- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- AN2-135-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo D. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 31 dalį ir nubausta 150 Eur dydžio bauda; pripažinta kalta pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį ir nubausta 270 Eur dydžio bauda; pripažinta kalta pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį ir nubausta 2 000 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 32 straipsnio 4 dalimi ir 38 straipsniu, D. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2017 m. liepos 11 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės surašytas administracinio nusižengimo protokolas remiantis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros Patikrinimo aktu Nr. (17)LT1-43, kuriame, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą, nustatyta, kad ši bendrovė nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai Atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo metinių ataskaitų už 2016 metus, bendrovė nevykdo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo sąlygų 8 punkto reikalavimų, kad ne vėliau kaip prieš 6 savaites iki banko garanto galiojimo pabaigos įmonė turi pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui naują arba pratęstą banko garantą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko garanto galiojimas baigėsi 2014 m. lapkričio 11 d. Tokiais veiksmais D. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 31 dalyje, 247 straipsnio 37 dalyje, 235 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimu pripažino D. A. kalta pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį, 247 straipsnio 37 dalį, 235 straipsnio 5 dalį ir paskyrė subendrintą 2 000 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimą. Apeliantė nurodo, jog skundžiamo teismo nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio nusižengimo protokolu, kuris buvo surašytas tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. Bendrovės veikla buvo sustabdyta 2017 m. sausio 1 d. Taip pat apeliantė teigia, kad administracinio nusižengimo protokole pateiktas patikrinimo aktas yra negaliojantis, nes faktinio patikrinimo nebuvo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į D. A. apeliacinį skundą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą vyresnioji specialistė iš anksto raštu informavo bendrovės direktorę D. A. apie planinį patikrinimą ir atlikimo laiką, tačiau D. A. elektroniniu laišku atsakė, kad bendrovė nebedirba. Taigi D. A. buvo informuota apie planinio patikrinimo atlikimą, tačiau nei pati, nei kitas atsakingas asmuo patikrinime nedalyvavo ir jokių dokumentų apie bendrovės veiklą nepateikė, o apie veiklos sustabdymą pateikė pareiškimą tik po atlikto planinio patikrinimo. Pagal galiojančio TIPK leidimo sąlygų 6 punktą, veiklos vykdytojas, planuodamas laikinai sustabdyti veiklos vykdymą, apie tai privalo raštu informuoti Departamentą ir (duomenys neskelbtini) agentūrą prieš 3 darbo dienas iki veiklos sustabdymo, tačiau bendrovė tokio pranešimo nepateikė.
4.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad net ir sustabdžius bendrovės veiklą TIPK leidimas nenustoja galioti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu D1-528 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, TIPK leidimo turėtojas negali sustabdyti TIPK leidimo galiojimo, o tik prašyti šiuos leidimus išduodančios institucijos panaikinti jo galiojimą, tačiau tokio prašymo Aplinkos apsaugos agentūrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi. Kol nėra panaikintas bendrovės valdomame įrenginyje ūkinei veiklai vykdyti išduotas TIPK leidimas, bendrovė privalo laikytis šiame leidime nustatytų sąlygų, nustatyta tvarka teikti ataskaitas bei turėti galiojantį banko garantą.
4.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog D. A. teigė, kad už reikiamų ataskaitų pateikimą atsakingu buvo paskyrusi S. T., tačiau nei patikrinimo metu, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu tai patvirtinančių dokumentų institucijai nepateikė, todėl D. A., kaip vykdanti bendrovės direktorės pareigas, pagrįstai ir teisėtai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde ginčijamas veikos kvalifikavimas, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamas teismo nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio nusižengimo protokolu, kuris buvo surašytas tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, o patikrinimo aktas yra negaliojantis, nes nebuvo faktinio patikrinimo. Su tokiais apeliacinio skundo negalima sutikti.
8. D. A. nubausta administracinė tvarka pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį nustatančią atsakomybę už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino; pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį nustatančią atsakomybę už atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą; pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį nustatančią atsakomybę už pakartotinį ANK 235 straipsnio 4 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, kuris numato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.
