Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-605-610/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
1-605-610/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15127-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-605-610/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15127-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; (S) 1.2.26.2;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorui O. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei A. R. M.,

kaltinamajam G. M.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kalzlų Rūda, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs nedirba, reg. darbo biržoje , teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2019-04-13 apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,14 promilių neblaivumas) sukėlė konfliktą, kurio metu buto kambaryje rankos kumščiu sudavė du smūgius savo sugyventinei L. C. į veido sritį, po to, virtuvėje ranka suėmė sugyventinei už galvos ir vieną kartą trenkė jos galvą, veido sritimi, į virtuvinės spintelės stalviršį, taip sukeldamas L. C. fizinį skausmą

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo G. M. kaltu prisipažino dalinai. Parodė, kad įvykio dieną , vakare, tarp jo ir nukentėjusios įvyko konfliktas, kadangi išgėręs grįžo namo ir atsigulė į lovą, šalia gulėjo dukra, nukentėjusi nurodė, kad jam iš burnos sklinda alkoholio kvapas. Žodinio konflikto metu nukentėjusi skambino jo motinai ir skundėsi. Tęsiantis konfliktui nukentėjusi sudavė jam vieną smūgį į veidą, tada jis jai iš karto sudavė atgal. Nukentėjusi skambino 112, klausė jos ką daro, leido jai paskambinti, bet ji nekalbėjo, metė telefoną ir iš buto išėjo. Galimai išsigando. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Nukentėjusi meluoja, kad namuose buvo jos vyresnė dukra, ją buvo pasiėmęs mergaitės tėvas. Mano, kad dėl suduotų smūgių jį nukentėjusi apkalba, kadangi anksčiau jam buvo neištikima bei galimai šiuo metu galvoja apie kitus santykius. Prieš įvykį santykiai su L. C. buvo geri, gyveno kaip šeima, augino dukrą, tačiau gimimo liudijime jis tėvu neįrašytas. Nurodė, kad liudytoja J. M. taip pat meluoja, kadangi, gyvena viename name su nukentėjusia bei yra pastarosios įkalbinta. Konflikto metu sudavė tik vieną smūgį delnu į veidą, kumščiais nesudavė, į stalviršį galvos netrenkė. Jeigu būtų sudavęs kumščiu, būtų likę žymės.

Nukentėjusi L. C. parodė, kad dvi dienos iki įvykio su sugyventiniu nebendravo dėl konflikto. Įvykio dieną kaltinamasis namo grįžo apie 20-21 val.. Padėjo išmaudyti dukrą. Norėjo paimti ją ant rankų, kadangi buvo išgėręs neleido. Galimai dėl to įsižeidė. Paguldė dukrą ant lovos. Po kažkiek laiko atėjusi iš virtuvės pamatė kaip kaltinamasis buvo kūdikį apsikniaubęs, veidas buvo prie mergaitės veido, dukra inkštė. paprašė kaltinamojo, kad atsitrauktų nuo vaiko. Atsigulusi į kitą lovą, su kita savo dukra, skambino G. M. motinai, pasakė, kad jis vėl išgėręs kvailioja, tada šis sudavė į barzdą sugniaužta plaštaka (parodė), sakydamas užčiaupk srėbtuvę. Kilo žodinis konfliktas. Pradėjo ruoštis su mergaitėmis eiti pas savo mamą miegoti. Išsikvietė J. M., kad padėtų. Norėjo pasiimti lopšelį, kaltinamasis kumščiu sudavė į žandą, atsisukusi, jį pastūmė, trenkė atgal, tada kaltinamasis dar kartą smūgiavo. Tada pasiėmė telefoną, išbėgo į virtuvę, pasakė, kad skambins į policiją. G. M. atbėgęs iš paskos griebė atimti telefoną, paėmė už kaklo ir galvos. Trenkė į spintelės stalviršį viršutinę galvos dalį(parodė lokalizaciją). Nespėjo su policija pašnekėti, kadangi kaltinamasis atėmė telefoną. Prašė J. M. kviesti policiją. Išbėgo į lauką, tada atvažiavo policijos pareigūnai. Iš karto po smūgių skausmo nejautė, galimai dėl šoko, po smūgio į žandą skaudėjo, taip pat kitą dieną skaudėjo kaklą, žande buvo išberta. Kitą dieną vyko pas specialistą apžiūrai. Kaltinamasis yra smurtavęs ir anksčiau. Visą situaciją matė J. M..

Liudytoja J. M. parodė, kad įvykio dienos vakarą verkdama paskambino Lina, prašė ateiti padėti susiruošti su vaikučiais eiti pas mama. Atėjo per penkias minutes. Nukentėjusi dėjosi daiktus, žodžiu pykosi su G. M.. Pasakė, kad greičiau rinktųsi daiktus. Tada G. M. atsikėlė iš lovos ir trenkė Linai į nugarą, nematė kumščiu ar delnu. Kur kaltinamasis sudavė tiksliai nematė, nes laikė ant rankų kaltinamosios vyresnę dukrą Auksę, ši verkė. Tada Lina jam sudavė atgal. Nukentėjusi nuėjo į virtuvę ir norėjo paskambinti į policiją, bet G. M. paėmė iš jos telefoną, suėmęs nukentėjusios galvą trenkė į stalviršį. Kaltinamasis atėmė telefoną, jos su nukentėjusia, pasiėmusios daiktus su vaikais išėjo į lauką. Paėjus kelis žingsnius nuo namo, atvyko policijos pareigūnai. Jos tą vakarą neapklausinėjo, tik užsirašė telefono numerį ir vardą pavardę. Sekančią dieną paskambino atvykti apklausai. Lina skundėsi dėl skausmo, kitą dieną veidas buvo pabertas.

