Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. A., A. A. ir antstolis D. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos bei vykdomųjų bylų Nr.0241/12/01265, Nr.0241/13/00345, Nr. 0241/13/00621 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vykdomąjį dokumentą Nr.1353820-3 dėl 17,38 Eur baudos, vykdomąjį dokumentą Nr. 1377739-7 dėl 17,38 Eur baudos, vykdomąjį dokumentą Nr. 1381691-4 dėl 17,38 Eur baudos išieškotojos Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ naudai (v. b. l. 311 – 312). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis skolininkei paskirta nedarbingumo išmoka laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. (v. b. l. 308). Skolininkės atžvilgiu yra vykdomos mažiausiai 62 vykdomosios bylos, išskaitos iš skolininkės pajamų labai mažos (v. b. l. 267 – 269). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkė neturi jai nuosavybės teise priklausančio turto. Transporto priemonių registro duomenimis, skolininkė įregistruotų transporto priemonių neturi. Atliekant vykdomuosius veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su A. A. ir gali turėti turto, kuris jai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Duomenų apie tai, kad skolininkė ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybinę ar povedybinę sutartis, ar būtų nutraukę santuoką, byloje nėra. Socialinio draudimo fondo duomenimis, skolininkės sutuoktinis gauna draudžiamąsias pajamas – darbo užmokestį iš uždarosios akcinės bendrovės (-) (v. b. l. 303). 2022 m. sausio 14 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-241-1418 areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 255 – 256).

6. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. sausio 14 d pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto surašymo datos, pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka (e. b. l. 257 – 259). Skolininkė per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo (susitarimo), todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-22-241-3964 pasiūlė išieškotojai per du mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nustatymo (e. b. l. 289 – 290). 2022 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S-22-241-13488 antstolis D. T. išieškotojos prašymu atnaujino terminą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje (v. b. l. 305 – 306).

7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

8. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

9. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

10. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkei pateikti sutikimą (susitarimą) dėl turto dalies nustatymo (e. b. l. 289 – 290). Skolininkei sutikimo nepateikus, antstolis išsiuntė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotoja per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

11. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

12. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

14. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

15. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pareiškimas dėl skolininkės A. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas. Pareiškimas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkei A. A. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. A. turtinių teisių į gaunamą darbo užmokestį ir kitas jam prilyginamas išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jos sutuoktinio A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinių teisių į gaunamą darbo užmokestį ir kitas jam prilyginamas išmokas.

Išsiųsti nutartį byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.