- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- 1A-300-349-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
- Kaltinamasis
- I. A.
Teisėja Tatjana Butkienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00300-349-2008-59
2008 m. rugsėjo 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Evaldo Vanago ir Tomo Zdanavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. A. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo I. A. išteisinta pagal BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. A. civilinis ieškinys atmestas.
Priteista iš Sauliaus A. I. A. 800 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I. A. išteisinta, kaltinant ją tuo, kad ji 2007 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 val., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) ir šio namo kieme rankų pirštų nagais tyčia ne mažiau kaip tris kartus apdraskė nukentėjusiojo S. A. veidą, ne mažiau kaip du kartus apdraskė nukentėjusiojo dešinės rankos riešą, ne mažiau kaip tris kartus sudavė kumščiu ir ranka nukentėjusiajam į veidą ir krūtinę, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė į kairės rankos plaštakos pirštus ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į dešinės kojos blauzdą, šiais veiksmais padarydama nukentėjusiajam nežymų sveiktos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. A. prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir I. A. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 1 d., paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams ir iš jos priteisti 100 Lt turtinei ir 4900 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino I. A., nes netinkamai įvertino bylos įrodymus. Teismas, konstatuodamas, kad jam I. A. padaryti įdrėskimai netyčiniai, neįvertino kitų specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, kuriuos jam taip pat padarė I. A.. Teismas, vertindamas liudytojų V. N. ir K. A. parodymus, turėjo atsižvelgti į pažymą apie elektros gedimą namo laiptinėje, kuri patvirtina, kad įvykio metu laiptinėje buvo tamsu. Apelianto nuomone, ši aplinkybė rodo, jog liudytojai nematė įvykio aplinkybių ir savo parodymais siekia išteisintajai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai rėmėsi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, nes šis nuosprendis neįsiteisėjęs, taip pažeisdamas jo, kaip nukentėjusiojo teises.
Teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, jau baigus įrodymų tyrimą, priėmė iš I. A. įrodomąją reikšmę turintį dokumentą – atstovavimo išlaidas patvirtinantį dokumentą, todėl neteisėtai iš jo I. A. priteisė 800 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus kaltintojas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl kūno sužalojimų padarymo
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad įdrėskimus I. A. jam padarė netyčia, o be to visiškai nepasisakė dėl kitų sužalojimų. Teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė visų apklaustų teisiamajame posėdyje asmenų parodymus, kitus bylos duomenis ir, nors ir lakoniškai, argumentavo, kuo remiantis, savo išvadas grindė vienais įrodymais bei, kuo remiantis, atmetė kitus. I. A. tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad galėjo padaryti S. A. sužalojimus, tačiau tai padarė gindamasi. Teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad I. A. tyčia padarė S. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinėje instancijoje, atliekant įrodymų tyrimą, nebuvo surinkta naujų duomenų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą, t. y. konstatuoti I. A. kaltę tyčia sužalojus S. A..
Dėl liudytojų K. A. ir V. N. parodymų
Apeliantas abejoja, ar liudytojai K. A. ir V. N. galėjo matyti jo veiksmus namo laiptinėje, nes pateikta teismui pažyma apie elektros gedimą Šėtos 87 namo laiptinėje įrodo buvus gedimą, todėl minėti liudytojai visiškoje tamsoje negalėjo matyti įvykio aplinkybių.
Siekiant patikrinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apžiūrėtas UAB „Kėdainių butai“ energetinės tarnybos eksploatuojamų gyvenamųjų namų elektros tinklų operatyvinis gedimų registracijos žurnalas, kuriame padarytas įrašas apie tai, jog 2007 m. rugsėjo 10 d. užregistruotas elektros gedimas Šėtos 87 name.
Gedimo pobūdžio išsiaiškinimui buvo apklaustas gedimą šalinęs liudytojas V. J., kuris paliudijo, jog tikrai minėtą dieną jis tvarkė elektros gedimą laiptinėje, kurioje apšvietimas viršutiniuose aukštuose nedegė, tačiau jis negalėjo patvirtinti, kad apšvietimas nedegė ir pirmame aukšte. Liudytoja V. N. ( jos nešališkumu nėra pagrindo teigti ), kuri pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad apšvietimą laiptinėje ji įjungė pirmame aukšte, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad elektros apšvietimas laiptinės pirmame aukšte tikrai veikė. Be to, ši liudytoja apeliacinės instancijos teismui patvirtino, kad ji matė nepažįstamo vyriškio veiksmus, nukreiptus prieš moterį, kurią atpažino kaip pirmo aukšto gyventoją, nurodė, kad dalį veiksmų ji matė išėjusi pro laiptinės lauko duris, o dalį matė pro savo virtuvės langą, esantį antrame aukšte, stogelis virš įėjimo į laiptinę durų stebėti netrukdė, nes vyriškis su kaimyne buvo paėję kiek toliau nuo namo į kiemo gilumą. Be to ši liudytoja nurodė, kad nors įvykis vyko vakare, tačiau dar nebuvo visiškai sutemę. Savaime aiškus dalykas ( aksioma ), kad rugsėjo 10 d. saulė leidžiasi 19 val. 48 min., todėl, praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui nuo saulės nusileidimo, dar nebūna visiškai sutemę. Remiantis tuo, nėra pagrindo abejoti ir liudytojo K. A., stebėjusio S. A. veiksmus pro buto durų akutę bei pro langą, nes tiek namo laiptinėje, į kurią šviesa patenka pro langus, tiek ir kieme nebuvo visiškai tamsu ir įvykius buvo galima matyti.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Apeliantas nurodo, kad teismas, baigęs įrodymų tyrimą ir pradėjęs klausyti baigiamųjų kalbų, priėmė kaltinamosios gynėjo pateiktą atstovavimo išlaidas patvirtinantį dokumentą ir tuo pagrindu nepagrįstai priteisė iš jo I. A. 800 litų.
Teisiamojo posėdžio eigai užfiksuoti teisiamajame posėdyje rašomas teisiamojo posėdžio protokolas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu, jis yra įrodymų šaltinis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Per tris dienas nuo teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą ( BPK 261 str. 6 d. ). Sprendžiant iš to, kad pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo nebuvo pateiktos, laikoma, kad teisiamojo posėdžio protokolas surašytas teisingai, t. y. teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, parodymų turinys, kitų įrodymų tyrimas, pareikšti prašymai, dėl jų priimti teismo sprendimai užfiksuoti taip, kaip jie vyko teisiamojo posėdžio metu.
Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad įrodymų tyrimo pabaigoje teisėja paklausė proceso dalyvių, ar šie turi kuo papildyti įrodymų tyrimą. Advokatas V. P. ( kaltinamosios I. A. gynėjas ) pateikė teismui kvitą dėl atstovavimo išlaidų, prašydamas šį kvitą pridėti prie bylos ir išlaidas priteisti iš nukentėjusiojo. Teisėja, paklaususi nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės ir, nesant prieštaravimų, kvitą pridėjo prie bylos. Teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad baigiamosiose kalbose advokatas V. P. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tai rodo, jog apelianto motyvai apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą yra nepagrįsti.
Pagal BPK 105 str. 6 d., kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šioje byloje baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., buvo pradėtas esant nukentėjusiojo pareiškimui pradėti baudžiamąjį procesą, todėl, išteisinus I. A., teismas visiškai pagrįstai jos išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos jai teikimu, pripažino proceso išlaidomis ( BPK 103 str. 6 p. ). Nors teismas nevisiškai tiksliai nurodė įstatymo normą ( vietoje BPK 105 str. 6 d. nurodyta BPK 105 str. 5 d. ), tačiau priimtas sprendimas priteisti iš S. A. I. A. 800 litų advokato paslaugoms apmokėti iš esmės yra teisingas.
Apeliantas tvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi neįsiteisėjusiu Kėdainių rajono 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir tuo pažeidė jo teises. Toks teiginys yra deklaratyvus ir niekuo neparemtas. Apeliantas nepateikia jokių duomenų, rodančių, kad teismas šioje byloje, pradėtoje pagal S. A. pareiškimą, rėmėsi kitoje byloje priimtu nuosprendžiu. Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių nuorodų į kitoje byloje priimtą nuosprendį, todėl teiginys apie pažeistas nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo teises yra išgalvotas.
Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti priimtą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.