9. D. A. patraukta administracinėn atsakomybėn už teisės aktuose, kurie susiję su aplinkos apsauga, nustatytų reikalavimų nesilaikymą vykdant ūkinę veiklą. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorės pareigas ėjo D. A., vykdoma ūkinė veikla – netauriųjų metalo laužo, bakterijų ir akumuliatorių bei elektros ir elektroninės įrangos surinkimas, vežimas, priėmimas, vėrimas, apdorojimas, kurios vykdymui išduotas TIPK leidimas, o pavojingų atliekų rinkimui ir laikymui išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija (b. l. 8). TIPK leidime nustatytos specialios aplinkos apsaugos sąlygos, kurios nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo pažeistos, o taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir atliekų teikimo taisyklių nuostatos. Apeliantės vertinimu, administracinio nusižengimo protokolas negalėjo būti surašytas, nes ūkio subjektas veiklos nevykdė. Tačiau apeliantė nepateikė dokumentų, kuriais būtų patvirtinta bendrovės veiklos nevykdymo aplinkybė ir ji apeliaciniame skunde nenurodė, ar ši veikla yra laikinai sustabdyta, ar nutraukta. Teismo posėdžio metu D. A. paaiškino, kad institucija atliko patikrinimą tuo metu, kai bendrovės veikla buvo sustabdyta (b. l. 72), ji taip pat patikrinimą atlikusiai institucijai buvo pranešusi apie laikiną ūkinės veiklos sustabdymą (b. l. 10). Tai leidžia teigti, jog ūkio subjektas ūkinę veiklą sustabdė laikinai, bet jos nenutraukė. Apie ūkio subjekto išregistravimą ginčijamu laikotarpiu administracinio nusižengimo byloje duomenų nėra. Patikrinimą atlikusi institucija ūkio subjekto planinį patikrinimą atliko 2017 m. gegužės 31 d., o bendrovės direktorė D. A. pranešė patikrinimą atlikusiai institucijai apie laikiną bendrovės veiklos sustabdymą 2017 m. birželio 29 d. (b. l. 10). Tokiu būdu patikrinimo metu institucija duomenų apie bendrovės veiklos laikiną sustabdymą neturėjo. Jeigu faktiškai ūkio subjektas, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nuo 2017 m. sausio 1 d. nevykdo ūkinės veiklos, nereiškia, kad jis neturi pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų aplinkos apsaugos srityje. TIPK leidimas nebuvo panaikintas teisės aktuose nustatyta tvarka, kuriame nustatytos sąlygos vis dar saisto ūkio subjektą, o taip pat tai neatleidžia ūkio subjekto nuo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurie susiję su 2016 metų laikotarpiu, t. y. laikotarpiu, kai ūkio subjektas ūkinę veiklą vykdė ir dėl to ginčas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nekyla. Kitaip tariant, ūkio subjektas teisės aktuose nustatytas pareigas už 2016 metus privalėjo įvykdyti.
10. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pats patikrinimo aktas yra negaliojantis, nes nebuvo faktinio patikrinimo. Institucijos surašyto patikrinimo akto, kuriuo buvo nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Patikrinimo aktas yra institucijos surašytas dokumentas atlikus ūkio subjekto veiklos patikrinimo procedūrą, kuriame yra įrašas, jog pasirašyti atsisakyta. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog D. A., kaip bendrovės direktorė, buvo institucijos pareigūnų informuota apie planuojamą atlikti planinį ūkio subjekto veiklos patikrinimą. Apie tai, kad patikrinimas nebuvo atliktas apylinkės teismo posėdžio metu D. A. neminėjo. Teismo posėdžio metu D. A. paaiškino, jog patikrinimas buvo atliktas, kai įmonės veikla buvo sustabdyta (b. l. 72). Aplinkybę, kad patikrinimas buvo atliktas D. A. taip pat netiesiogiai patvirtino paaiškindama, jog administracinio nusižengimo protokolas, kuris, kaip minėta, surašytas patikrinimo akto pagrindu, turėjo būti surašytas S. T. (b. l. 72). D. A., siekdama perkelti atsakomybės pareigą kitam asmeniui – S. T., neginčijo tos aplinkybės, kad patikrinimo aktas yra negaliojantis. Tokiu būdu apeliantės argumentas, jog patikrinimo aktas yra negaliojantis, nes nebuvo faktinio patikrinimo, nepagrįstas.
11. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei skundžiamą teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.