Šalies argumentai

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad nukentėjusi prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2019-04-13 apie 22.00 val. L. C.būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio G. M. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis, būdamas neblaivus, kambaryje du kartus sudavė jai kumščiu į veido sritį, o po to buto virtuvėje ranka suėmė jai už galvos ir vieną kartą trenkė jos galvą į virtuvinę spintelę, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. (b.l. 6).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta - dešinio skruosto srityje. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad pastūmė sugyventinę, dėl ko ji pargriuvo. Po to iškvietė policiją ir pabėgo iš namų, pažymėta, kad smurtu įtariamas asmuo ramus, nukentėjusi akivaizdžiai išsigandusi (b.l. 8).

2019-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), matyti, kad butas vieno kambario su virtuve, nustatytas baldų išsidėstymas. (b.l. 13-19).

2019-04-15 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G216/2019(09) nurodyta, kad L. C. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei L. C. 2019-04-13 buvo suduota kumštimi į veido sritį, suimta už galvos ir veido sritimi trenkta į spintelės stalviršį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusi ir apžiūros metu skundėsi sumuštose vietose. (b.l. 36).

Parodydamas dėl pareikštų kaltinimų G. M. pripažino, kad sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiai į veido sritį bei nurodė, kad ji galėjo dėl to jausti fizinį skausmą, neigė, kad sudavė smūgius kumščiu ir trenkė galvą į stalviršį, be to savo veiksmus apibūdino kaip išprovokuotus nukentėjusios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusi iš esmės buvo nuosekli aiškindama apie įvykio aplinkybes, apie smurto pobūdį patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tai, kad kaip teigia nukentėjusi, suėmęs galvos srityje, kaltinamasis trenkė ją veidu į baldo stalviršį, patvirtina ir liudytoja J. M.. Nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad J. M. neteisingai parodo apie žinomas aplinkybes ir taip siekia kaltinamojo nepagrįsto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Šios liudytojos parodymai apie konflikto eigą, atitinka nukentėjusios parodymus.

Kaltinamojo parodymai apie įvykio eigą prieštarauja ir kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis teigė, kad L. C. leido ir netrukdė skambinant pagalbos telefonu, toks jo aiškinimas vertintinas kaip siekimas visą situaciją pateikti sau palankia linkme, jis paneigtas ir rašytiniais įrodymais, o būtent policijos ataskaitos duomenimis(b.l. 37) iš kurių matyti, kad atsiliepus buvo girdėti tik moters riksmai ir ryšys nutrūko, perskambinus iš trečio karto atsiliepė vyriškis, nurodė, kad susipyko su žmona ir ši išėjusi, skambinta iš abonentinio numerio, kuris asmens duomenyse nurodomas kaip nukentėjusios telefono numeris. Šie duomenys atitinka būtent nukentėjusios ir liudytojos J. M. parodymus, kad paskambinti buvo bandoma sutrukdyti, telefoną kaltinamasis atėmė. Tai yra neabejotina, kad G. M. po nusikalstamų veiksmų atlikimo siekė, kad jie nepaaiškėtų, bei vengė atsakomybės. Be to, kaltinamojo aiškinimas apie įvykio aplinkybes nenuoseklus. Policijos pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą paaiškino, kad pastūmė sugyventinę ir ši pargriuvo, teisme tokią aplinkybę neigė. Teismas kaltinamojo parodymus atmeta kaip neatitinkančius bylos aplinkybių, paneigtus liudytojos parodymais, nukentėjusios parodymais, vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį. Liudytoja J. M. patvirtino, kad betarpiškai visos konflikto eigos nematė, laikė ant rankų kūdikį, todėl tai, kad nenurodo, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiai kumščiu į veido sritį, nekelia abejonių nukentėjusios aiškinimo šioje dalyje teisingumo. Tai, kad nukentėjusiai nebuvo padarytas realus sveikatos sutrikdymas, parodo tik tai, kad kaltinamasis nenaudojo didelės jėgos smurtaudamas, tai yra nesiekė didesnio nukentėjusios luošinimo ar sveikatos sutrikdymo, tačiau nepaneigia nukentėjusios aiškinimo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jį jautė ir kitą dieną.

Kaltinamojo parodymai, kad į veido sritį sudavė vieną smūgį delnu, kumščiu nesudavė, veido į stalviršį netrenkė, vertinami kaip siekimas švelninti padėtį, smurtą pagal pobūdį nurodyti, kaip ne tokį pavojingą.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei G. M. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma(išskyrus dalinai paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti išreikštas. Teismas vertindamas nustatytus faktinius kaltinamojo veiksmus- tai, kad poveikis buvo į jautrią žmogaus kūno dalį -galvos sritį, nukentėjusi reagavo kviesdama pareigūnus, skausmo pojūčius išreiškė ir specialisto tyrimo metu, tai patvirtina, kad L. C. fizinis skausmas buvo sukeltas.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis G. M. tyčia smurtaudamas prieš asmenį su kuriuo kartu gyvena nesusituokęs, tai yra šeimos narį, sukėlė fizinį skausmą. Jo veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto BK 140 str. 2 d. požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė nuo alkoholio apsvaigęs asmuo ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas, veiksmų pasekoje sveikatos sutrikdymas nepadarytas, pasekmės daugiau momentinio, trumpalaikio pobūdžio, tai rodo mažesnį veikos aprašytos BK 140 str. 2d.dispozijoje pavojingumo laipsnį. Vertintina, kad G. M. nebaustas administracine tvarka, tačiau yra duomenų apie ankstesnį netinkamą elgesį artimoje aplinkoje, įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, individualizavus asmenybę, G. M. pagal BK 140 str. 2d. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d. ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirti G. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad įpareigojimas turi būti vykdomas 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius