- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-80-879/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23143-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė G. M. (toliau – Pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria pratęsta priverčiamoji priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartimi G. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (4 epizodai) nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje jis stebimas ir gydomas nuo 2019 m. lapkričio 4 d.
Šalies argumentai
2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020-04-20 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su prašymu pratęsti G. M. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas buvo tenkintas ir G. M. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – taikymas buvo pratęstas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas skundu prašo jam taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodo, jog anksčiau asmeniškai yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichiatrus dėl savo psichinės būklės ir atsakingai naudojęs psichiatrų jam paskirtus vaistus. Pablogėjus sveikatai taip pat kreipėsi į psichiatrus. Turi darbą – iki šiol nėra atleistas. 2019 m. rudenį pasiėmė atostogas tam, kad nuvyktų profilaktiškai gydytis į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę. Be kita ko, yra gydęsis ir ambulatoriškai. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi du mažamečius vaikus, kuriais reikia rūpintis ir mokėti alimentus bei tai, kad turi 5000 Eur skolą, kurią reikia padengti. Pažymi, kad jo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau niekada nėra teistas.
5. G. M. motina N. M. prašo G. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – N. M. prisiimtų atsakomybę globoti savo sūnų ir juo rūpintis, kadangi jos sūnus yra paklusnus ir ji gali užtikrinti, kad G. M. lankytųsi psichikos sveikatos centre, vartotų vaistus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą prokurorė D. Suvaizdytė – Makšimienė, cituodama gydytojų komisijos išvadas ir joms pritardama, prašo Pareiškėjo skundą atmesti.
7. Advokatas Vytautas Sketeris atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė, kad apeliantas G. M. su juo buvo susisiekęs telefonu ir pateikė daugiau informacijos apie save, nei yra išdėstyta mažai informatyvioje ir tendencingoje gydytojų komisijos išvadoje, todėl jis keičia savo kaip gynėjo poziciją. Pasak advokato, iš apeliacinio skundo argumentų aiškiai matyti, kad G. M. atpažįsta savo ligos paūmėjimo ir pablogėjimo požymius bei suvokia kreipimosi į gydytojus reikalingumą. Jis visiškai gali gydytis ambulatoriškai, todėl visiškai nesuvokiamas gydytojų išvados teiginys, kad jo „kritika susirgimo atžvilgiu nepakankama“. Anot advokato, G. M. yra sąmoningas ir tikslios orientacijos bei prasmingo kontakto, o jo gerą ir stabilią psichinę būseną patvirtina komisijos teiginys, kad „stebimuoju laikotarpiu ligonis skyriuje adaptavosi, jo elgesys formaliai teisingas, be konfliktų, agresijos ir dienotvarkės pažeidimų.“ G. M. advokatui taip pat nurodė, kad lanko ligoninėje visus užsiėmimus, t.y. filmų terapija, relaksacija, sporto ir keramikos užsiėmimai, darbas su kompiuteriu, užsiėmimai su psichologu, vartoja paskirtus vaistus. Visa tai rodo, kad jis priima visa jam skiriamą gydymą ir nori gydytis bei pasveikti. O tai yra svarbu sprendžiant kokį jam gydymo režimą parinkti ar stacionarų ar ambulatorinį. Pasak advokato, G. M. jį informavo, kad pakeitus režimą į ambulatorinį jis gyventų su mama N. M. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute, kur visą laiką ir gyveno. Jo santykiai su mama šilti, todėl mamos ir psichikos sveikatos centro specialistų pastangiomis būtų užtikrintas gydymo tęstinumas. Advokatas V.Sketeris prašo G. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundas atmetamas.
9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pagrįstai G. M. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
11. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju pakankamai svarbią reikšmę turi G. M. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Bylos duomenimis, G. M. buvo priverstinai gydytas 2012 m. spalio 12 – 31 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, anksčiau savo nuožiūra lankėsi pas psichiatrus ir nereguliariai vartojo medikamentus, kol nepakaltinamumo būsenoje padarė nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį (4 epizodai). VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros 2020 m. balandžio 9 d. išvadoje nurodoma, kad per stebėtą laikotarpį G. M. psichinė būsena be didesnio pokyčio - išlieka kliedesinė simptomatika, kritikos stoka susirgimo atžvilgiu. Struktūruotoje aplinkoje elgesys formaliai teisingas - vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, vaistus vartoja. Komisijos metu nusiskundimų neturi. Bendrauja noriai, dalinasi savo liguistais išgyvenimais. Nuotaika lėkšta, emocijos blėsios. Mąstymas paralogiškas, vidutinio tempo. Tyrimo metu suvokimo sutrikimų nekonstatuota, pasakoja apie tai, kad buvo „apkerėtas raganos“, buvo „užhopnizuotas“, „paveikta sąmonė“, tai ir sąlygojo jo nusikalstamą veiką, neadekvatų elgesį. Skyriuje kliedesiai elgesio neįtakojantys. Kritika susirgimo atžvilgiu nepakankama. Komisija rekomendavo tęsti G. M. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nors skunde Pareiškėjas , o atsiliepime į skundą ir jo gynėjas akcentuoja, kad G. M. laikosi nustatyto gydymo režimo ir visapusiško užimtumo , to laikytųsi ir pakeitus jam gydymo režimą, bei tai kad ir anksčiau yra atsakingai vartojęs vaistus ir pats savo iniciatyva kreipęsis į psichiatrus, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Komisijos išvados ir joje nurodytų duomenų. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas kaip ir apylinkės teismas neturi pagrindo abejoti išvadą pateikusių gydytojų kompetencija ir jų turimomis specialiomis žiniomis ar manyti, kad jie pateikia tendencingas stebimo ligonio būklės diagnozes bei išgalvotus faktus apie jo sveikatos būklę. Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl šios išvados pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.
12. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, visų pirma svarbu įvertinti G. M. psichinę būklę ir ne mažiau svarbius jo turimus socialinius ryšius, t. y., šiuo atveju ryšį su mama, kurios pagalba, kaip tikėtina iš byloje gauto prašymo, būtų siekiama padėti užtikrinti G. M. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vis dėlto pažymėtina, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, tai yra visų pirma paties besigydančio asmens pareiga nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus, todėl esant arba atsiradus priešiškiems santykiams, arba esant kitoms nenumatytoms aplinkybėms tarp G. M. ir jo mamos N. M. dėl G. M. nustatyto psichikos sutrikimo, galimai nebūtų įmanoma užtikrinti jo ambulatorinio stebėjimo, o tai gali kelti pavojų visuomenei. Be to, byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti atitinkamas išvadas apie aplinką, į kurią G. M. grįžtų, jeigu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis būtų pakeista į ambulatorinį stebėjimą.
13. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad G. M. psichikos būklė šiuo metu esmingai nepasikeitė – pagal dabartinę jo psichikos būklę jam reikalingas stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis dėl išliekančio socialinio pavojingumo, nestabilios psichikos būklės. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktą tai sudaro pagrindą jam pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. M. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.