Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-508-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
1A-132-508-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
S. R., D. R., A. R.
Advokatai
Ričardas Girdziušas, Linas Šarkys
Kategorijos

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-132-508/2012

Teisėjas: L. Kymantienė Teisminio proceso Nr.1-20-2-00452-2009-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 02 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, išteisintosios S. R. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, išteisintųjų D. R. ir A. R. gynėjui advokatui Linui Šarkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 03 d. nuosprendžio, kuriuo

S. R. išteisinta pagal LR BK 300 str. 3 d.,182 str. 2 d., kadangi nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių,

D. R. išteisinta pagal LR BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., kadangi nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių,

A. R. išteisintas pagal LR BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., kadangi nepadarė veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R., D. R., A. R. išteisinti pagal kaltinimus nusikaltimais, numatytais LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. tuo, kad apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentus, padarydami didelę žalą, o būtent -

S. R. buvo kaltinama, jog kartu veikdama su D. R. bei A. R., dirbdama UAB „A." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), vadybininke ir gaudama 1500,-Lt mėnesinį atlyginimą, žinodama, kad yra nėščia ir motinystės pašalpa bus apskaičiuojama pagal jos 2008 m. rugsėjo mėn. - 2009 m. gegužės mėn. draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai jos atliekamas darbas nepasikeis, o vyr. buhaltere ji realiai nedirbs, nes ne tik neturi reikiamo išsilavinimo, bet ir šio darbo dirbti nemoka, bendrai veikdama su A. R. ir D. R., dėl neteisėto ir nepagrįsto A. R. 2008-12-30 sprendimo savo žmonai S. R. paskirti 4500,- Lt premiją, nors UAB „A." 2009-01-01 viršnormatyvinis įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 1.073, 85 Lt, UAB „A." akcininkų nuosavybė už 2008 metus buvo neigiama (-36.595,-Lt), UAB „A." 2008 metais patyrė 59.916 Lt nuostolio ir pagal LR „Akcinių bendrovių įstatymo" 59 str. 7 p. bendrovei per nustatytus terminus nesumokėjus įstatymais nustatytų mokesčių, premijų darbuotojams mokėti negalima; bei fiktyviai įformintų darbo santykių: D. R. suklastoto dokumento - 2009-01-05 įsakymo Nr. 1 „Dėl darbo sutarties pakeitimo", nurodant laikinai eiti direktoriaus pareigas S. R. ir nustatyti 4500,-Lt atlyginimą, nors pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, UAB „A." įstatus bei direktoriaus ir vyr. buhalterės pareigines instrukcijas, direktorių priima ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas, (kai akcijų savininkas vienas asmuo - jo raštišku sprendimu), o vyr. buhalteris tokios teisės neturi, ir A. R. suklastoto dokumento - 2009-04-15 įsakymo Nr. 4 „Dėl atleidimo ir darbo sutarties pakeitimo'' 3 p.- atleisti iš darbo D. R. pačiai prašant ir 4 p.- papildyti S. R. darbo sutartį 1.2 p. ir paskirti S. R. vyr. buhaltere, prieštaraujant UAB „A." vyr. buhalterio pareiginės instrukcijos 2 p., kad vyr. buhalteriu skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (ekonominį ar finansinį) išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą bei Darbo kodekso 118 str. „Darbuotojo pareiga pačiam atlikti pavestą darbą", realiai ir toliau vyr. buhaltere dirbant D. R., tuo būdu nepagrįstai padidinus darbo užmokestį nuo 1500 Lt iki 4500 Lt bei draudžiamąsias pajamas, nuo kurių apskaičiuojama motinystės pašalpa, nuo 2009-06-03 iki 2011-07-24 įgijo didelės vertės svetimą turtą - 37.310,35 Lt (atskaičius mokesčius) padidintą motinystės pašalpą, kuri S. R. buvo išmokėta iš VSDF biudžeto.

Be to, S. R., kartu veikdama su D. R. bei A. R., dirbdama UAB „A." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), vadybininke, 2009-01-05 suklastojo dokumentą- pasirašė tikrovės neatitinkantį dokumentą 2007-08-12 "Darbo sutarties Nr. 8" priedo 1.2 p. ir 3 p., kuriuose nurodyta, kad ji paskiriama laikinai direktore ir jai nustatomas 4500,-Lt atlyginimas; 2009-04-15 suklastojo dokumentą- pasirašė tikrovės neatitinkantį dokumentą 2007-08-12 "Darbo sutarties Nr. 8" priedo 1.2 p. ir 3 p., kuriuose nurodyta, kad ji paskiriama vyr. buhaltere ir jai nustatomas 4500,-Lt atlyginimas, taip įformindama fiktyvius darbo santykius; suklastojo, t.y., patvirtino savo parašu, UAB „A." „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius" Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 už 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn., kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie S. R. priskaitymus, nuo kurių mokamas socialinio draudimo mokestis, ir dėl to nuo 2009-06-03 iki 2011-07-24 įgijo didelės vertės svetimą turtą -37.310,35 Lt (atskaičius mokesčius) padidintą motinystės pašalpą, padarydama didelę žalą VSDF biudžetui.

Kaltinamoji D. R. buvo kaltinama tuo, kad apgaule S. R. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentus, padarydama didelę žalą, o būtent -

dirbdama UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, žinodama, kad jos marti S. R. yra nėščia ir motinystės pašalpa bus apskaičiuojama pagal 2008 m. rugsėjo mėn. - 2009 m. gegužės mėn. draudžiamąsias pajamas, bendrai veikdama su A. R. ir S. R., fiktyviai įformino S. R. darbo santykius - žinodama, kad realiai S. R. atliekamas darbas nepasikeis, o vyr. buhaltere ji realiai nedirbs, neturėdama teisės savo vardu surašė ir pasirašė 2009-01-05 įsakymą Nr. 1 „Dėl darbo sutarties pakeitimo", nurodant S. R. eiti direktoriaus pareigas laikinai ir nustatyti 4500,-Lt atlyginimą, nors pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, UAB „A.“ įstatus bei direktoriaus ir vyr. buhalterės pareigines instrukcijas, direktorių priima ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas (kai akcijų savininkas vienas asmuo - jo raštišku sprendimu), o vyr. buhalteris tokios teisės neturi; A. R. priėmus 2009-04-15 įsakymą Nr. 4 paskirti S. R. vyr. buhaltere, o D. R. atleisti iš vyr. buhalterės pareigų, žinodama, kad S. R. vyr. buhaltere įforminta fiktyviai, pati ir toliau realiai dirbo vyr. buhaltere; tuo būdu nepagrįstai padidinus S. R. darbo užmokestį nuo 1500,-Lt iki 4500,-Lt bei draudžiamąsias pajamas, nuo kurių apskaičiuojama motinystės pašalpa, nuo 2009-06-03 iki 2011-07-24 S. R. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą -37.310,35 Lt padidintą motinystės pašalpą, kuri S. R. buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, t.y. kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. padarymu.

Be to, būdama UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) vyr. buhaltere, suklastojo - 2009-01-05 įsakymą Nr. 1 „Dėl darbo sutarties pakeitimo“, nurodant laikinai eiti direktoriaus pareigas S. R. ir nustatyti 4500,-Lt atlyginimą, nors pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, UAB „A.“ įstatus bei direktoriaus ir vyr. buhalterės pareigines instrukcijas, direktorių priima ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas, (kai akcijų savininkas vienas asmuo - jo raštišku sprendimu), o vyr. buhalteris tokios teisės neturi, taip įformino fiktyvius S. R. darbo santykius; bei suklastojo, t.y. patvirtino savo parašu UAB „A.“ „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius" Nr. 12 už 2008 metus ir Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 už 2009 m. sausio, vasario kovo mėn., kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie S. R. priskaitymus, nuo kurių mokamas socialinio draudimo mokestis, ir dėl to nuo 2009-06-03 iki 2011-07-24 S. R. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 37.310,35 Lt (atskaičius mokesčius) padidintą motinystės pašalpą, padarydama didelę žalą VSDF biudžetui.

Kaltinamasis A. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule, S. R. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentus, padarydamas didelę žalą, o būtent -

būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad jo žmona S. R. dirbanti UAB „A.“ vadybininke, kurios atlyginimas 1500,-Lt, yra nėščia ir motinystės pašalpa bus apskaičiuojama pagal 2008 m. rugsėjo mėn. - 2009 m. gegužės mėn. S. R. draudžiamąsias pajamas, bendrai veikdamas su S. R. ir D. R. neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2008-12-30 sprendimą savo žmonai S. R. paskirti 4500,-Lt premiją, nors pagal LR „Akcinių bendrovių įstatymo“ 59 str. 7 p. bendrovei per nustatytus terminus nesumokėjus įstatymais nustatytų mokesčių, premijų darbuotojams mokėti negalima, o UAB „A.“ 2009-01-01 viršnormatyvinis įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 1.073, 85 Lt , UAB „A.“ akcininkų nuosavybė už 2008 metus buvo neigiama (-36.595,-Lt), UAB „A.“ 2008 metais patyrė 59.916,- Lt nuostolio; bei fiktyviai įformino S. R. darbo santykius -žinodamas, kad S. R. vyr. buhaltere realiai nedirbs, nes ne tik neturi reikiamo išsislavinimo, bet ir šio darbo dirbti nemoka - suklastojo 2009-04-15 įsakymo Nr. 4 „Dėl atleidimo ir darbo sutarties pakeitimo“ 4 p. papildyti S. R. darbo sutartį 1.2 p. ir paskirti ją vyr. buhaltere, paliekant 4500,-lt prieštaraujant UAB „A.“ vyr. buhalterio pareiginės instrukcijos 2 p., kad vyr. buhalteriu skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (ekonominį ar finansinį) išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą bei Darbo kodekso 118 str. „Darbuotojo pareiga pačiam atlikti pavestą darbą", realiai ir toliau vyr. buhaltere dirbant D. R., ir to paties įsakymo 3 p., kuriame nurodė, kad D. R. atleista iš buhalterės pareigų pačiai prašant, tuo būdu nepagrįstai padidinus S. R. darbo užmokestį nuo 1500,-Lt iki 4500,-Lt bei draudžiamąsias pajamas, nuo kurių apskaičiuojama motinystės pašalpa, nuo 2009-06-03 iki 2011-07-24 S. R. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 37.310,35 Lt (atskaičius mokesčius) padidintą motinystės pašalpą, kuri S. R. buvo išmokėta iš VSDF biudžeto.

Be to, būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, suklastojo - pasirašė 2009-04-15 įsakymą Nr. 4 „Dėl atleidimo ir darbo sutarties pakeitimo“ 4 p. papildyti S. R. darbo sutartį 1.2 p. ir paskirti ją vyr. buhaltere, paliekant 4500,-lt ir 3 p. atleisti D. R. iš vyr. buhalterės pareigų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes realiai S. R. buhaltere nedirbo, ir toliau buhaltere dirbant D. R., taip įformino fiktyvius S. R. darbo santykius; bei suklastojo, t.y. patvirtino savo parašu UAB „A.“ „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius“ Nr.l2 už 2008 metus ir Nr. 4, Nr.5 už 2009 m. balandžio, gegužės mėn., kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie S. R. priskaitymus, nuo kurių mokamas socialinio draudimo mokestis, ir dėl to nuo 2009-06-03 iki 2011-07-24 S. R. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 37.310,35 Lt (atskaičius mokesčius) padidintą motinystės pašalpą, padarydamas didelę žalą VSDF biudžetui.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-11-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: S. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d., ir nuteisti pagal LR BK 182 str. 2 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 300 str. 3 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme; pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę; D. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d., ir nuteisti pagal LR BK 182 str. 2 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 300 str. 3 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme; pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę; A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d., ir nuteisti pagal LR BK 182 str. 2 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 300 str. 3 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme; pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Civilinį ieškinį tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo išsiaiškinti ne tik duomenis, galimai rodančius darbo krūvio bei apimčių bendrovėje padidėjimus de jure, bet ir išsiaiškinti, ar tuo pagrindu išaugo faktiškai darbuotojų, konkrečiai šiuo atveju S. R. atliekamo darbo krūvis bei apimtys lyginant su laikotarpiais, kuomet šias pareigas einantis asmuo gaudavo gerokai mažesnį nei jai buvo nustatytas atlyginimas. Toks palyginimas ir tokių duomenų analizė teismui būtų leidę patikrinti ir įsitikinti ar S. R. darbas toje apimtyje, kurią ji teigė esant išaugus po to, kai buvo pakeistos jos pareigybės funkcijos jas išplečiant, nebuvo fiktyvus.

FNTT Revizijų departamento specialistės G. A. atliktas UAB „A." veiklos tyrimas ir šio tyrimo išvada atspindi A. R., D. R., S. R. tyčią apgaule gauti didelės vertės svetimą turtą. 2006-07-12 UAB „A." direktoriaus A. R. įsakymu Nr. 3 vyr. buhalterės pareigoms priimta D. R. ir tą pačią dieną buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 3, kurioje nustatyta darbo laiko trukmė 40 val. per savaitę, atlyginimas 2000 Lt. 2006-09-30 įsakymu Nr. 9 sutartis pakeista ir nustatyta darbo dienos trukmė 4 val., atlyginimas 300 Lt per mėnesį. 2009-04-15 įsakymu Nr.4 D. R. iš vyr. buhalterės pareigų atleista ir vyr. buhalterės pareigoms paskirta S. R. mokant 4500 Lt atlyginimą, kuri nuo 2009-06-03 išėjo motinystės atostogų. Čia yra akivaizdu, kad S. R. už tas pačias vyr. buhalterės pareigas gauna daug kartų didesnį atlygį, nei D. R.. S. R. išėjus motinystės atostogų 2009-06-03 įsakymu Nr. 5 vyr. buhalterio pareigoms paskirtas J. R., kuriam pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius skaičiuojamas 400 Lt atlyginimas. Šis atlyginimas gerokai mažesnis už S. R., nors darbo funkcijos lieka tos pačios. Dar daugiau, 2009-01-05 UAB „A." vyr. buhalterė D. R. įsakymu Nr. l S. R. laikinai paskyrė direktoriaus pareigoms ir nustatė 4500 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Siekiant dirbtinai pasididinti socialines išmokas 2008-12-30 UAB „A." vienintelio akcininko A. R. sprendimu S. R. paskirta 4500 Lt vienkartinė premija, todėl 2008 m. gruodžio mėnesį pagal tyrimui pateiktą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį jai priskaityta 6000 Lt, tai 1500 Lt darbo užmokestis ir 4500 Lt premija. Tuo tarpu UAB „A." direktoriui A. R. nuo 2007-01-01 iki 2009-09-30 buvo skaičiuojama pusė LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, vyr. buhalterei D. R. nuo 2007-01-01 iki 2009-03-31 ir 2009-06-03 įsakymu Nr.5 vyr. buhalterio pareigas pavedus J. R. už 2009 m. birželio- rugsėjo mėnesius buvo skaičiuojama pusė LR vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Nuo 2007-01-01 iki 2007-08-30 visiems bendrovės darbuotojams, įskaitant ir automechanikus buvo skaičiuojama pusė LR vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Nuo 2007-08-01 iki 2008-12-31 dviem automechanikams buvo skaičiuojama LR vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Nuo 2009-01-01 iki 2009-09-30 visiems darbuotojams išskyrus S. R. buvo skaičiuojama pusė LR vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šie duomenys apie atlyginimų dydžius, prokuroro nuomone, akivaizdžiai nurodo A. R., D. R., S. R. tyčią apgaule gauti didelės vertės svetimą turtą nepagrįstai padidinant S. R. gaunamas pajamas, kurios savo dydžiu itin išsiskiria iš kitų šios įmonės darbuotojų (net ir einančių tas pačias pareigas) gaunamo darbo užmokesčio dydžio. Prokuroro nuomone, S. R. darbo užmokestis buvo padidintas siekiant gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF biudžeto.

Nors nuo 2009-04-15 iki 2009-06-03 S. R. buvo įforminta vyr. buhalterės pareigoms, tačiau vizualiai matyti, kad darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, bendrasis žurnalas ir didžioji knyga tuo laikotarpiu buvo surašyti D. R. (prieš ją dirbusios vyr. buhalterės), tai daroma išvada, kad vyr. buhalterės darbo bendrovėje S. R. nedirbo, o tik gaudavo atlygį už šį darbą. Tai reiškia, kad S. R. toje apimtyje, kuria buvo grindžiamas išaugęs darbo krūvis bei apimtys ir tuo pagrindu padidintas jos darbo užmokestis, bendrovės vyr. buhalterės funkcijų bei pareigų neatliko, kas rodo ne tik tokį S. R. darbą minėtoje apimtyje, bet ir patį susitarimą bei po to sekusį įsakymą dėl tuo pagrindu didinamo darbo užmokesčio buvus fiktyvų. Kaltinamųjų nurodytos aplinkybės apie dėl padidėjusių veiklos apimčių ir išaugusio darbo krūvio bei apimčių ir tuo pagrindu S. R. padidinto darbo užmokesčio neatitinka tikrovei, prieštarauja byloje nustatytiems objektyviems duomenims, vienareikšmiai rodantiems, kad S. R. darbo krūvis bei apimtys laikotarpiu, kuomet jai buvo skaičiuojamas padidintas darbo užmokestis, padidėję nebuvo, o ji pati tuo pačiu laikotarpiu faktiškai nieko daugiau (nei pagal pobūdį, nei pagal apimtis) nei bendrovėje yra įprasta direktoriaus pareigas einančiam asmeniui nedirbo, dėl ko susitarimas dėl jos darbo užmokesčio padidinimo yra fiktyvus, o tokį susitarimą nulėmusios priežastys - padidėję paslaugų apimtys yra tikrovės neatitinkantys faktai, kas reiškia darbo sutartį esant suklastotą.

Atlyginimo S. R. padidinimas visiškai ekonomiškai nepagrįstas, prieštaraujantis ne tik ekonominei, bet ir elementariai logikai, sąžiningo verslo, protingumo, teisingumo principams bei normaliai bendrovės veiklai. Nors įmonė pajamų turėjo, tačiau akivaizdu, kad jos veikla buvo nuostolinga. Kadangi atlyginimas S. R. buvo padidintas neatsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus ir finansines galimybes mokėti tokį atlyginimą, darytina išvada, kad jį padidinant buvo pažeista Darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostata, jog darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų, o tai rodo, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio, pagal LR DK 93 str. - fiktyvus, neatspindintis tikrosios sutarties šalių valios.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino S. R., D. R., A. R., nes nepadarė veikų, turinčių LR BK 300str.3d., 182str.2d., nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamųjų išteisinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, nurodyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai bei teismo išvados dėl išteisinimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog išteisintųjų veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės, taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad jie suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kurių pagrindu S. R. buvo paskirta, išmokėta motinystės pašalpa.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tokia nuomonė formuojama ir teismų praktikoje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendžiu S. R., D. R., A. R. pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių. Teismas išsamiai ištyrė įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad S. R. darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, dirbti darbai bei atlygis už juos buvo adekvačiai realus, kaltinamieji nepadarė svetimo turto grobimo sukčiavimo būdu, nebendrininkavo tariamai klastojant dokumentus. Teismas teisingai nustatė, kad dirbant S. R., nuo 2008m. pabaigos jos atliekamo darbo krūvis pastoviai didėjo ir dėl to buvo pagrindas pakelti darbo užmokestį. Atitinkamai nei D. R., nei A. R. dokumentų nesuklastojo, nesukčiavo, neveikė bendrininkų grupėje ir nusikalstamų veikų nepadarė, pareigybės ir atlyginimai kito ne dėl S. R. nėštumo, bet dėl objektyvių priežasčių.

Šioje baudž.byloje, nustatant faktines aplinkybes, svarbu tai, jog visi kaltinamieji yra šeimos nariai, artimi giminaičiai, t.y. dirbo šeimos verslo įmonėje. Šiems asmenims buvo aktualu, jog administravimo funkcijas atliktų nesvetimi darbuotojai. Nors įmonės valdymas, plėtra, didžiausia atsakomybė buvo A. R., kaip steigėjo ir direktoriaus, tačiau akivaizdu, jog ir kiti artimieji – motina D. R., dirbusi buhaltere, tėvas J. R., dirbęs autošaltkalviu, brolis D. R., dirbęs vadybininku, sutuoktinė S. R., dirbusi administratore, vadybininke, visi siekė įmonės gerovės, kuri neatsiejama nuo asmeninio darbo efektyvumo bei tinkamo atlygio. S. R. nuo 2007m. vasaros dirbo administratore, nuo 2008m. gruodžio mėn. vadybininke, didinant darbo užmokestį iki 1500 Lt, ir tik paskui, 2009m. sausio mėn. susiklosčiusius atitinkamoms nepalankioms aplinkybėms, kuomet iš užsienio negrįžo įmonės direktorius A. R., ji paskirta laikinai pavaduojančia direktore, mokant atlyginimą 4500 Lt, nes įmonėje būtinas atsakingas administracijos vadovas, taip pat 2009m. balandžio mėn. paskirta vyr.buhaltere, mokant atlyginimą 4500 Lt, kuomet buvo D. R. sveikatos būklės pokyčiai dėl sūnaus A. R. problemų užsienyje.

Įvertintina ir tai, jog A. R. buvo įmonės steigėjas ir vienintelis akcininkas, savo, kaip direktoriaus, atlyginimą jis galėjo nusistatinėti kaip tinkamas, verslo praktikoje dažni atvejai, kuomet išsimokamas tik simbolinis atlyginis. Tačiau R. R. buvo samdomas darbuotojas, 2001m. sausio mėn. paskyrus ją laikinai eiti direktoriaus pareigas, t.y. akivaizdžiai padidėjus darbų apimčiai, atsakomybei, ir atlyginimas buvo paskirtas didesnis. 2009m. balandžio mėn. paskiriant S. R. dirbti vyr.buhaltere, buvo papildomai nurodytos darbinės funkcijos – sudarinėti sutartis su pirkėjais ir tiekėjais, tiekti autodetales, ieškoti naujų klientų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo įsteigimo 2006m. vasario mėn. įmonės ūkinė-finansinė padėtis keitėsi, įmonė pastoviai dirbo, gaudavo pajamų, buvo mokami mokesčiai. Naujo verslo pradžia dažniausiai nebūna itin sėkminga, tačiau įmonė 2006 metus ir 2007 metus baigė pelningai. UAB „A.“ patalpose įvykęs gaisras taip pat pakenkė verslo plėtrai, buvo reikalingos papildomos lėšos. Atitinkamai 2008 metais pasaulyje ir Lietuvoje ekonomikos krizė itin sulėtino ūkio vystymąsi, daug įmonių likvidavosi, bankrutavo. Nors 2008 finansinius metus įmonė baigė nuostolingai, tačiau tai įtakojo objektyvios priežastys. Įmonė ir toliau dirbo, 2009 metais finansinė padėtis gerėjo, nuo 2008-12-31 buvusio nuosavo kapitalo -36595 Lt, atitinkamai 2009-09-30 tapo +6793 Lt, nuo 2008-12-31 buvusio nepaskirstyto nuostolio 46595 Lt, atitinkamai 2009-09-30 nuostolio liko tik 3207 Lt.

Išteisintieji S. R., D. R., A. R., nei ikiteisminiame tyrime, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismuose savo kaltės kategoriškai nepripažino. Liudytojai D. R., A.V. K., A. L., A. M., D. B. parodė, jog tiriamu laikotarpiu S. R. dirbo įmonėje pastoviai, atliko įvairias darbines funkcijas, ji vykdė administracijos, buhalterijos darbus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, apskaitos dokumentai pažymi, jog įmonė nebuvo fiktyvi, darbo laiko apskaitos bei išmokėto atlyginimo žiniaraščiai patvirtina S. R. faktiškai atlikus darbines funkcijas bei gautą atlygį už darbus. Įmonė pakankamai savalaikiai sumokėdavo visus mokesčius, nebuvo didesnių įsiskolinimų, tik pradelsimas, kas visuotinės krizės laikmečiu itin dažnas reiškinys.

Įmonėje atlikti darbai, paslaugos, pažymi pastovią piniginių lėšų cirkuliaciją banko sąskaitoje, įmonė turėjusi pastoviai piniginių lėšų, galėjo išmokėti bei išmokėjo darbuotojams atitinkamus atlyginimus, nuo šių buvo sumokami ir mokesčiai, įmokos.

Kaltinimu, apeliaciniu skundu, civiliniu ieškiniu akcentuojama nepagrįstai padidintas bei išmokėtas S. R. darbo užmokestis, neteisėtai skirta premija, kad buvo suklastoti dokumentai.

Atitinkamai D. R. kaltinta, jog neturėdama teisės savo vardu surašė ir pasirašė 2009-01-05 įsakymą Nr. 1 „Dėl darbo sutarties pakeitimo“, nurodant S. R. eiti direktoriaus pareigas laikinai ir nustatyti 4500 Lt atlyginimą, nors pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, UAB „A.“ įstatus bei direktoriaus ir vyr. buhalterės pareigines instrukcijas, direktorių priima ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas (kai akcijų savininkas vienas asmuo - jo raštišku sprendimu), o vyr. buhalteris tokios teisės neturi, kad po A. R. 2009-04-15 priimto įsakymo Nr. 4 - paskirti S. R. vyr. buhaltere, o ją atleisti iš vyr. buhalterės pareigų, ji žinojo, kad S. R. vyr. buhaltere įforminta tik fiktyviai, pati ir toliau realiai dirbo vyr. buhaltere, taip pat, dirbdama vyr. buhaltere, ji suklastojo 2009-01-05 įsakymą Nr. 1 „Dėl darbo sutarties pakeitimo“, nurodant laikinai eiti direktoriaus pareigas S. R. ir nustatyti 4500 Lt atlyginimą, nors pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, UAB „A.“ įstatus bei direktoriaus ir vyr.buhalterės pareigines instrukcijas, direktorių priima ir atleidžia visuotinis akcininkų susirinkimas, (kai akcijų savininkas vienas asmuo - jo raštišku sprendimu), o vyr. buhalteris tokios teisės neturi, taip pat suklastojo, patvirtindama savo parašu UAB „A.“ „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius" Nr. 12 už 2008 metus bei Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 už 2009 m. sausio, vasario kovo mėn., kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie S. R. priskaitymus, nuo kurių mokamas socialinio draudimo mokestis.

Taip pat, atitinkamai A. R. kaltintas, kad būdamas UAB „A.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad jo žmona S. R. dirbanti UAB „A.“ vadybininke, kurios atlyginimas 1500 Lt, yra nėščia ir motinystės pašalpa bus apskaičiuojama pagal 2008 m. rugsėjo mėn. - 2009 m. gegužės mėn. S. R. draudžiamąsias pajamas, bendrai veikdamas, neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2008-12-30 sprendimą savo žmonai S. R. paskirti 4500 Lt premiją, nors pagal LR „Akcinių bendrovių įstatymo“ 59 str. 7 p. bendrovei per nustatytus terminus nesumokėjus įstatymais nustatytų mokesčių, premijų darbuotojams mokėti negalima, nes UAB „A.“ 2009-01-01 viršnormatyvinis įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 1073,85 Lt, UAB „A.“ akcininkų nuosavybė už 2008 metus buvo neigiama (-36595 Lt), UAB „A.“ 2008 metais patyrė 59916 Lt nuostolio, fiktyviai įformino S. R. darbo santykius - žinodamas, kad S. R. vyr. buhaltere realiai nedirbs, nes ne tik neturi reikiamo išsislavinimo, bet ir šio darbo dirbti nemoka - suklastojo 2009-04-15 įsakymo Nr. 4 „Dėl atleidimo ir darbo sutarties pakeitimo“ 4 p. papildyti S. R. darbo sutartį 1.2 p. ir paskirti ją vyr. buhaltere, paliekant 4500 Lt, prieštaraujant UAB „A.“ vyr. buhalterio pareiginės instrukcijos 2 p., kad vyr. buhalteriu skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (ekonominį ar finansinį) išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą bei Darbo kodekso 118 str. „Darbuotojo pareiga pačiam atlikti pavestą darbą“, realiai ir toliau vyr. buhaltere dirbant D. R., to paties įsakymo 3 p. nurodė, kad D. R. atleista iš buhalterės pareigų pačiai prašant, tuo būdu nepagrįstai padidinus S. R. darbo užmokestį nuo 1500 Lt iki 4500 Lt bei draudžiamąsias pajamas, nuo kurių apskaičiuojama motinystės pašalpa, taip pat neteisėtai įformino fiktyvius S. R. darbo santykius, suklastojo patvirtindamas parašu UAB „A.“ „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius“ Nr.l2 už 2008 metus ir Nr. 4, Nr.5 už 2009 m. balandžio, gegužės mėn., kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie S. R. priskaitymus, nuo kurių mokamas socialinio draudimo mokestis.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios kaltinimo nurodytos aplinkybės dėl atskirų neatitikimo norminių aktų reikalavimų įmonės veikloje bei lokalinių nuostatų, priimant įsakymus, nėra esminės. Įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius A. R. 2006-03-03 įsakymu buvo delegavęs atitinkamas teises vyr.buhalterei, jog jam nesant, ji gali sudaryti, pasirašyti darbo sutartis, sutartis su pirkėjais ir tiekėjais, paimti registruotus raštus, raštus iš VMI, Sodros, kitų įstaigų. Atitinkamai 2009m. sausio mėn. įmonėje nebuvo vienintelio akcininko ir direktoriaus A. R., šis buvo užsienyje, nežinomoje perspektyvoje, o direktoriaus pareigybė įmonėje būtina, todėl į atsakingas pareigas ir buvo paskirta S. R., kaip artimas šeimos narys, kuria pasitikėjo, kad ši sugebės dirbti šį darbą, kas ateityje ir pasitvirtino. 2009m. sausio mėn. S. R. buvo paskirta laikinai eiti direktoriaus pareigas, didėjo atsakomybė, reikalavimai, vyko karjeros pokytis, todėl visiškai suprantama, kad ir atlyginimas buvo didinamas iki 4500 Lt.

Vertinant pinigines išmokas pažymėtina ir tai, jog yra įprastos daugelio darbdavių geros tradicijos premijuoti už atliktus darbus, kitaip skatinti darbuotojus. 2008-12-30 UAB „A.“ vienintelio akcininko A. R. sprendimu S. R. paskirta 4500 Lt vienkartinė premija, žiniaraščiai patvirtina gavus šią išmoką. Atkreiptinas dėmesys, jog šis A. R. sprendimas nesudaro LR BK 182str.2d., 300str.3d. nusikaltimų sudėties. LR Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnis nustato eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų turinį, kad tai atliekama patvirtinus metinę finansinę atskaitomybę, tuomet paskirstomas bendrovės pelnas, svarstomi nuostoliai, bei šio straipsnio 7 p. nurodo, jog jei per nustatytus terminus bendrovė nesumokėjo įstatymų nustatytų mokesčių, negali premijų darbuotojams. Tačiau šiuo atveju ši premija nebuvo skiriama po patvirtinimo metinės finansinės atskaitomybės, privačiai įmonei nedraudžiama premijuoti darbuotojų ir anksčiau, tuo metu pakako apyvartinių lėšų. UAB „A.“ 2009-01-01 viršnormatyvinis įsiskolinimas VSDF biudžetui nebuvo didelis, tik 1073,85 Lt.

Faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai, keičiant S. R. darbines funkcijas, karjeroje plečiant darbų apimtis, todėl ir padidinant darbo užmokestį, atitinkamai mokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei paskui pagrįstai gaunant atitinkamai didesnę motinystės pašalpą, būtų buvę neteisėti. Tai, kad UAB „A.“ ūkinė – finansinė veikla nebuvo visą laiką itin gera, kad 2008metai baigti nuostolingai, nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės finansinė padėtis buvo tiek sudėtinga, kad įmonei grėstų bankrotas, kad negalėtų daugiau dirbančiai S. R. mokėti atitinkamo atlyginimo už darbus. Įmonė vykdė veiklą, turėjo užsakymų, apyvartinių lėšų netrūko, buvo išmokami darbuotojams atlyginimai, taip pat sumokami ir mokesčiai, nėra pagrindo manyti, kad S. R. 2008m. gruodį išmokėjus premiją ar paskyrus dirbti naujose pareigose bei padidinus darbo užmokestį, būtų esmingai pabloginta įmonės finansinė padėtis.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis ieškinys reiškiamas nuo laikotarpio 2008m. gruodžio mėn., kuomet buvo S. R. išmokėta premija bei netrukus 2009 m. sausio mėn. padidintas atlyginimas nuo buvusio 1500 Lt iki 4500 Lt, tačiau pažymėtina ir tai, jog 2009m. balandžio mėn. S. R. darbinės funkcijos pasikeitė, vyr.buhalterio darbų apimtys nėra mažesnės nei pavaduojančios direktorių, tačiau atlyginimas išliko toks pats – 4500 Lt, nepadidėjo. Tiriamu laikotarpiu 2009m. balandžio mėn. pablogėjus D. R. sveikatai, vyr.buhalterės pareigas buvo pavesta dirbti gerai užsirekomendavusiai ir įmonės veiklą suprantančiai S. R., nors ir neturinčiai aukštojo profesinio (ekonominio ar finansinio) išsilavinimo bei ne mažesnio kaip 5 metų darbo stažo. Šis reikalavimas buvo lokalaus, įmonės vidaus tvarkos pobūdžio, kurio nesilaikymas negali sudaryti baudž.atsakomybės.

LR Darbo kodekso 118 str. nustato tiek darbuotojo pareigą pačiam atlikti jam pavestą darbą, taip pat leidžia su darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimu darbą pavesti atlikti kitam asmeniui. Kaip pažymėta aukščiau, UAB „A.“ įsteigė, administracijoje dirbo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, tarpusavyje sutardami vystė verslą, todėl negali būti baudžiami veiksmai, jog buvusi vyr.buhalterė D. R. kažkiek padėjo specifiniame darbe savo marčiai R. R., įmonei svarbu galutinis rezultatas. Pažymėtina, jog įmonėje buvo naudojamasi kompiuterine programa, padedančia tvarkyti buhalteriją. Byloje nėra įrodymų, jog šia programa naudojosi ne S. R., bet kiti asmenys. Vyr.buhalterio darbinės funkcijos nėra tik tų dokumentų pildymas, kur išliko D. R. rašysena. D. R. parodė, jog marčiai tik padėdavo atlikti nekuriuos buhalterinės apskaitos darbus, tai negali būti vertinama, kad A. R., D. R. veiksmais buvo suklastoti „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai“ Nr. 12 už 2008 metus bei Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 už 2009 m. sausio, vasario kovo mėn., kad tariamai įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie S. R. priskaitymus, nuo kurių mokėtas socialinio draudimo mokestis. Liudytojas D. B. išsamiai parodė, jog S. R. įmonėje atliko ir buhalterijos darbus, tai atitiko ir kaltinamųjų parodymus. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. R. realiai atliko laikinai direktoriaus bei paskui vyr.buhalterės pareigas, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad jai už darbą buvo sumokėta per daug.

Ištirti, įvertinti įrodymai patvirtina, jog vykstant karjeros pokyčiams, S. R. darbinės funkcijos plėtėsi ir didėjo darbų apimtys, ji atlikdavo darbus tinkamai, didėjo atsakomybė, todėl ir gavo didesnį atlyginimą, nuo kurio mokesčiai sumokėti.

Įmonė veikė realiai, įmonėje dirbo administracija bei darbuotojai, pastoviai buvo uždirbamos pajamos, turimos išlaidos, sumokami mokesčiai. Byloje esančios aplinkybės pažymi, kad serviso mechanikai be atlyginimo taip pat uždirbdavo ir arbatpinigių, užsakovai atsilygindavo už kokybiškas remonto paslaugas, patiektas detales. Byloje nepateikta duomenų, kad kiti darbuotojai būtų skundęsi per mažu atlyginimu. Nors per tiriamą laikotarpį atlyginimas buvo keliamas tik S. R., tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks darbo užmokesčio pakėlimas būtų buvęs neteisėtas ar neteisingas, nes kito ir didėjo darbo krūvis bei atsakomybė, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad nepagrįstai padidintas darbo užmokestis. Pažymėtina, jog darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas. Mokant S. R. darbo sutartimi sulygtą 4500 Lt darbo užmokestį, atitinkamai buvo mokamos ir didesnės įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl ji įgijo teisę į didesnę išmoką. Tiek A. R., tiek D. R. veiksmai, priimant valdingus įsakymus ir keičiant darbo sutartis bei plečiant darbines funkcijas, padidinant S. R. darbo užmokestį, negali būti vertintini kaip neteisėti, nebuvo pažeistas LR Darbo kodekso 186 str. 3 d., kadangi nepaneigta, jog S. R. darbinės apimtys padidėjo. Būtent darbų ir atsakomybės tik didėjo, tai pažymi tiek įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai bei rodikliai, tiek parodė kaltinamieji, liudytojai.

LR Darbo kodekse nėra įpareigojančios nuostatos, už kokį konkrečiai darbą privalo būti mokamas kokio dydžio atlyginimas, išskyrus minimalų. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu darbo sutartyse. LR Darbo kodekso 187str., 204str. reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias, sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Darbo užmokestis – tai atlygis darbuotojui už jo atliktą darbą, už tai kiek jis vertas, dėl jo kvalifikacijos, sugebėjimų ir kt., draudžiant darbdaviui mokėti darbuotojui jų sutartą darbo užmokestį būtų pažeidžiami demokratinės valstybės principai, taip pat norminiai aktai draudžia asmenų diskriminaciją dėl nėštumo.

Nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. nuostatos, kadangi nuo darbuotojos S. R. uždirbto atlyginimo įmonė visus mokesčius sumokėjo. Šio įstatymo 2 straipsnis nustato, jog ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Tai specifiniai draudiminiai santykiai, mokamos atitinkamo dydžio įmokos, nuo kurių paskui bus gaunama atitinkama pašalpa. Įstatymų leidėjo valia mokama motinystės (tėvystės) pašalpa iš VSDFV biudžeto, o ne darbdavys moka, atitinkamai darbuotojas dirbęs įmonėje darbus bei teisėtai gavęs darbo užmokestį, ar darbdavys išmokėjęs užmokestį darbuotojui bei sumokėjęs mokesčius bei įmokas valstybės institucijoms, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačiai vertinamos ir teismų praktikoje, pvz. Nr.2K-606/2010, 2K-331/2010.

Išteisinus kaltinamuosius LR BPK 303str.5d.1p. pagrindu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu, civiliniam ieškovui neatimta teisė civilinio ieškinio klausimus spręsti civilinio proceso tvarka. Ginčytini klausimai neprivalo remtis tik baudžiamosios atsakomybės priemonių taikymu.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde siekiama perkelti teismui pareigą įrodinėti kaltinančias aplinkybes, tačiau tai prokuroro pareiga teisminio nagrinėjimo metu palaikyti valstybinį kaltinimą bei teikti atitinkamus objektyvius, išsamius įrodymus, teismo ir prokuroro funkcijos skiriasi, teisme bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas