Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Mertininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. P. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Palangos miesto policijos komisariatui dėl 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-11-28 Palangos miesto policijos komisariato nutarimu J.P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda - 2000 litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2007-11-23 apie 20⁴⁵, Palangos mieste, Mokyklos g. 14 –ojo namo kieme, vairavo automobilį Mazda 6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)neblaivi - būdama sunkaus girtumo laipsnio. Tuo pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl įvykdyto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J.P. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad dirba (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje įmonėje su kuria nėra susisiekimo visuomeniniu transportu, todėl asmeniu transportu vyksta į darbovietę. Jos iš profesinės veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis pajamų šaltinis, iš kurio teikia išlaikymą savo vaikams, nes sutuoktiniui nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis ir jis dirba tik vasaros sezono metu. Be to specialiosios teisės turėjimas yra būtinas ir rūpinantis senyvo amžiaus tėvais, kurie serga sunkiomis ligomis, o jų gyvenamoji vieta yra Kauno mieste ir jiems bet kuriuo momentu gali būti reikalinga jos pagalba. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais (b.l.5) J.P.prašo teismą:

- pakeisti 2007-11-28 Palangos miesto policijos komisariato nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 12-20). J.P. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalies požymius.

Skundu prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su profesinės veiklos pobūdžiu, asmeninio pobūdžio poreikių tenkinimu, todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pagrindu švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėja gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, skirtas baudos minimalus dydis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimali trukmė (sankcija nuo 24 iki 36 mėnesių) skirta 24 mėn. Iš to seka, kad visos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau įvertintos, naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti kaip lengvinančias atsakomybę, nenustatyta.

Teismui pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. darbdavio 2007-11-29 charakteristika – tarpininkavimas (b.l.8) ir sutuoktinio darbingumo lygio pažymos kopija (b.l.9). Tačiau teismo vertinimu šie duomenys nėra tie objektyvūs įrodymai ir faktiniai duomenys, kurie sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Pateikti įrodymai tik patvirtina J.P. darbo pobūdį, sutuoktiniui nustatytą darbingumo lygį, tačiau jokios naujos informacijos apie asmenį, kuri būtų neįvertinta skiriant administracinę nuobaudą, nėra teikiama ir įrodymais grindžiamos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamos bylos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1524/2007). Be to, kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, J. P. automobilį vairavo neblaivi, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, jai paskirta administracinės nuobaudos rūšis negali būti laikoma per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

Tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, taipogi savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninių reikmių tenkinimui, kaip aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvieno asmens veikloje (poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui. J.P. pagal pateiktos 2007-11-29 charakteristikos – tarpininkavimo duomenis dirba (duomenys neskelbtini)vadove. Teismui nėra teikiamas nei pareigybių aprašymas, nei kiti įrodymai iš kurių būtų galima konstatuoti, kad šios pareigybės užėmimui yra nustatyti bendrieji ar specialieji reikalavimai susiję su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu ir taikoma sankcija užkirs kelią dirbti užimamose pareigose ir gauti pajamas iš profesinės veiklos. Be to pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką asmens darbinė veikla ar šeimyninės aplinkybės savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N 3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, kurio profesinė veikla ir gaunamos pajamos siejamos su transporto priemonių vairavimu, pažeisdamas KET 68 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Skunde nurodomos aplinkybės dėl galimybės rūpintis senyvo amžiaus tėvais, taip pat negali būti pripažįstamos pakankamu pagrindu specialiosios teisės atėmimo netaikymui. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad teisę vairuoti transporto priemones turi J.P. sutuoktinis, todėl akivaizdu, kad taikant specialiosios teisės atėmimą J.P., nebus užkirsta galimybė tenkinti šeimos poreikius naudojantis asmeniu transportu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Taigi kaip jau minėta nutartyje, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Pagal LR ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1995 redakciją, įsigaliojusią nuo 2004 m. vasario 14 d., specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Tačiau teismui Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma nepateikta, J.P. neišklausė šių kursų. Asmeniui kreipiantis į teismą imperatyvios sąlygas numatytos įstatyme, kurioms esant yra galimas švelnesnės atsakomybės taikymas turi būti žinomos, todėl jas įvykdyti jis privalėjo iki kreipiantis skundu į teismą arba iki teismo posėdžio. Neįvykdžius imperatyvių sąlygų švelnesnės atsakomybės taikymui, paskirtoji administracinė nuobauda negali būti keičiama ir dėl šių motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. lapkričio 28 d. Palangos miesto policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir J. P. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.