- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-232/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Advokatai
- Jolanta Bagdonienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. Š. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. liepos 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2008 m. rugsėjo 18 d., tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu D. Š. į veidą, tuo padarė jai kraujosruvą veido srityje ir sukėlė fizinį skausmą;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2009 m. liepos 7 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė D. Š. į veidą stiklinę peleninę ir sudavė kumščiu į veidą, tuo padarė D. Š. poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose ir nežymiai sutrikdė sveikatą;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 2 d., tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau, kaip du kartus D. Š. į veidą, tuo sužalojo jai veidą, sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė sveikatą nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 6 d.;
- pagal BK 163 straipsnį tuo, kad jis privalėdamas užtikrinti savo mažamečių dukrų L. Š. , gim. 2002 m. rugsėjo 12 d., ir M. Š. , gim. 2006 m. birželio 23 d., teises, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, psichiškai ir fiziškai gniuždydamas L. Š. ir M. Š. , piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, padarydamas žalą vaikų psichiniam ir socialiniam vystymuisi. G. Š. laikotarpiu nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio, sistemingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame Tarnagalos kaime, (duomenys neskelbtini)., Panevėžio rajone, nepadoriu, jausmus ir orumą žeidžiančiu elgesiu ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, baugino ir žemino L. Š. bei, smurtaudamas jos atžvilgiu, kėlė realią grėsmę nukentėjusiosios sveikatai, be to, sistemingai provokuodamas konfliktus šeimoje, L. Š. akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės D. Š. atžvilgiu ir grasindamas elgtis pavojingai D. Š. sveikatai ir gyvybei, žodžiais ir veiksmais demonstravo fizinį ir psichinį smurtą L. Š. ; laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 19 d., sistemingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, L. Š. ir M. Š. akivaizdoje, joms būnant kartu arba atskirai, nepadoriu, jausmus ir orumą žeidžiančiu elgesiu, necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas sutuoktinę D. Š. ir vaikus, provokuodamas konfliktus ir vaikų akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės D. Š. atžvilgiu, grasindamas elgtis pavojingai D. Š. sveikatai ir gyvybei, grasindamas elgtis pavojingai M. Š. sveikatai ir ją seksualiai išnaudodamas, žodžiais ir veiksmais demonstravo fizinį ir psichinį smurtą savo vaikams L. Š. ir M. Š. , dėl šių įvykių L. Š. išsivystė emociniai sutrikimai vaikystėje, M. Š. išsivystė emociniai sutrikimai vaikystėje ir specifinis mišrus raidos sutrikimas;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d., tiksliai nenustatytą mėnesį, dieną ir valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pasinaudodamas dukros M. Š. priklausomumu ir bejėgiška dėl mažametystės būkle, liesdamas rankomis, liežuviu ir savo lytiniu organu M. Š. lytinius organus, išeinamąją angą, liesdamas savo lytiniu organu jos burną, taip prieš nukentėjusiosios valią, nes ji negalėjo suprasti šių veiksmų esmės, tenkino savo lytinę aistrą tokiu fizinio sąlyčio būdu, tuo seksualiai prievartavo mažametę M. Š. , gim. 2006 m. birželio 23 d.;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktus tuo, kad jis piktnaudžiaudamas tėvo teisėmis ir pareigomis, tyčia nesunkiai sutrikdė savo dviejų mažamečių artimųjų giminaičių - vaikų L. Š. , gim. 2002 m. rugsėjo 12 d., ir M. Š. , gim. 2006 m. birželio 23 d., sveikatą. G. Š. laikotarpiu nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio, sistemingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame Tarnagalos kaime, (duomenys neskelbtini)., Panevėžio rajone, nepadoriu, jausmus ir orumą žeidžiančiu elgesiu ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, baugino ir žemino L. Š. bei, smurtaudamas jos atžvilgiu, kėlė realią grėsmę nukentėjusiosios sveikatai, be to, sistemingai provokuodamas konfliktus šeimoje, L. Š. akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės D. Š. atžvilgiu ir grasindamas elgtis pavojingai D. Š. sveikatai ir gyvybei, žodžiais ir veiksmais demonstravo fizinį ir psichinį smurtą L. Š. ; laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. pradžios iki 2010 m. rugpjūčio 19 d., sistemingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, L. Š. ir M. Š. akivaizdoje, joms būnant kartu arba atskirai, nepadoriu, jausmus ir orumą žeidžiančiu elgesiu, necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas sutuoktinę D. Š. ir vaikus, provokuodamas konfliktus ir vaikų akivaizdoje smurtaudamas D. Š. atžvilgiu, grasindamas elgtis pavojingai D. Š. sveikatai ir gyvybei, grasindamas elgtis pavojingai M. Š. sveikatai ir ją seksualiai išnaudodamas, žodžiais ir veiksmais demonstravo fizinį ir psichinį smurtą nukentėjusiosioms, šiais veiksmais jas psichiškai ir fiziškai gniuždė bei padarė žalą psichiniam ir socialiniam vystymuisi, dėl ko vaikai buvo susargdinti ilgiau nei 10 dienų, nes L. Š. išsivystė emociniai sutrikimai vaikystėje, M. Š. išsivystė emociniai sutrikimai vaikystėje ir specifinis mišrus raidos sutrikimas.
2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu G. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka G. Š. sulaikytas 2011 m. sausio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartimi G. Š. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu trims mėnesiams.
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi atmestas G. Š. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties.
2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas G. Š. pratęstas trims mėnesiams.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi dar kartą pratęsė G. Š. suėmimo terminą trims mėnesiams. Nutartyje apygardos teismas nurodė, kad G. Š. kaltinamas vieno labai sunkaus, dviejų apysunkių ir trijų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Nors jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra vedęs, tačiau jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narius, be to, jis yra teistas ir turi neišnykusį teistumą, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jam jau buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė, kurios sąlygų jis nesilaikė. Teismo manymu, šios aplinkybės, taip pat nusikaltimų, kurių padarymu G. Š. kaltinamas, pobūdis ir sunkumas bei įstatymų sankcijose numatytų bausmių griežtumas, suteikia pakankamą pagrindą pagrįstai manyti, kad G. Š. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. Š. skundu prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne kardomąja priemone.
G. Š. skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi byla baigta tirti, joje apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji.
Kaltinamojo teigimu, byloje trūksta jo kaltės įrodymų, jis galėtų būti išteisintas, kadangi yra apšmeižtas, tačiau teismas atmeta visus jo prašymus. Be to, dėl taikomo suėmimo jis negali susirasti tinkamo gynėjo.
Be to, G. Š. mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Kaltinamasis nurodo, kad kiekvieną kartą atvykdavo pas tyrėją, kai būdavo kviečiamas ir nebuvo pakeitęs gyvenamosios vietos. Tik vieną kartą buvo išvykę trims paroms pasisvečiuoti pas tėvus, tačiau įstatymas nedraudžia nepranešus palikti gyvenamąją vietą savaitei.
Kaltinamasis teigia, kad paleistas į laisvę jis vykdys teismo nurodymus, pradės dirbti, gyvens pas savo tėvus ir nemėgins trukdyti procesui susisiekdamas bei darydamas poveikį savo šeimai, kuri šiuo metu gyvena pas sutuoktinės tėvus.
Teismo posėdyje kaltinamojo G. Š. gynėja prašė jos ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. Š. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. Š. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje esantys liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, ekspertų išvados bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai kaltinti G. Š. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus aukščiau paminėtų bylos duomenų nevertina įtariamojo ar kaltinamojo kaltės nustatymo aspektu, šioje proceso stadijoje nesprendžiama ar asmuo iš tikrųjų padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai arba surašytas kaltinamasis aktas.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas pratęsė G. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltinamasis trukdys procesui.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančio kaltinamojo akto bei nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje matyti, kad G. Š. kaltinamas šešių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių viena, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už pastarosios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. Š. anksčiau teistas penkis kartus, šioje byloje kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Dalį nusikalstamų veikų G. Š. kaltinamas padaręs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jo socialiniai ryšiai gana silpni, nes jis kaltinamas nusikalstamų veikų prieš artimuosius padarymu. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį (nusikalstamos veikos, susijusios su fizinio bei psichinio smurto bei seksualinės prievartos panaudojimu prieš artimus asmenis bei turinčios sistemingumo požymių), sunkumą bei numatytos atsakomybės griežtumą, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės G. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šio pagrindo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis ruošiasi įsidarbinti, kad apsigyvens su savo tėvais ir nesusisieks su nukentėjusiaisiais, taip pat kad negali susirasti jam tinkamo gynėjo. Visa tai nelaikytina pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Apygardos teismas, nenustatęs pakankamo teisinio pagrindo, konstatavo, jog G. Š. būdamas laisvėje gali daryti poveikį liudytojams ir nukentėjusiesiems ir taip trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokią išvadą apygardos teismas padarė motyvuodamas tuo, kad G. Š. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs prieš artimus asmenis su kuriais jis gyvena. Toks šio kardomosios priemonės pagrindo argumentavimas neteisingas. Pirmosios instancijos teismas šį pagrindą grindžia iš esmės tik nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kurios, šiuo metu neištyrus visų byloje surinktų įrodymų, jų neįvertinus bei nepriėmus byloje galutinio procesinio sprendimo, nėra visiškai ir galutinai aiškios, taip pat iš inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių daroma prielaida apie galimus kaltinamojo veiksmus. Byloje nėra surinkta konkrečių objektyvių duomenų apie tai, jog G. Š. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius, ar kitaip trukdyti procesui, siekdamas pakreipti bylos tyrimą ar teisminį nagrinėjimą sau palankia linkme, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis trukdys procesui, t. y. darys poveikį liudytojams ir nukentėjusiesiems. Šis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas iš apygardos teismo nutarties šalintinas.
Apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam G. Š. nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pažeidimą, jau buvo nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria atmestas G. Š. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties. Nuo to momento byloje neatsirado jokių naujų faktinių duomenų apie kardomosios priemonės pažeidimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog G. Š. pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas. Tačiau BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš pagrindų. Todėl nežiūrint į tai, kad iš apygardos teismo nutarties šalinamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindas bei atskiri nutarties argumentai pripažįstami nepagrįstais, kaltinamojo G. Š. suėmimo terminui pratęsti visiškai pakanka BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo, kurį apygardos teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai.
Kaltinamojo G. Š. prašymas pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, negali būti tenkinamas. Teisminėse baudžiamojo proceso stadijose kardomąsias priemones pakeičia tik bylą savo žinioje turintis teismas, todėl tokie prašymai nagrinėjami teisme, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnio tvarka nagrinėdamas skundus dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ar pratęstas jo terminas, gali tik skundžiamą nutartį panaikinti arba palikti ją galioti.
Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta. Skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Kaltinamojo G. Š. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.