Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-246/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-30
Bylos Nr.
1S-246/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Kažys
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
Byla Nr. 1S–246/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjui advokatui Andriejui Tiščenko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios V. M. gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties, kuria V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. liepos 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamosios V. M. gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

V. M. kaltinama tuo, kad ji 2010 m. gruodžio 16 d. apie 18 val. 30 min. sandėliuke, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su T. D., S. S. ir O. J., asmeninio konflikto su L. B. metu, tyčia, šokinėdama ant nukentėjusiosios ir spardydama pastarąją bei smūgiuodama L. B. kumščiais, tokiu būdu tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių koja ir ne mažiau kaip 2 smūgius rankų kumščiais į L. B. rankų plaštakas, kojas, šonus, veidą, galvą ir krūtinę, o T. D. sudavus ne mažiau kaip 3 smūgius rankos kumščiu ir 2 smūgius koja į L. B. nugarą, O. J. sudavus ne mažiau kaip 4 smūgius rankų kumščiais į L. B. pilvo sritį ir šonus, S. S. 1 kartą trenkus kumščiu į L. B. veidą ir ne mažiau kaip 2 kartus įspyrus koja į nukentėjusiosios šonus ir sėdmenis ir tokiais bendrais su T. D., S. S. ir O. J. veiksmais padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose pereinančią į žando sritį, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje smilkininėje ir kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje, paviršinę muštinę žaizdą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su aplinkine kraujosruva; kraujosruvas abiejų kojų priekiniuose paviršiuose (12-a), vieną kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje bei abipusius daugybinius šonkaulių lūžius (dešinėje pusėje lūžę III-VII-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija, V-IX-as-ties užpakaline pažastine linija; kairėje pusėje lūžę III-VI-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija ir X,XI-as ties užpakaline pažastine linija), kas komplikavosi abipusiu židininiu serofibrininiu leukocitiniu plaučių uždegimu, dėl ko L. B. 2010 m. gruodžio 20 d. mirė, ir taip ji tyčia nužudė L. B..

Be to, ji kaltinama tuo, kad 2010 m. gruodžio 16 d., laikotarpyje nuo 18 val. 30 min. iki 19 val. 50 min., sandėliuke, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, po L. B. sumušimo, t. y. po fizinio smurto panaudojimo ir taip atimdama nukentėjusiajam asmeniui galimybę priešintis, veikdama tiesiogine tyčia, apiplėšė nukentėjusiąją L. B., t. y. pagrobė pastarajai priklausančius pinigus 60 litų sumoje, padarydama L. B. 60 litų žalą.

2010 m. gruodžio 29 d. V. M. sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas V. M. buvo pratęstas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d., 2011 m. balandžio 20 d., 2011 m. gegužės 23 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimis. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi kaltinamajai V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. liepos 28 d.

Pirmosios instancijos teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, tai yra, nustatęs, kad kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Sprendimą teismas motyvavo tuo, kad V. M. kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, už kurį jai gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkiolikos metų ir apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, būdama jauno amžiaus, darbinga, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teista tris kartus, netekėjusi, turi tris vaikus, tačiau pastarųjų atžvilgiu jai neterminuotai apribota motinos valdžia, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Teismas padarė išvadą, kad V. M. nebūdama susaistyta stipriais socialiniais ryšiais, siekdama išvengti jai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. M. kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymu, kurie abu patenka į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, ir, kaip jau minėta, praeityje tris kartus teista, niekur nedirbanti, gyvenanti gana asocialų gyvenimą, apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, gali daryti ir naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Kaltinamosios V. M. gynėjas skundu prašo panaikinti jo ginamajai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjas pažymi, kad suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina kaltinamajai V. M. skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą, kadangi BPK 119 str. numatytus tikslus galima būtų pasiekti paskyrus jai švelnensę kardomąją priemonę, pavyzdžiui namų areštą. Skunde taip pat nurodoma, kad V. M. yra trijų nepilnamečių vaikų motina, pastarųjų globėja apsimentiniu (niekiniu) pagrindu buvo paskirta senelė (M. M.), realiai vaikus augina pati kaltinamoji, jiems reikalinga motions parama ir rūpyba, vienam iš vaikų būtina nuolat lankytis ligoninėje ir tik motina žino jam skirtų procedūrų atlikimo tvarką. Be to, V. M. gyvena su vyru faktinėje santuokoje, todėl neketina bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamosios gynėjo skundą atmesti, kaltinamosios gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. M. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys faktiniai duomenys – iš dalies pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaltinamųjų T. D., S. S., liudytojo A. P. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys, kiti bylos duomenys leidžia kaltinti V. M. jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tai yra, kad kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo, be to, būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. V. M. kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, už kurį jai gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkiolikos metų ir apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos duomenų matyti, kad V. M. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teista tris kartus, netekėjusi, turi tris vaikus, tačiau pastarųjų atžvilgiu jai neterminuotai apribota motinos valdžia. Nors kaltinamosios gynėjas skunde tvirtina, kad nepilnamečių V. M. vaikų globėja M. M. buvo paskirta tik apsimestiniu (niekiniu) pagrindu, o vaikus augina pati kaltinamoji, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Kitos skunde nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, kad kaltinamoji faktiškai santuokoje gyvena su vyru (byloje taip pat nėra tai patvirtinančių duomenų), gynėjo teigimu, neketina bėgti (slėptis) nuo teismo, nėra pakankamas pagrindas netaikyti V. M. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.

Įvertinęs bylos aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas taip pat pagrįstai nustatė ir kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. V. M. kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., kurie patenka į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teista tris kartus, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Pratęsdamas kaltinamajai V. M. suėmimo terminą, Vilniaus apygardos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės teismo išvadų nepaneigia. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nuta r i a:

kaltinamosios V. M. gynėjo skundą atmesti.

Teisėjas Viktoras Kažys