- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- eI2-2677-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03363-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei „Regitra“, "Regitra"
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Regitra“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK) 2020 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 64-S-7252 ir įpareigoti atsakovą panaikinti Administracinių nusižengimų registre pareiškėjui taikomus apribojimus vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio gyvena Airijoje, kur 2013 m. balandžio 9 d. jam buvo išduotas airiškas vairuotojo pažymėjimas, tačiau jame buvo pažymėtos ne visos kategorijos vairuoti transporto priemones, kurias jis buvo įgijęs Lietuvoje ir pagal Lietuvoje anksčiau galiojusį lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1112-571/2016 pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei paimtas airiškas vairuotojo pažymėjimas, kuris persiųstas į Airiją atsakingai už vairuotojų pažymėjimų išdavimą institucijai pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkto reikalavimus. Nurodė, kad pasibaigus teisės atėmimo terminui pareiškėjas elektroniniu laišku dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo kreipėsi į Airijos nacionalinę vairuotojų tarnybą, kuri elektroniniu laišku atsakė, kad Lietuvoje iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas yra sunaikintas, jam nėra taikomi apribojimai vairuoti transporto priemones. Airijos nacionalinė vairuotojų pažymėjimų tarnyba patvirtino, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas baigėsi 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. jis pateikė prašymą išduoti naują pažymėjimą, kur jam ir buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas, galiojęs iki 2021 m. gegužės 6 d. Pareiškėjo nuomone, jam vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas pagal Airijos teisės aktus ir ten galiojančią tvarką. Taip pareiškėjas vėl įgijo teisę vairuoti transporto priemones.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 5 dalį, pareiškėjas laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones visoje Europos Sąjungoje ir jam nereikia Lietuvoje išduoti vairuotojo pažymėjimo. Kadangi jo vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Airijoje, tam, kad į jį būtų įrašytos visos vairavimo kategorijos, būtina iš VĮ „Regitra“ gauti tai patvirtinančią pažymą, kurioje būtų nurodytos pareiškėjo turimos kategorijos ir jų įgijimo datos. VĮ „Regitra“ tokios pažymos neišduoda, kadangi duomenų bazėje yra pažymėta, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jam tokia teisė atimta ir nesugrąžinta nustatyta tvarka.
Nurodė, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas yra grąžintas Airijoje, jam negali būti taikomi jokie apribojimai dėl transporto priemonių vairavimo. Tačiau atsakovas atsisako iš duomenų bazės pašalinti žymas apie pareiškėjui taikomą vairuoti transporto priemonių draudimą, motyvuodamas tuo, kad norėdamas vairuoti Lietuvoje jis turi atlikti visas procedūras, kurios privalomos atlikti pagal Aprašą norint susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas grąžintas Airijoje, turėdamas tokį vairuotojo pažymėjimą jis turi teisę vairuoti transporto priemones visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko. Nurodė, jog atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta.
Tvirtino, kad siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones asmuo turi įvykdyti minėtuose teisės aktuose nurodytas sąlygas ir policijos įstaigai pateikti nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti bei Apraše nurodytus dokumentus. Įvertinęs gautus nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Tik minėti policijos įstaigų įgaliotų pareigūnų ar VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjas J. Ž. nepateikė nustatytos formos prašymo grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir dėl to nėra priimtas atitinkamas sprendimas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad užsienio valstybėse išduotų vairuotojo pažymėjimų turėtojams įstatymas išimčių dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo nenumato.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Regitra“ nuomone, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Paaiškinimuose nurodė, kad Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. SEAKĮ 13 straipsnio 9 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Minėta teisės norma numato išlygą, jog šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Įmonė pažymėjo, kad pagal surinktus bylos duomenis, pareiškėjui, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, Airijoje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas vairuoti transporto priemones, priskirtas B ir BE kategorijoms. Tai reiškia, kad pareiškėjas Airijoje nustatyta tvarka susigrąžino tik teisę vairuoti pirmiau minėtų dviejų kategorijų transporto priemones ir šis vairuotojo pažymėjimas galioja ir Lietuvoje.
Atkreipė dėmesį, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimas (įgijimas) ir šios teisės sugrąžinimas yra skirtingos teisinės kategorijos. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimas yra pirminis veiksmas, o šios teisės sugrąžinimas yra pasekmė prieš tai įvykusio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, norint susigrąžinti teisę vairuoti, būtina įvykdyti įstatymo nustatytas privalomas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities VPK 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 64-S-7252 (toliau – ir skundžiamas raštas), kuriuo atsisakyta panaikinti Administracinių nusižengimų registre nustatytus pareiškėjui apribojimus dėl teisės vairuoti transporto priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamas raštas atsakovo buvo priimtas, atsakant į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d. prašymą.
Iš prašymo ir byloje esamų dokumentų spręstina, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti Administracinių nusižengimų registrų bazėje esamus duomenis, pagal kuriuos pareiškėjui apribota teisės vairuoti transporto priemones.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui Lietuvoje 2003 m. liepos 9 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteikė jam teisę vairuoti transporto priemones, priskirtas B, C, D, BE, CE, DE kategorijoms. 2013 m. balandžio 9 d. pareiškėjui buvo išduotas airiškas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti B, BE, W kategorijų transporto priemones. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1112-571/2016 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus), ir paskirta jam administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui išduotas vairuotojo pažymėjimas Airijoje 2016 m. liepos 27 d. išsiųstas į Airijos ambasadą Lietuvoje.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl apribojimų Administracinių nusižengimų registre panaikinimo, atsakovui pateikė airišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jam grąžino Airijos Kelių saugos institucija pasibaigus teisės atėmimo terminui.
Skundžiamas raštas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, atsakovo grindžiamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso, Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nuostatomis, iš esmės reglamentuojančiomis teisės vairuoti grąžinimo tvarką ir procedūras.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, neprašė jam sugrąžinti teisę vairuoti (tokią teisę jis turi), bet teikė prašymą panaikinti ribojimus (draudimus) vairuoti transporto priemones, užfiksuotus Administracinių nusižengimų registre.
Iš skundžiamo rašto akivaizdu, jog atsakovas šio prašymo neišnagrinėjo ir dėl to nepasisakė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus ir pateikti teisinį pagrindą. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį ir skundžiamame rašte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad priimant skundžiamą raštą, nebuvo atskleista prašymo esmė, jame nurodytas teisinis pagrindas neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl nurodytų procedūrinių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas. Tai sudaro pagrindą panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 64-S-7252 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Ž. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 64-S-7252.
Įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.