Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės skundas ir pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 13 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 7 dalimis, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 19 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. sausio 13 d.) – 1 metai 1 mėnesis 6 dienos.

4. Nesutikdama su šiuo Komisijos nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi šį skundą tenkino ir Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė, nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikė. Teismas nurodė, kad nuteistąjį pozityviai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus A. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, drausminėmis ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. L. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

12. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nuteistajam A. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, ką pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinį nusikaltimą ir administracinius teisės pažeidimus įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), mąstymas ir elgesys (smurtinį elgesį linkęs nuvertinti, minimalizuoti, stokoja atsakomybės už savo veiksmus). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. L. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje ir nurodyta, kad yra nustatytas dar vienas dinaminis kriminogeninis rizikos veiksnys – nuostatos (nusikalstamas veikas padarė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais nebuvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl šio kriminogeninio rizikos veiksnio nurodymas laikytinas apsirikimu ir nevertintinas nagrinėjant nuteistojo skundą.

13. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praeityje A. L. teistas, jam taip pat du kartus buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tačiau tai nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaikė ir teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius, už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir smurtinio sunkaus nusikaltimo (BK 135 straipsnio 1 dalis) padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino A. L. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

14. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimalizuoti, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės per daug nejaučia, teigia, kad viskas buvo ne taip. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Nors A. L. ir nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir nėra baustas administracine tvarka, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis taip pat nėra skatintas, kas rodo, kad nuteistasis deda minimalias pastangas koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, todėl akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų.

15. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo požiūris į turimą piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, sunkus smurtinis nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų apie tai, ar A. L. būtų dalyvavęs ar dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose bei Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų programose. Nors pataisos įstaigoje ir nėra nustatyta atvejų, susijusių su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje A. L. sugebės ir toliau nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks netinkamas nuteistojo elgesys turi būti koreguojamas aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, o pats pataisos procesas tęsiamas ilgą laiką. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Juolab, kad šios sritys Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar yra priskiriamos nuteistojo kriminogeninės rizikos veiksniams.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. L. neatlikta bausmės dalis (1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis ir 6 (šešios) dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. sausio 13 d., iš paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą (sunkus sveikatos sutrikdymas), vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. L. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. L. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.