareigojimų 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais. Teigia, jog nepaisant esamos finansinės būklės atsiskaitė su atsakove, išmokėdama jai reikšmingą pinigų sumą, todėl UAB „Šilo statyba“ negali būti laikoma sąžininga šalimi. Nurodė, kad ir atsakovė žinojo sudėtingą finansinę UAB „Šilo statyba“ padėtį, nes mokėjimai buvo pradelsti, be to, UAB „Apastata“ nepateikė jokių įrodymų, kad domėjosi, dėl kokių priežasčių UAB „Šilo statyba“ nevykdo savo įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Šilo statyba“ ir UAB „Apastata“ 2014-09-08 sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Apastata“ pardavė pagamintas konstrukcijas, o UAB „Šilo statyba“ įsipareigojo atsiskaityti už įsigytas prekes.

6. Nustatė, kad 2015-01-06 UAB „Apastata“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą APA2015 Nr.012 dėl 32 163,91 Eur apmokėjimo, o 2015-01-28 - PVM sąskaitą- faktūrą APA2015 Nr. 018 - 525,66 Eur sumai. Konstatavo, jog 2015-02-26 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. RS-15-03 dėl darbų, renovuojant daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., atlikimo. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad UAB „Šilo statyba“ pagal 2015-01-06 ir 2015-01-28 PVM sąskaitas faktūras sumokėjo atsakovei UAB „Apastata“ 2015-04-28 - 10 000 Eur, 2015-06-15 – 5 000 Eur, 2015-06-30 – 8 000 Eur, 2015-07-08 - 3 000 Eur, 2015-07-14 - 6 395,15 Eur, o 2015-07-17 šalys pasirašė tarpusavio skolų užskaitos aktą dėl 294,42 EUR sumos.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-09-04 nutartimi UAB „Šilo statyba“ iškėlė bankroto bylą, o 2016-01-18 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį. Konstatavo, jog minėto teismo 2016-05-16 nutartimi buvo pratęstas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas šešių mėnesių terminas įmonės sandorių patikrinimui ir kitų pareigų, susijusių su sandoriais, atlikimui iki 2016-11-17.

8. Nustatė, kad iš pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Šilo statyba“ 2015 m. kovo mėnesį 50 proc. turto sudarė 520 496,42 Eur, pradelstos mokėti skolos - 416 398,85 Eur; 2015 m. balandžio mėnesį - UAB „Šilo statyba“ 50 proc. turto sudarė 607,492,58 Eur, o pradelsti mokėjimai – 532 005,88 Eur. Teismas darė išvadą nesant pagrindo sutikti su ieškovės atstovo teiginiais, kad 2015 m. kovo mėnesį UAB „Šilo statyba“ jau atsiranda bankroto požymių, todėl atsiskaitinėdama su kreditoriais įmonė turėjo atsižvelgti į visų kreditorių interesus.

9. Teismas nurodė, kad vertinant ar buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, atsiskaitant su atsakove, atsižvelgiama į tai, kad atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas pasibaigė 2015-02-15 ir 2015-03-09. Darė išvadą, kad UAB „Šilo statyba“ nepažeidė Civilinio kodekso 6.930/1 straipsnio nuostatų, nes atsiskaitinėjo su kreditoriais iki bankroto bylos iškėlimo pagal kreditorių kalendorinio eiliškumo tvarką.

10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė UAB „Apastata“ nebuvo vienintelis ar išskirtinis UAB „Šilo statyba“ kreditorius, kuriam buvo sudarytos palankesnės sąlygos nei kitiems kreditoriams ir atsiskaitymas su atsakove nesukėlė ieškovės nemokumo. Sutiko su atsakovės argumentais, kad buvo laikytasi verslo logikos ir atsiskaitant su UAB „Apastata“. Teismas įvertino tai, kad tarp šalių buvo sudaryta ne tik pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir statybos rangos sutartis, kuria buvo susitarta dėl žymiai ženklesnės darbų atlikimo kainos nei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kas leidžia daryti išvadą, jog, sumokėdama skolą atsakovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, UAB „Šilo statyba“ veikė, siekdama užtikrinti bendrovės komercinės veiklos tęstinumą, kas atitinka ekonominės logikos ir protingo asmens, veikiančio bendrovės kreditorių interesais.

11. Nustatęs, kad UAB „Šilo statyba“ atsiskaitė ne tik su atsakove, bet dar su 212 kreditorių, teismas sprendė, jog negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad įmonė buvo nesąžininga ir atsiskaitė tik su atsakove. Konstatavo, jog vien ta aplinkybė, jog buvo vėluojama atsiskaityti su atsakove ir UAB „Apastata“ turėjo suprasti, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga, neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Nurodė, kad viešai prieinamuose duomenyse nebuvo informacijos apie blogėjančią ieškovės finansinę padėtį ir pripažino, kad atsakovė neturėjo pagrindo abejoti įmonės finansine padėtimi.

12. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino teismas nustatė, kad UAB „Šilo statyba“ terminas sandorių patikrinimui buvo pratęstas iki 2016-11-17, todėl ieškinį pateikus teismui 2016-11-18 yra praleista tik viena diena. Įvertinęs tai, kad ieškinio surašymo data nurodoma 2016-11-16, o surašymo vieta - Šiaulių miestas, darė išvadą, jog CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų termino pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, bankroto administratorius nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutuojanti UAB „Šilo statyba“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Teigia, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės finansinės padėties ginčo sandorio datai - 2015-07-14, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, atsiskaitydama su atsakove UAB „Apastata“, neturėjo atsižvelgti į kitų kreditorių interesus; darė nepagrįstą išvadą, kad atsiskaitymas atitiko ekonominę logiką ir kad atsakovė, gaudama 100 procentų atsiskaitymą, buvo sąžininga. Apeliantė teigia, jog teismas neteisingai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad nėra visų actio Pauliana ieškinio sąlygų.

15. Nurodo, kad į bylą pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-17 atsakovei įmonė sumokėjo 9 689,57 Eur, su UAB „Apastata“ atsiskaitė visiškai, nors dėl nemokumo jau objektyviai nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 proc. kreditorių reikalavimų.

16. Teigia, kad į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kiti kreditoriai turėjo galiojančius jau pradelstus reikalavimus ieškovei iki ginčijamo 2015-07-14 sandorio sudarymo, su kuriais bendrovė neatsiskaitė iki pat bankroto bylos iškėlimo, nes 2015-04-30 datai bendra piniginių reikalavimų suma yra 75 716,80 Eur. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog 2015 m. kovo mėnesį nėra požymių apie sudėtingą ieškovės finansinę būklę, nes vykdytinų reikalavimų atsiranda jau 2015 m. vasario mėnesį. Todėl sąlyga dėl ieškovės kreditorių turėjimo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių iki ginčo sandorio, kurios nebuvo patenkintos iki bankroto bylos iškėlimo, yra visiškai įrodyta.

17. Nurodo, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nebuvo išskirtinis kreditorius, kuriam buvo sudarytos palankesnės sąlygos, nes neatsižvelgė į sunkią ieškovės padėtį 2015-07-14 metu, t.y. kad ieškovė faktiškai buvo nemoki, kad su 212 kreditorių buvo atsikaityta tik dalinai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčo sandorio sudarymo metu 2015-07-14 ieškovė buvo neatsikaičiusi su kreditoriais pagal sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai suėjo dar 2014 m. gruodžio mėnesį, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys – lentelė „Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinė“. Teigia, jog bylos duomenys rodo, kad atsakovei buvo suteikta privilegijuota padėtis kitų kreditorių atžvilgiu – atsiskaityta 100 procentų, nors kitų kreditorių reikalavimų terminai suėjo anksčiau arba vienodai su atsakove, o tai įrodo kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą ir kreditorių interesų pažeidimą.

18. Bankrutuojanti įmonė teigia, kad byloje visiškai įrodyta ir kita actio Pauliana sąlyga – skolininkas sandorio sudaryti neprivalėjo. Nurodo, jog priešingai nei nurodė teismas visiškas atsiskaitymas su atsakove negali būti pateisinamas verslo logika, nes ieškovė 2015 m. liepos mėnesį atsiskaitė su atsakove 100 procentų.

19. Apeliaciniu skundu teigiama, kad atsakovė, gaudama visišką atsiskaitymą, buvo nesąžininga, nes iš keleto kreditorių išskyrimas ir visiškas atsiskaitymas neatitinka sąžiningumo sampratos - toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą. Be to, atsakovės elgesys rodo, kad ji žinojo apie sunkią ieškovės padėtį, nes kreipėsi su pretenzijomis į ieškovę. Be to, atsakovė yra verslininkė, kvalifikuotas teisinio santykio subjektas, todėl privalėjo domėtis ieškovės finansine padėtimi, ypač kai buvo vėluojama atsiskaityti.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Apastata“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Nesutinka, kad ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus, nes nenustatyta, jog ieškovės atliktas mokėjimas UAB „Apastata“ lėmė ieškovės nemokumą, o atsakovė buvo išskirtinėje situacijoje lyginant su kitais kreditoriais, nes 2015-01-01 - 2015-10-01 laikotarpiu ieškovė pilnai atsiskaitė su 67 kreditoriais. Teigia, jog UAB „Apastata“ sumokėta suma nėra didelė, lyginant su kitiems kreditoriams išmokėtomis sumomis. Be to, nurodo, kad vien 2015-07-14 dešimčiai kreditorių ieškovė išmokėjo 54 629,84 Eur, o 2015-07-08 – 9 858 Eur.

22. Teigia, jog nenustatyta actio Pauliana sąlyga, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Nurodo, kad atliktų mokėjimų privalomumą reglamentuoja ir jie kilo iš CK 6.930-1 straipsnio reikalavimų. Be to, sandorio sudarymo privalomumas kilo ir dėl vėliau susiklosčiusių faktinių aplinkybių - tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis su ženklia sutarties kaina.

23. Nesutinka, kad ieškovė atsiskaitydama su bendrove buvo nesąžininga, nes atsiskaitė su 212 kreditoriais iš 252 kreditorių, kas neleidžia spręsti apie ieškovės nesąžiningumą, išskiriant atsakovę iš kitų kreditorių. Atsiskaitymas su atsakove UAB „Apastata“ buvo pasirinktas prioritetiškai, atsižvelgiant į tai, kad su atsakove buvo sudaryta statybos rangos sutartis, nes siekimas išsaugoti verslo santykius, paaiškinamas verslo logika, kas paneigia atsakovės nesąžiningumą.

24. Tvirtina, kad atsakovė UAB „Apastata“ taip pat veikė sąžiningai, nes domėjosi ieškovės finansine padėtimi rinkdama informaciją iš www.rekvizitai.lt ir Creditinfo, taip pat vertino ieškovės metinę apyvartą 2013 ir 2014 metais, o duomenų apie tai, kad ieškovė neatsiskaito su kitais kreditoriais atsakovė negalėjo turėti. Nurodo, kad kasmėnesiniai ieškovės balansai atsakovei nėra prieinami, todėl privalėjimas žinoti apie ieškovės nemokumą, atsirandantį 2015 metų viduryje neatitinka protingumo reikalavimų.

Atsiliepimas

25. Be to, atsakovė atsiliepimu pažymi, kad ieškovė ginčija tik 2015-07-14 skolos sumažinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal 2015-07-14 mokėjimą bendrovei išmokėta tik 6 395,15 Eur bei įvertinus ieškovės išskaičiuojamą koeficientą (51,33864 proc.), ieškovė gali ginčyti tik 3 283,18 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

27. CPK 263 straipsnio nuostatos numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y., priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, poziciją išsakytą teismo posėdžiuose (CPK 185 str.), iš esmės sutinka su bankrutuojančios įmonės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, o būtent CK 6.66 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į reikšmingų ginčui įrodymų turinį, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamu 2015-07-14 skolos sumažinimu atsakovei 4 715,09 Eur suma UAB „Šilo statyba“ nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, byloje surinkti įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti ginčą iš esmės, todėl priimamas naujas teismo sprendimas.

28.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad bankrutuojanti įmonė UAB „Šilo statyba“, pareikšdama ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas nustato, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Iš byloje esančios Panevėžio apygardos teismo 2016-05-16 nutarties matyti, kad teismas nustatė, jog iš perdavimo aktų matyti, kad paskutiniai įmonės dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2015-11-17 ir terminas sandoriams patikrinti pratęstas iki 2016-11-17 (1 t., b.l. 31). Kadangi nustatytas terminas pasibaigė 2016-11-17, 24 val., o ieškinys teismui paduotas 2016-11-18, konstatuotina, jog terminas ieškiniui paduoti nėra praleistas.

29. Civilinėje byloje nustatyta, kad BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratoriaus ieškinys atsakovei UAB „Apastata“ pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovės atstovas ginčija sandorio dalį, kuriuo 2015-07-14 ieškovė UAB „Šilo statyba“ atsakovės skolą sumažino 4 715,09 Eur suma. Ieškiniu nurodoma, kad 2015-07-01 - 2015-10-15 laikotarpiu įmonė atsakovei sumokėjo 9 689,57 Eur: 2015-07-08 – 3 000 Eur, 2015-07-14 – 6 395,15 Eur, 2015-07-17 tarpusavio skolų užskaitos aktu - 294,42 Eur. Nurodė, kad dėl nemokumo UAB „Šilo statyba“ negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, ieškovės turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus kreditorinių reikalavimų, kas, ieškovės teigimu, atsakovės atveju sudarytų 4 974, 48 Eur (1 t., b.l. 3).

30. Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).

31. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-09-04 nutartimi UAB „Šilo statyba“ pripažino nemokia, įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“, o 2016-01-18 nutartimi patvirtino BUAB „Šilo statyba“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydis, kurių bendra reikalavimų suma - 881 066,33 Eur (1 t., b.l. 11-15). Bankroto bylos eigoje kreditorių sąrašas jų finansinių reikalavimų dydis padidėjo (1 t., b.l. 16-17, 18, 19-21).

32. Bankroto administratorius, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytu terminu patikrinęs bendrovės sandorius, juos gali ginčyti laikydamasis Civiliniame kodekse įtvirtintų ieškinio senaties terminų - nagrinėjamu atveju – per vienerius metus nuo dokumentų apie ginčijamo sandorio sudarymą gavimo dienos (CK 6.66 str.). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi teisę ir pagrindą ginčyti šalių sudarytą sandorį, kaip sudarytą pažeidžiant įmonės kreditorių interesus.

33. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015-09-04 nutarties, kuria UAB „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla, matyti, kad įmonės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu (2015-08-11) įmonei trūko apyvartinių lėšų, skola tiekėjams sudarė 798 943,67 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 605 762,50 Eur (1 t., b.l. 11, CPK 179 str. 3 d.). Pagal byloje esančius duomenis ir vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, yra pagrindas konstatuoti, jog jau 2015-05-31 ieškovė buvo nemoki, nes jos 50 proc. turtas sudarė 796 196, 29 Eur vertę, o pradelstos skolos – 822 523,87 Eur (1 t., b.l. 24-27).

34. Byloje nustatyta, kad UAB „Šilo statyba“, pagal 2015-01-06 PVM sąskaitą faktūrą APA2015 Nr. 012 ir 2015-01-28 PVM sąskaitą faktūrą APA2015 Nr. 018, už įsigytas prekes, sumokėjo atsakovei UAB „Apastata“ 2015-04-28 - 10 000 Eur, 2015-06-15 – 5 000 Eur, 2015-06-30 – 8 000 Eur, 2015-07-08 – 3 000 Eur, 2015-07-14 - 6 395,15 Eur, o 2015-07-17 UAB „Apastata“ ir UAB „Šilo statyba“ pasirašė tarpusavio skolų užskaitos aktą dėl 294,42 Eur sumos (1 t., b.l. 22, 38-40, 61).

35. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas, tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Minėto straipsnio 1 dalis nustato atsiskaitymų eiliškumą. Kadangi ieškovės mokėjimai apeliantei buvo atlikti vykdant sutartinius įsipareigojimus, šie mokėjimai priskirtini penktosios eilės reikalavimams (CK 6.930¹ str. 1 d. 5 p.). Straipsnio 2 dalis numato, jog atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimų dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, kas reiškia, kad pirmiau apmokami anksčiausiai gauti mokėjimų dokumentai.

