Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovams A. S. ir K. I. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo solidariai regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginis reikalavimas, atsirandantis iš delikto, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės piniginiai reikalavimai kilę iš atsakovų pareigos atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovės prašymu ieškinys nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-106-383/2014 pripažino atsakovą K. I. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, ir nuteisė 12 metų laisvė atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose, o atsakovą A. S. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir paskyrė galutinę bausmę – 8 metus laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3608 ir 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (1.34)-7R-4839, patenkino nukentėjusio asmens L. G. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą bei 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. birželio 23 d. išmokėjo jai iš viso 3787,17 Eur žalos sumą.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis). CK 6.280 straipsnio 1 punktas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, atsakovai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajai buvo išmokėta kompensacija, todėl pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti solidaraus žalos atlyginimo iš atsakovų regreso tvarka.

Ieškovei atlyginus nukentėjusiam asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ji įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (atsakovus), tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiamas 3787,17 Eur žalos atlyginimas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 straipsnis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 43 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 424 straipsniu, 425 straipsnio 3 dalimi, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, buveinės adresas Vilnius, Gedimino pr. 30, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3787,17 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 17 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 21,50 Eur (dvidešimt vieną eurą 50 ct) valstybei žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Atsakovai privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos sprendimą priėmusiam Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas. Atsakovų prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu atsakovai per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.