36. Iš į bylą pateiktos teismo nutartimis patvirtintų kreditorinių reikalavimų, tenkinamų trečia eile, suvestinės duomenų matyti, kad UAB „Šilo statyba“ neįvykdytų kreditorinių reikalavimų suma didėjo nuo 2015 m. sausio (1 t., b.l. 24-25). Pateikti duomenys patvirtina, kad 2015-07-14, t.y., ginčijamo sandorio sudarymo metu, ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų eilei kreditorių. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, sumokėdama atsakovei UAB „Apastata“ visą skolą už įsigytas prekes, suteikė atsakovei pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu ir tokiais veiksmais pažeidė tiek įmonės, tiek jos kreditorių teises ir interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą, nes atsiskaityta buvo pažeidus kitų ieškovės kreditorių teises gauti apmokėjimą pagal žymiai anksčiau suėjusius ir neapmokėtus finansinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nenustatyta, jog egzistavo įstatymu ar susitarimu pagrįsta prievolė pagal kurią ieškovė privalėjo įvykdyti įsipareigojimus atsakovei pirmiau ir didesne apimtimi už prievolių kitiems kreditoriams vykdymą.

37.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių skolininkei (ieškovei) nesilaikyti CK 6.930¹ straipsnyje apibrėžto mokėjimų eiliškumo. Be to, ir atsakovė UAB „Apastata“ teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo išskirtinės aplinkybės, leidžiančios pripažinti teisėtais ir pagrįstais UAB „Šilo statyba“ atsiskaitymus, pažeidžiant kitų kreditorių, kurių pradelsti reikalavimai nebuvo tenkinami, teises.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilo statyba“ padavė 2015-08-11. Iš bylos duomenų matyti, kad paskutinis atsiskaitymas bankiniu pavedimu atsakovei buvo įvykdytas 2015-07-14, o 2015-07-17 tarpusavio skolų užskaitymo aktu sumokėta 294,42 Eur (1 t., b.l. 22, 40). Visuma byloje nustatytų duomenų patvirtina UAB „Šilo statyba“ nesąžiningumą, pilnai atsiskaitant su atsakove, kitų kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės teismo vertinimu neturi esminės reikšmės aplinkybė, jog ieškovė 2015 m. liepos mėn. atsiskaitinėjo ne tik atsakove, bet ir su kitais kreditoriais, nes nebuvo atsiskaitoma lygiomis dalimis.

39. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė negalėjo žinoti apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, nes verslininkui keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, nepažeidžiant įstatymų. Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir įstatymai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbių su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių. Bylos duomenimis, šalis siejo verslo santykiai, kas taip pat patvirtina, kad šalys tarpusavyje palaikė pakankamai glaudžius verslo ryšius, todėl egzistavo reali galimybė atsakovei sužinoti apie ieškovės finansinę būklę. Be to, pagal 2015-01-06 PVM sąskaitą faktūrą ieškovė su UAB „Apastata“ turėjo atsiskaityti dar iki 2015-02-14, todėl nesavalaikis atsiskaitymas buvo pagrindas pripažinti, jog UAB „Šilo statyba“ finansinė būklė nėra stabili (1 t., b.l. 39, 62-71).

40. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

41. Įvertinusi įrodinėjimo tikslą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei UAB „Apastata“, gaunant iš ieškovės apmokėjimus, konkrečiai laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-17, atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė turi finansinių sunkumų, nes jokių kitų duomenų į bylą, dėl ko ieškovė savalaikiai nevykdė finansinių įsipareigojimų, nepateikė (CPK 178 str.). Minėtą išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalims 2017-07-17 buvo kilusi būtinybė sudaryti tarpusavio skolos užskaitos dėl ieškovės turimos 294,42 Eur skolos atsakovei (1 t., b.l. 40). Be to, atsakovės 2015-06-10 raštas UAB „Šilo statyba“ patvirtina, kad atsakovė suvokė, jog ieškovė turi finansinių sunkumų, nes šiuo raštu nesutiko su ieškovės pateiktu atsiskaitymo grafiku ir reikalavo visą skolą apmokėti iki 2017-06-30 (1 t., b.l. 72-73).

42. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, siekdama pilno atsiskaitymo, negalėjo nesuvokti, kad kitų UAB „Šilo statyba“ kreditorių turtinių teisių pažeidimas tampa realiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės skolos sumažinimas 4 715,09 Eur suma pažeidė kitų kreditorių turtines teises ir tai nustačius, konstatuojama, jog yra įrodyta Actio Pauliano sąlyga, kad sandoris pažeidė kreditorių interesus.

43. Žinodama, jog ieškovė negali atsiskaityti su visais kreditoriais, bet priimdama visos ginčo sumos atsiskaitymus, atsakovė elgėsi nesąžiningai, kartu prisiėmė riziką, kad, ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsiskaitymo teisėtumas gali būti ginčijamas. Kadangi ieškovė pilnai patenkino UAB Apastata“ reikalavimus, įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kitais tos pačios eilės kreditoriais, kurių mokėjimo terminai suėjo anksčiau, konstatuotina, jog buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas (1 t., b. l. 61).

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje numatytos taikymo sąlygos.

45. Iš byloje esančios lentelės dėl proporcijų, jeigu būtų su kreditoriais atsiskaitoma vienodomis sąlygomis, matyti, kad ieškovės skola kreditoriams bankroto bylos iškėlimo metu sudarė 1 777 066,95 Eur, o laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 (iki nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) ieškovė kreditoriams sumokėjo 912 318,85 Eur, kas sudaro vidutiniškai 51,33846 procento visų reikalavimų (1 t., b.l. 28-30). Atsakovė savo paskaičiavimų teismui nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis. Dėl paminėto, pripažintina, kad ieškovė 2015-07-01 - 2015-10-15 galėjo su UAB Apastata“ atsiskaityti ne 9 689,57 Eur, o tik 4 974,48 Eur suma.

46. Byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Šilo statyba“ su UAB Apastata“ atsiskaitė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, kitų kreditorių interesus, lygiateisiškumo principą bei kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą (CK 6.930¹ straipsnis). Bankrutuojanti įmonė įrodė, kad galėjo nurodytu laikotarpiu atsiskaityti su kreditoriais vidutiniškai 51,33846 procento dydžio sumomis. Įvertinus, jog ieškovė su atsakove atsiskaitė didesne suma, bankrutuojančios įmonės reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-07-14 sudarytą sandorį dalyje dėl 4 715,09 Eur skolos sumažinimo, tenkintinas.

47. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad ginčijamas ieškovės atsiskaitymas iš dalies pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, pripažintina, jog ieškovė esant įstatyminiams draudimams pilnai atsiskaitė su atsakove, todėl atsakovė UAB „Apastata“ turi grąžinti ieškovei dalį piniginių lėšų, gautų iš ieškovės.

48. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-07-14 ieškovė atsakovei UAB „Apastata“ sumokėjo 6 395,15 Eur (1 t., b.l. 22). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 715,09 Eur (9 689,57 - 4 974,48 = 4 715,09 Eur).

49. Patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, tenkinamas ir reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo, kuris pagrįstas piniginiu prievolės pobūdžiu ir įstatymu (CK 6.37 str.2 d., 6.210 str. 2 d.).

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ši taisyklė taikoma ir paskirstant atstovavimo išlaidas (CPK 98 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o už apeliacinio skundo parengimą - 363 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 140, 141, 142, 143). 2 t., b.l. 13, 14). Patirtos išlaidos nėra užaukštintos, neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl patenkinus apeliacinį skundą, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

51. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), kuris už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą sudaro 282,90 Eur (141,45 Eur x 2), todėl pilnai patenkinus bankrutuojančios įmonės ieškinį bei apeliacinį skundą, šis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovės UAB „Apastata“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ (į.k. 168565936) ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ (į.k. 168565936) 2015 m. liepos 14 d. sudaryto sandorio dalį dėl skolos sumažinimo atsakovei uždarajai akinei bendrovei „Apastata“ (įm. k. 179331571) 4 715,09 Eur suma. Taikyti restituciją ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Apastata“ (įm. 179331571) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ (į.k. 168565936) naudai priteisti 4 715,09 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiolika eurų, 9 ct).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apastata“ (įm. k. 179331571) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ (į.k. 168565936) naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 282,90 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 90 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė