Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-548-595/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-28
Bylos Nr.: e2-548-595/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33232-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vita Valeckaitė
Atsakovas: L. K., VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto, UAB „P18“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, VĮ „Turto bankas“
Trečiasis asmuo: M. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VO „Žvėryno bendruomenė“, VĮ „Registrų centras“
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros

Kategorijos

2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-548-595/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33232-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,vertėjaujant A. K. ir V. Ž.,dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui R. K.,atsakovui L. K. bei jo atstovui advokatui V. K.,atsakovo VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto atstovui advokatui D. P.,atsakovo UAB „P18“ atstovui advokatui J. Č.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. A.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui T. M.,trečiojo asmens M. K. atstovui advokato padėjėjui K. K.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. M.,

trečiojo asmens VO „Žvėryno bendruomenė“ atstovui advokatui L. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui, UAB „P18“, L. K., VĮ „Turto bankas“ dėl administracinių aktų, sandorių, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VO „Žvėryno bendruomenei“, VĮ „Registrų centras“, M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

viešąjį interesą ginantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais prašydamas panaikinti 2011-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3118 “Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje “Registrų centras”; pripažinti negaliojančia ab initio 2011-08-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 17n, sudarytą tarp VĮ “Valstybės turto fondas” ir atsakovo L. K.; pripažinti negaliojančiu ab initio 2012-07-17 susitarimą dėl 2011-08-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo; panaikinti 2013-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-304 “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”; pripažinti negaliojančiu ab initio 2013-11-20 susitarimą dėl 2012-07-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo; pripažinti negaliojančiu ab initio susitarimą, kuriuo atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas leido atsakovui UAB “P18” naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti; panaikinti 2014-11-14 Vilniaus miesto savivaldybės išduotą atsakovui UAB “P18” statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141118-01366; įpareigoti atsakovą UAB “P18” per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; priteisti iš atsakovo UAB “P18” Lietuvos Respublikos valstybei 17 900 EUR žalos atlyginimą (e.b.1t., b.l. 1-8, 2 t., b.l. 120-126, 4 t., b.l. 60-67).

Ieškinyje nurodyta, kad žemės sklype, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki 2015-06-17 buvo įregistruoti šie statiniai: pastatas - bendrabutis, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir pastatas – kūrybinės dirbtuvės, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, turėjo būti nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl 2011-08-02 NŽT VMS vedėjo įsakymas Nr. 49V]-(14.49.2.)-3118 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“ bei 2013-02-08 NŽT VMS sprendimas Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-304, prieštaravo aukštesnės galios teisės aktui - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintoms Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms, todėl yra naikintini. Pripažinus neteisėtu įsakymą, pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento jo pagrindu sudaryti 2011-09-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 17n, sudaryta tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir L. K. bei 2012-07-17 susitarimas dėl pastarosios sutarties pakeitimo. Vadovaujantis LR žemės įstatymo 8 str. 7 d., asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti kitiems asmenims. Reikalavimas panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą UAB “P18” nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę siejamas su reikalavimu pripažinti negaliojančiu ab initio susitarimą, kuriuo atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas leido atsakovui UAB “P18” naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti, nes jis kaip panaudos pagrindais naudojantis valstybinę žemę, neturėjo žemės savininko sutikimo perduoti ja naudotis kitiems asmenims, todėl susitarimas turi būti panaikintas ir laikytina, jog atsakovas UAB “P18” neturi teisės teisėtai valdyti žemės sklypo, kuris reikalingas Statybos leidime nurodytų parametrų statiniui statyti, todėl statybos leidimas naikintinas ir įpareigotinas atsakovas UAB “P18” per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas UAB „P18“ neteisėtais veiksmais sunaikino valstybei nuosavybės teise priklausiusį gyvenamą namą. 2014-11-14 Vilniaus miesto savivaldybės išduotame UAB „P18“ statybą leidžiančiame dokumente Nr. LNS-01-141118-01366 nebuvo išduotas leidimas griauti gyvenamąjį namą. Iš to kildina reikalavimą atsakovui UAB “P18” atlyginti žalą Lietuvos Respublikos valstybei 17 900 EUR, pagal gyvenamojo namo rinkos vertę 2015-01-01.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (e.b. 2t., b.l. 78-85, 191-193, 4t., b.l. 159-162). Atsiliepime nurodė, kad kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalis nustatomos vadovaujantis matininko parengtu planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatacijai. Vilniaus miesto skyriuje saugomoje Žemės sklypo tvarkymo byloje komplektuojamas UAB „Orkanas“ parengtas 2011-07-26 Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projektas M 1:500, parengtas pagal L. K. ir Vilniaus pedagoginio universiteto pasiūlymą, su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Minėtame projekte grafiškai pažymėti du statiniai ir kiekvienam jų tenkanti sklypo dalis. Žemės sklypo tvarkymo byloje taip pat saugomi archyviniai Nekilnojamojo turto registro išrašai. Atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis 2011-04-04 Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) registruoti 2 statiniai: Bendrabutis ir Kūrybinės dirbtuvės; 2011-09-07 viešojo registro išraše nustatyta, kad minėtu adresu įregistruotas Žemės sklypas, Bendrabutis ir Kūrybinės dirbtuvės. Įsakymo priėmimo metu ieškovo nurodomas gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas viešajame registre. Atkreipia dėmesį, kad visi ieškovo išdėstyti argumentai iš esmės siejasi su įsakymo galimu neteisėtumu, tačiau ieškovas visiškai nepagrindžia reikalavimo panaikinti sprendimą. Ieškovas nenurodo, kokios įtakos sprendimo teisėtumui turi aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neišskyrė Žemės sklypo dalies gyvenamajam namui. Neaišku, kokių asmenų sutikimas turėjo būti gaunamas, jei vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad gyvenamasis namas nebuvo registruotas žemės sklype, kitaip tariant, toks statinys neegzistavo. Taisyklės, kuriomis vadovaujasi ieškovas, nereglamentuoja kadastro duomenų nustatymo/ patikslinimo tvarkos, t. y. ieškovas visiškai nepagrįstai vadovaujasi teisės aktu, netaikomu konkretiems teisiniams santykiams. Ieškovas nenurodė nei vienos teisinės ir faktinės aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą panaikinti sprendimą, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, iš esmės nepagrindė viešojo intereso egzistavimo nagrinėjamu atveju, tačiau apsiribojo tik bendrojo pobūdžio teiginių išdėstymu. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokių konkrečių neigiamų padarinių visuomenės interesams sukėlė skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos priimti administraciniai aktai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimą dėl 2014-11-18- Statybos leidimo Nr. LNS-01 -141118-01366 panaikinimo atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo; netenkinus pirmojo prašymo, ieškinio reikalavimus dėl 2014-11-18 Statybos leidimo Nr. LNS-01-141118-01366 panaikinimo bei įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį per 6 mėnesius atmesti kaip nepagrįstą (e.b. 2t. b.l. 1-10, 164-174, 4t. b.l. 136-138). Atsiliepime nurodoma, kad administracinių aktų apskundimui yra taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 33 str. 1 d. įtvirtintas terminas. Nagrinėjamu atveju, remiantis tiek teismų suformuota praktika, tiek ir teisiniu reglamentavimu, turi būti taikomas sutrumpintas LR ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinys buvo paduotas ženkliai praleidus 1 mėnesio apskundimo terminą, t. y. tik 2015 m. rugsėjo 25 d. Ieškovas atnaujinti praleisto termino neprašo ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Vienintelis argumentas, kuriuo yra kvestionuojamas Statybos leidimo neteisėtumas, yra aplinkybė, kad statytojas UAB „P18“ nėra teisėtas žemės sklypo, kuriame vykdomi statybos darbai pagal Statybos leidimą, t. y. statomas gyvenamasis pastatas su automobilių stovėjimo aukštele, valdytojas. Ieškovas apskritai nenurodo, kokius visuomenės ar jos dalies interesus tokios statybos pažeidžia. Statybos leidimas yra ginčijamas iš esmės tik dėl procedūrinių pažeidimų, kurie gali būti išspręsti nenaikinant Statybos leidimo, o atliekant jo korektūrą. Tad ieškovui neįrodžius, kad išduodant Statybos leidimą padarytas procedūrinis pažeidimas yra esminis, dėl kurio Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, išduotas leidimas yra teisėtas ir nenaikintinas. Ieškovas nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus ar procedūrinius pažeidimus, išduodama Statybos leidimą, atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioti tarnautojai leidimo išdavimo metu neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad statytojas UAB „P18“ nėra teisėtas žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) dalies, kurioje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, bei dalies, kurioje yra statomas gyvenamasis namas, valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojams nebuvo žinomas žemės sklypo panaudos sutarties, sudarytos tarp Nacionalinės žemės ir tarnybos ir Lietuvos edukologijos universiteto turinys, t. y. kokias valdymo, naudojimo ar disponavimo teises įgavo Lietuvos edukologijos universitetas minėtam žemės sklypui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikė, kad Lietuvos edukologijos universiteto, kaip teisėto žemės sklypo valdytojo bei naudotojo, sutikimas vykdyti statybos darbus buvo tinkamas. Ieškovo reikalavimai panaikinti Statybos leidimą bei įpareigoti statytoją UAB „P18“ savo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį yra išvestiniai, t. y. kol nėra nuginčyti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai dėl valstybines žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo, taip pat nėra nuginčytos šio valstybinės žemės sklypo nuomos ir panaudos sutartys, negali būti konstatuojamas ir Statybos leidimo neteisėtumas. Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu tenkinus išvestinį ir nesavarankišką reikalavimą naikinti Statybos leidimą, negali kilti savarankiški padariniai - t. y. prievolė savo lėšomis likviduoti tariamai neteisėtus statybos darbus. Neaišku, kodėl yra prašoma teismo įpareigoti statytoją UAB „P18“ Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis griauti tariamai neteisėtai statomą statinį, kadangi jokių neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, išduodant Statybos leidimą, ieškovas nenurodo ir apskritai neįrodinėja.

Atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškovo - viešąjį interesą ginančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu ab initio susitarimą (kurio data nenurodyta), kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leido UAB „PI8“ naudotis 307,44 kv. m. žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti palikti nenagrinėtą, dėl kitų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (e.b. 2t., b.l. 16-20, 186-189, 4t., b.l. 142). Atsiliepime nurodoma, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu susitarimą yra aiškiai perteklinis. Ieškovas ieškinyje niekaip nepagrindžia ginčijamo susitarimo buvimo sąsajų su ginamu galimai pažeistu viešuoju interesu. Ginčijamas Susitarimas iš esmės yra dėl jį pasirašiusių asmenų neprieštaravimo, kad tiek vieni, tiek kiti naudosis atitinkama dalimi žemės sklypo. Tokio turinio Susitarimas negali būti vertinamas nei kaip valstybinės žemės dalies perleidimas kitiems asmenims (konkrečiai atsakovui UAB „P18“), nei juo labiau kaip valstybinės žemės sklypo dalies perleidimas UAB „P18“ tikslu automobilių stovėjimo aikštelei įrengti ar aplamai kokioms tai statyboms vykdyti. LR Žemės įstatymo 8 str. 7 d. prasme teisių perleidimas suprantamas kaip teisių suteikimas teisių perėmėjui ir atitinkamas teisių praradimas teisių perdavėjo. Susitarimu nenustatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas būtų atsisakęs (perleidęs) kokias tai teises į valdomą valstybinės žemės sklypą - priešingai Susitarimu tik išreikštas neprieštaravimas, kad ir kiti asmenys naudosis sklypu, ir kaip matyti iš Susitarimo turinio, iš esmės įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis tikslais. Savosiomis žemės sklypo dalimis, tiek Lietuvos edukologijos universitetas, tiek ir UAB „P18“ gali naudotis ir toliau. Todėl toks Susitarimas negali būti vertinamas ne tik kaip kokių tai daiktinių teisių į žemės sklypą suteikimas (perleidimas) UAB „PI8“, bet ir kaip atsakovo UAB “PI8“ žemės sklypo dalies valdymo teisių įgijimas, nes iš Susitarimo visiškai neaišku kokiomis teisėmis (nuomos, panaudos ir pan.) žemės sklypo dalį, patikėtą Lietuvos edukologijos universitetui, neva perėmė UAB „P18“. Juo labiau negalima teigti, kad Susitarimu buvo suteikta teisė net ne UAB „P18“, o teisė būsimo, statomo namo gyventojams neterminuotai statyti mašinas ateityje įrengsimoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitarimas, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 3 str., 2 d., 1 p., negalėjo būti teisėtu pagrindu UAB „P18“ išduoti leidimą statybai. Susitarimas negalėjo ir neturėjo sąlygoti leidimo statybai išdavimo, ir todėl Susitarimo panaikinimas ar jo nepanaikinimas niekaip neįtakotų ieškiniu siekiamo galutinio tikslo.

Atsakovas UAB „P18“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e.b. 2 t., b.l. 132-142, 3t., b.l. 2-12, 4t., b.l. 171-184). Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras nepagrindė, jog ieškinyje nurodyti neva nustatyti teisės aktų pažeidimai yra pripažintini viešojo intereso pažeidimais. Prokuroras į bylą nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padaryti prokuroro ieškinyje nurodyti teisės aktų pažeidimai, nesiėmė priemonių jiems pašalinti, arba kad tokios kompetentingos institucijos nėra. Prašo teismo nustatyti ar prokuroro reiškiami reikalavimai yra tinkami pažeisto viešojo intereso gynimui, t. y. ar juos patenkinus viešasis interesas realiai bus apgintas bei to nenustačius reikalavimus atmesti. Pažymi, kad priešingai nei nurodo prokuroras, žemės sklype, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas egzistuojantis statinys. Kadangi gyvenamasis namas niekada nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl neturėjo būti nustatyta jokia žemės sklypo dalis, reikalinga namui eksplotuoti. Todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-02 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3118 ir 2013-02-08 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-304. Reikalavimas pripažinti negaliojančia 2011-08-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 17n, 2012-07-17 susitarimą dėl 2011-08-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo ir 2013-11-20 susitarimą dėl 2012-07-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo yra išvestinis iš ankstesnio reikalavimo, kadangi įsakymas ir sprendimas yra teisėti, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo. Pažymi, kad pagrindas sutartimi išnuomoti atitinkamą žemės sklypo dalį buvo ne aukščiau nurodytas įsakymas, o UAB „Orkanas“ parengtas 2011-07-26 Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projektas M 1:500, kuris nėra nuginčytas bei neginčijamas šioje byloje. Atsikirsdamas į reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo bei įpareigojimo nugriauti pastatą pažymi, kad jie, atsižvelgdami į ieškinyje išdėstytus argumentus dėl galimo Statybos leidimo neteisėtumo, inicijavo pagal Statybos leidimą statomo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo - techninio projekto pakeitimą, siekdami automobilių stovėjimo vietas suprojektuoti lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje ties Žemės sklypu. Todėl laikytina, kad jie pašalino ieškinyje nurodytus žemės sklype statomo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo statybos proceso pagal Statybos leidimą trūkumus, kurie, anot prokuroro, atsirastų pripažinus susitarimą, kuriuo atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas leido atsakovui UAB “P18” naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo dalimi automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, negaliojančiu. Reikalavimą atlyginti 17900 Eur žalą laiko nepagrįstu, kadangi nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Iki gyvenamojo namo nugriovimo atsakovas UAB “P18”, o ne Lietuvos Respublikos valstybė, buvo jo savinikas, ką patvirtina nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys, pažymintys, jog gyvenamasis namas buvo kūrybinių dirbtuvių priestatas, t. y. sudėtinė jų dalis, UAB “P18” buvo kūrybinių dirbtuvių savininkas 2012-03-19 akcijų pasirašymo sutarties pagrindu. Gyvenamasis namas niekada nebuvo įtrauktas nei į Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, nei į Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apskaitą. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys, jog gyvenamasis namas buvo kūrybinių dirbtuvių priestatas nėra nei nuginčyta, nei ginčijama. Atsakovui UAB “P18” išduotu statybos leidimu buvo suteikta teisė griauti kūrybines dirbtuves bei gyvenamąjį namą, kaip sudėtinę kūrybinių dirbtuvių dalį. Atsakovas UAB “P18”, nugriaudamas gyvenamąjį namą įgyvendino jam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą atitinkamą teisę. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto vertinimo departamento Vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vyriausiosios specialistės – juriskonsultės J. V. 2015-10-29 elektroninis laiškas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę, kadangi visiškai nėra aišku kas, kokiu būdu ir kada tokią gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę nustatė, t. y. visiškai nėra pagrįstas minėtame elektroniniame laiške nurodytos Gyvenamojo namo vidutinės rinkos vertės teisingumas ir pagrįstumas. Be to, visiškai nėra aišku, kodėl prokuroras remiasi galima gyvenamojo namo vidutine rinkos verte 2015-01-01 datai. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamasis namas būtų nugriautas būtent tuo, o ne kitu metu. Aktuali galėtų būti tik gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė faktinio gyvenamojo namo nugriovimo metu.

Atsakovas valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas reikalavimą jų atžvilgiu spręsti teismo nuožiūra (e.b. 2t., b.l. 181-183, 4t. b.l. 165-167). Atsiliepime nurodoma, kad jų atžvilgiu reiškiami reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti 2011-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118 Dėl valstybinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“, todėl jie galėtų būti tenkinami tik tuo atveju, jeigu būtų panaikintas minėtas įsakymas. Tiek 2011-09-28 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, tiek ir vėlesni susitarimai dėl jos pakeitimo buvo sudaryti nepažeidžiant jų sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl galėtų būti pripažinti negaliojančiais tik panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-02 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118.

Trečias asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo tenkinti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį jame išdėstytais motyvais (e.b. 2t. b.l. 40-50, 5t. b.l. 2-21). Atsiliepime nurodoma, kad L. K., žinodamas, kad žemės sklype šalia jam nuosavybės teise priklausančio garažo buvo savininko neturintis gyvenamasis namas, šios informacijos nepateikė valstybės institucijoms, kurios apskaito bešeimininį turtą bei įvykdydamas fiktyvią garažo rekonstrukciją, faktiškai neteisėtai pasisavino gyvenamąjį namą. Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 2.2 p. nustatyta, kad prie individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. Dėl šios priežasties garažo savininkas galėjo išsipirkti ar išsinuomoti iš valstybės tik ne didesnę kaip 1 aro žemės sklypo dalį. Formaliai pakeitus garažo paskirtį ir tokiu būdu teisiškai panaikinus šalia stovėjusį gyvenamąjį namą, L. K. (o vėliau ir kitas sklypo valdytojas – UAB „P18“) įgijo teisę pretenduoti į didesnę valstybinės Žemės sklypo nuomos ar išsipirkimo dalį, nei iki fiktyvios garažo rekonstrukcijos ir formalios jo paskirties pakeitimo. Beatodairiškos didelių modernių pastatų statybos pažeidžia tiek (duomenys neskelbtini) mikrorajono bendrai, tiek individualių (duomenys neskelbtini) stovinčių pastatų savitumą, o galimai ir teisės aktais nustatytus saugos bei sveikatos reikalavimus.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus (e.b. 1t., b.l. 143-145, 2 t. b.l. 178, 4t. b.l. 143-145). Atsiliepime nurodoma, kad 2015-04-28 inspekcijoje buvo gautas VO „Žvėryno bendruomenė“ 2015-04-26 pranešimas dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir numatomų statybų. Buvo atliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-11-18 leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-141118-01366 (toliau – Statybos leidimas) išdavimo teisėtumo patikrinimas. 2015-06-12 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-00-150612-00104 buvo konstatuota, kad Statybos leidimas išduotas teisėtai. Žemės sklypo dalies naudotojas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas sutiko, kad UAB „P18“ vykdytų statybas jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, tikrinant Statybos leidimo išdavimo teisėtumą buvo konstatuota, kad statytojas su prašymu išduoti statybos leidimą pateikė visus privalomus pateikti dokumentus, o Statybos leidimas išduotas teisėtai.

Atsakovas L. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtais bei nurodė, kad sutinka su atsakovo UAB „P18“ procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, patvirtinančiais, kad ieškinys yra atmestinas (e.b. 10 t. b.l. 1-3). Nurodė, kad 2000-10-11 sudarė privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį ir įsigijo 42,02 kv.m. bendro ploto garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad garažas faktiškai buvo naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (ten buvo tualetas, elektra, vandentiekis, kanalizacija) ir niekada nebuvo naudojamas kaip garažas, gavus pastabas iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kad pastato paskirtis neatitinka realios pastato paskirties, atlikus garažo kosmetinį remontą teisės aktų nustatyta tvarka buvo pakeista garažo paskirtis į kūrybinių dirbtuvių paskirtį. 2007-01-22 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-145 kompetentinga komisija, kurią sudarė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas, UAB „Naujamiesčio būstas“ technikos direktorius, Vilniaus miesto priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas ir kt. nustatė, kad kūrybinės dirbtuvės (plotas 42,57 kv. m.), (duomenys neskelbtini) yra tinkamos naudoti. Nesupranta, kodėl yra keliamas klausimas dėl neva fiktyvios garažo rekonstrukcijos, kadangi garažo paskirties keitimas į kūrybinių dirbtuvių buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus bei patvirtintas kompetentingos komisijos narių parašais. Klausimų, susijusių su Žemės sklypu, dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir Žemės sklypo nuomos, jis netvarkė, juos tvarkė įgaliotas asmuo A. P., kuris atitinkamai pasirašė Žemės nuomos sutartį ir kt. dokumentus. Jo supratimu, visi dokumentai pasirašyti A. P., atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo suderinti su visomis reikiamomis institucijomis, o taip pat su atestuotais profesionaliais matininkais.

Trečias asmuo M. K. pareiškime įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu bei rašytiniuose paaiškinimuose palaikė prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti (e.b. 8t. b.l. 19-20,9t. b.l. 132-135). Papildomai prašo, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2014-11-18 išduoto statybos leidimo teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti patikrintas ir tuo aspektu, ar projektuojant bei statant daugiabutį, (duomenys neskelbtini), buvo laikytasi įstatyme numatytų minimalių atstumų iki gretimo žemės sklypo.

Trečias asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad jie nėra kilusio teisminio ginčo materialinių teisinių santykių subjektas ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, o tik vykdo įstatymų nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo funkcijas, todėl ieškinį prašo nagrinėti teismo nuožiūra (e.b. 7 t. b.l. 164-165). Atsiliepime nurodoma, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „P18“ nuosavybės teisės įregistruotos UAB „P18“ įgalioto asmens Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktų dokumentų pagrindu, kurie byloje nėra ginčijami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos aplinkybės

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad VĮ „Valstybės turto fondas“ ir L. K. 2000-10-11 sudarė privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 425-2000, kurios pagrindu L. K. įsigijo 42,02 kv. m. bendro ploto garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e.b. 11t., b.l. 256-258). 2000-11-21 tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir L. K. buvo pasirašytas privatizavimo objekto perdavimo ir priėmimo aktas, kurio pagrindu L. K. nuosavybėn buvo perduotas 42,02 kv. m. bendro ploto garažas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e.b. 11t., b.l. 255). 2007 metais buvo atlikta garažo rekonstrukcija į kūrybines dirbtuves. 2007-01-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-145 nustatė, kad kūrybinės dirbtuvės, (duomenys neskelbtini), yra tinkamos naudoti (e.b. 1 t. b.l. 162-163). Tuo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti duomenys ir įregistruotos Kūrybinės dirbtuvės. 2012-03-19 Akcijų pasirašymo sutarties pagrindu kūrybinės dirbtuvės buvo perleistos UAB „P18“ nuosavybėn (e.b. 11t. b.l. 209-210).4-23

2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1174V buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas (toliau tekste - Detalusis planas), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo plotas – 1924 kv.m., jo naudojimo būdas - mažaaukštei gyvenamajai statybai su komercinės paskirties patalpomis, nustatytas pastatų aukštingumas – dviejų aukštų su mansarda (nuo nulinės altitudės iki kraigo – 11m), sklypo užstatymo tankis 35 procentai, užstatymo intensyvumo koeficientas -1,05 (e.b. 11 t., b.l. 274-276).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-10-17 įsakymu Nr. 30-2044 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų ir sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-06-06 sprendimu Nr. 1174 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, nustatė kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) duomenis: plotą (2095 kv.m.), ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt. (e.b. 2 t.b.l. 106-107).

2009-12-30 Vilniaus pedagoginis universitetas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų ir sklype esančių pastatų eksplotuoti reikalingų dalių nustatymo, prašydamas universitetui priskirtos žemės sklypo plotą bendrabučiui funkcionuoti padidinant 1213 kv.m., o L. K. priklausančioms kūrybinėms dirbtuvėms – 511 kv.m. (e.b. 11t. b.l. 19).

08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“ (toliau – Įsakymas), buvo suformuotas 2095 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, nustatant, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis- kitos paskirties žemė: visuomeninės paskirties teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (e.b. 1t. b.l. 13-14). Minėto Įsakymo 2 punktu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: pastatui – bendrabučiui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - 1474 kv. m., o pastatui - kūrybinėms dirbtuvėms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - 621 kv. m. žemės sklypo dalis.

-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 17n (toliau tekste - Nuomos sutartis) VĮ „Valstybės turto fondas“ 46 metams išnuomojo L. K. 0,0621 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priskirtą kūrybinėm dirbtuvėm, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurias L. K. įsigijo 2000-09-19 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu (e.b. 1t. b.l. 17-18). 2012-07-17 Susitarimu dėl 2011-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija žemės sklypo nuomininku tapo UAB „P18“ (e.b. 1t., b.l. 26-27).

2013-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. 49SK- (14.49.109.)-304 (toliau – Sprendimas) buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Orkanas“ matininko S. Z. 2012-11-24 parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (e.b. 1t. b.l. 19-25).

2013-11-20 Susitarimu Dėl 2012-07-17 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo buvo pakeista išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis: daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (e.b. 1t., b.l. 28).

2014-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „P18“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141118-01366 (toliau- Statybos leidimas) (e.b. 1t., b.l. 30). Šiuo Statybos leidimu buvo leista: 1. Statyti naują statinį - gyvenamąjį (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija - Neypatingas; 2. Griauti statinį - statinio paskirtis - gamybos, pramonės (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija - neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2016-04-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis gyvenamasis namas) ir atsakovo UAB „P18“ nuosavybės teisės įregistruotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-06-30 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-150630-00670, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-08-28 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-150828-00934 pagrindu (e.b. 7 t. b.l. 166-170).

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, prašydamas:

panaikinti 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“;pripažinti negaliojančia ab initio 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 17n, sudarytą tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir L. K. dėl 0,0621 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos;pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. liepos 17 d. susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo;panaikinti 2013 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. 49SK-(14.49.109.)- 304;pripažinti negaliojančiu ab initio 2013 m. lapkričio 20 d. susitarimą dėl 2012-07-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo;pripažinti negaliojančiu ab initio Susitarimo (kurio data nenurodyta), kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leido UAB „P18“ naudotis 307,44 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti;panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotą UAB „P18“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141118-01366;įpareigoti statytoją UAB „P 18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;priteisti iš atsakovo UAB “P18” Lietuvos Respublikos valstybei 17 900 EUR žalos atlyginimą.

Dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Reikalavimas panaikinti Įsakymą ir Sprendimą grindžiamas aplinkybe, kad minėti administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles

(toliau - Taisyklės).

Ginčijamu Įsakymu buvo suformuotas 2095 kv.m. valstybinės žemės sklypas, adresu , (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ir nustatyti jo kadastriniai duomenys: nominali vertė, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; nustatytos dalys, reikalingos 2095 kv. m ploto žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: pastatui - bendrabučiui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Bendrabutis) - 1474 kv. m ploto žemės sklypo dalis pastatui - kūrybinėms dirbtuvėms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Kūrybinės dirbtuvės) - 621 kv. m ploto žemės sklypo dalis; nustatė, kad Bendrabučiui priskirta žemės dalis valstybinės žemės patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o Kūrybinėms dirbtuvėms priskirta žemės sklypo dalis- valstybės įmonės Valstybės turto fondo.

Ieškiniu iš esmės kvestionuojamas Įsakymo 2 punkto, kuriame nustatytos dalys, skirtos žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, teisėtumas.

Ieškinyje nurodoma, kad žemės sklype iki 2015-06-17 buvo įregistruoti šie statiniai: bendrabutis, dirbtuvės ir pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Gyvenamasis namas), o nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, nebuvo nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga Gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl Įsakymas pripažintinas prieštaraujančiu Taisyklių nuostatoms ir yra naikintinas. Šias aplinkybes grindžia 2015-08-20 bei 2015-09-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais su istorija Nr. 44/1444069 (e.b. 1t. b.l. 40- 60) bei 2014-11-25 antstolio G. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 40/14/847 (e.b. 1t. b.l. 62-68).

Vadovaujantis Taisyklių 33 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-25), tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis matininko parengtu planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypas buvo formuojamas pagal UAB „Orkanas“ 2011-07-26 parengtą Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projektą M 1:500, parengtą pagal L. K. ir Vilniaus pedagoginio universiteto pasiūlymą, su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis sklype esantiems statiniams eksploatuoti (e.b. 1t. b.l. 118-119). Minėtame projekte grafiškai pažymėti du statiniai ir kiekvienam jų tenkanti sklypo dalis. Vadovaujantis 2011-04-04 Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad Įsakymo priėmimo metu, adresu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti 2 savarankiški nekilnojamojo turto objektai, tai yra Bendrabutis ir Kūrybinės dirbtuvės (e.b. 1t., b.l. 115-117). 2011-09-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nustatyta, kad minėtu adresu įregistruotas Žemės sklypas, Bendrabutis bei Kūrybinės dirbtuvės (e.b. 1t., b.l. 108-112).

Pažymėtina, kad priešingai negu nurodyta ieškinyje Gyvenamasis namas niekada nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškai egzistuojantis statinys. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina 2005-02-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 10/104476, kuriame aiškiai nurodoma, kad pastato Gyvenamojo namo statusas – neįregistruotas (e.b. 1t., b.l. 157-159). Į bylą pateiktas 2007-01-29 ir 2015-01-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai taip pat patvirtina aplinkybes, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti ir savarankiškai funkcionavo tik Bendrabutis ir Kūrybinės dirbtuvės (e.b. 2 t., b.l. 144-153). Minėto pastato Gyvenamojo namo atžvilgiu niekada nebuvo registruotos ir nuosavybės teisės. CK 4.253 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamuosius daiktus būtina registruoti viešame registre. Teismo vertinimu civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas turtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas, šių požymių gyvenamasis namas neturėjo. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nustatyta, kad 2007-08-08 duomenimis Gyvenamasis namas suformuotas kaip Kūrybinių dirbtuvių priestatas (e.b. 2 t., b.l. 117, 11 t. b.l. 105-106). Minėtame registro įraše nurodoma, kad 2007-08-08 kadastrinių matavimų duomenimis pastatas 2A1/p suformuotas Kūrybinių dirbtuvių (pastato 3P1p) priestatu; kūrybinių dirbtuvių bendras plotas – 68,03 kv.m., tūris 241 m3, kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti. Į bylą pateiktų Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo - fotonuotraukų Nr.2 , Nr. 3 akivaizdžiai matyti, kad ieškinyje nurodomas gyvenamasis namas, faktiškai ir buvo nekilnojamojo turto- Kūrybinių dirbtuvių priestatas.

Išanalizavus rašytinę bylos medžiagą, konstatuotina, kad Įsakymo priėmimo metu ieškovo nurodomas gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas viešajame registre kaip savarankiškai funkcionuojantis statinys, pagal kadastrinius matavimus, kurie nėra ginčijami, gyvenamasis namas laikytinas Kūrybinių dirbtuvių priestatu.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, priimdamas ginčijamą Įsakymą pažeidė teisės aktų reikalavimus. Minėto Įsakymo pagrindu buvo suformuotas naujas žemės sklypas, jo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (e.b. 1t., b.l. 112).

Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, konstatuotina, kad nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, neturėjo būti nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga Gyvenamajam namui eksploatuoti, kadangi jis negalėjo būti laikomas civilinių teisinių santykių objektas, nes jis nebuvo registruotas kaip savarankiškai funkcionuojantis nekilnojamas turtas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad Įsakymas yra neteisėtas.

Ieškovo ginčijamu Sprendimu buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastriniai duomenys, nustatyti pagal UAB „Orkanas“ matininko S. Z. 2012-10-24 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama Sprendimo dalis (e.b. 2 t., b.l. 86-98). Ieškovas ginčydamas Sprendimo teisėtumą motyvuoja aplinkybe, kad nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, nebuvo nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti, nebuvo gautas jo savininkų sutikimas.

Pažymėtina, kad Taisyklės, kuriomis vadovaujasi ieškovas, nereglamentuoja kadastro duomenų nustatymo bei patikslinimo tvarkos, t. y. ieškovas visiškai nepagrįstai vadovaujasi teisės aktu, netaikomu konkretiems teisiniams santykiams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kadastriniai duomenys iš esmės buvo tikslinami atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo pobūdį, įvertinant teritorijų planavimo dokumentus bei pagal tuometį sklypo naudojimo pobūdį. Ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalių, skirtų žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nustatymo, todėl pagrindo konstatuoti šio akto neteisėtumą.

Dėl valstybinės žemės nuomos

Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos sutartį (būsimiems nuomininkams), asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 34.3 punktu, siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti pateikiamas naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai, taip pat sutikrina asmens pateiktus duomenis su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi sandoris yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Sprendžiant dėl Nuomos sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai gali būti be aukciono išnuomojami ar parduodami, jei jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais; valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.). Asmeniui priklausančių statinių žemės sklype buvimas yra pagrindas valstybei ir fiziniam arba juridiniam subjektui sukurti teises bei pareigas valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, tame tarpe ir teisė pastatų savininkui išsinuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o valstybei pareiga šį žemės sklypą išnuomoti.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis Nr.3K-3-180/2008; 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2014-10-15 nutartis Nr.3K-3-436/2014).

Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir kitus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 34.3 punktu, siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti pateikiamas naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija, o kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Vadovaujantis Taisyklėmis, tuo atveju, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatuoti, yra išskiriamos pagal parengtą valstybinės žemės sklypo planą. Kūrybinių dirbtuvių eksploatavimui pagal paskirtį reikalinga žemės sklypo dalis buvo nustatyta pagal UAB „Orkanas“ parengtą 2011-07-26 Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projektą M 1:500, kuris buvo parengtas pagal L. K. bei Vilniaus pedagoginio universiteto pasiūlymą (e.b. 2 t. b.l. 118-119).

Teismas analizuodamas Įsakymo teisėtumo klausimą pasisakė, kad Žemės sklype buvo tik du savarankiškai funkcionuojantys, nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, kurių funkcionavimui ir buvo priskirta valstybinė žemė. Atsižvelgiant į visas ankščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, reikalavimai pripažinti negaliojančiais ab initio Sutartį bei Susitarimus laikytini nepagrįstais, todėl atmesti.

Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir UAB „P18“ Susitarimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „P18“ bei Lietuvos edukologijos universitetas yra pasirašę susitarimą, kurio 1 punkte numatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas sutinka, kad UAB „P18“ naudotųsi 307,44 kv.m. dalimi žemės sklypo, pažymėto plane raide E mašinų stovėjimo aikštelei (e.b. 1t., b.l. 29). 2 susitarimo punktu Lietuvos edukologijos universitetas sutiko, kad UAB „P18“ naudotųsi dalimi sklypo, pažymėto plane raide C, patekimui į savo sklypą. 3 susitarimo punktu UAB „P18“ sutiko, kad Lietuvos edukologijos universitetas naudotųsi dalimi sklypo, pažymėto plane raide D, patekimui į savo sklypą.

Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio Susitarimą (kurio data nenurodyta), kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leido UAB „PI8“ naudotis 307,44 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti, reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad asmenims, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, draudžiama juos perduoti naudotis kitiems asmenims.

Teismas išanalizavęs ginčijamo Susitarimo turinį, neturi pagrindo minėtą Susitarimą vertinti kaip Susitarimą, kuriuo panaudos pagrindais naudojama valstybinės žemės sklypo dalis perleidžiama UAB „P 18“ mašinų stovėjimo aikštelei įrengti.

Pagal CK 6.629 straipsnį neatlygintinio naudojimosi daiktu sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies prasme teisių perleidimas suprantamas kaip teisių suteikimas teisių perėmėjui ir atitinkamas teisių praradimas teisių perdavėjo.

Ginčijamas Susitarimas iš esmės yra dėl jį pasirašiusių asmenų neprieštaravimo, kad tiek vieni, tiek kiti naudotųsi atitinkama dalimi valstybinio žemės sklypo, kuris Lietuvos edukologijos universitetui yra suteiktas panaudos sutarties, o UAB „P18“ nuomos sutarties pagrindu. Susitarime nenumatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas, atsisakydamas jam suteiktos naudojimosi valstybinės žemės sklypu teisės minėtą teisę perleidžia UAB „P18“ automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, kaip, kad nurodoma ieškinyje. Susitarimu tik išreikštas neprieštaravimas, kad ir kiti asmenys naudosis sklypu, ir kaip matyti iš Susitarimo turinio, iš esmės įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis tikslais. Susitarimas negali būti vertinamas kaip valdymo ir naudojimo daiktinių teisių į žemės sklypą perleidimas UAB „P18“, kas iš esmės prieštarautų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Teismas sutinka su atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto išdėstyta pozicija, kad minėtas Susitarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu negalėjo būti teisėtu pagrindu valstybės institucijoms UAB „P18“ išduodant leidimą statybai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismui ginčijamo susitarimo nepripažįstant, kaip sutarties, kurios pagrindu buvo perduotos valstybinės žemės dalies valdymo bei naudojimosi teisės trečiam asmeniui, reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio Susitarimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo panaikinti Statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą UAB “P18” nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę

Ginčijamu Statybos leidimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija leido statytojui UAB „P18“ statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą ir nugriauti negyvenamosios paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Kūrybinės dirbtuvės).

Minėto Statybos leidimo pagrindu buvo pastatytas Daugiabuti gyvenamasis namas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „P18“ nuosavybės teisės įregistruotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-06-30 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-150630-00670, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-08-28 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-150828-00934 pagrindu.

Lietuvis Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Remiantis to paties įstatymo 7 dalimi, leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami tokie dokumentai: 1) prašymas; 2) statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) statybos projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 5) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, - savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Be visa ko, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ išsamiai reglamentuoja procedūras, kurios yra atliekamos išduodant statybos leidimus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas UAB „P18“, teikdamas prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Statybos leidimo išdavimo pateikė susitarimą, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leidžia statytojui UAB „P18“ naudotis Lietuvos edukologijos universiteto valdomo sklypo dalimi (307,44 kv.m.) mašinų stovėjimo aikštelei. Taip pat buvo pateiktas ir 2014-08-25 Lietuvos edukologijos universiteto raštas Nr. 13-158, kuriame išdėstytas sutikimas, jog UAB „P18“ gautų statybą leidžiančius dokumentus ir vykdytų statybos darbus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (e.b. 2t. b.l. 14). Valstybės įmonė Turto bankas, patikėjimo teise valdanti valstybei priklausantį Žemės sklypą, išnuomotą UAB „P18“, taip pat davė sutikimą vykdyti statybos darbus (e.b.2t. b.l. 15).

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, UAB „P18“ bei Lietuvos edukologijos universiteto Susitarimo neturėjo pagrindo pripažinti tinkamu dokumentu, suteikiančiu teisę Lietuvos edukologijos universiteto panaudos pagrindais valdomame valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengti automobilių parkavimo vietas, kadangi tam nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas (e.b. 1 t. b.l. 14).

2015-06-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-00150612-00104, kuriame nustatė, kad Statybos leidimas išduotas teisėtai (e.b. 1 t. b.l. 35-37).

2015-09-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas V. N. (kuris buvo atlikęs Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir surašęs aukščiau nurodytą aktą), duodamas specialisto paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad jam, atliekant Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, nebuvo žinoma, kad žemės sklypo savininkas (patikėtinis) nėra davęs leidimo įrengti statytojui automobilių stovėjimo aikštelę Lietuvos edukologijos universiteto valdomoje sklypo dalyje. Turėdamas informaciją apie tai, kad Lietuvos edukologijos universitetas valdo žemės sklypo dalį panaudos pagrindais, specialistas teigė laikęs tai pakankamu pagrindu konstatuoti, kad statytojas - UAB „P18“ teisėtai valdo žemės sklypo dalį, kurioje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė. Specialisto teigimu, jei jam būtų buvusi žinoma informacija apie tai, kad statytojas neturi žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, Statybos leidimo teisėtumo patikrinimo išvados būtų kitokios (e.b. 1t., b.l. 38-39). Specialistas nurodė, kad šiuo atveju būtų galima išvada, kad statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui būtų pateiktas privalomasis nurodymas - gauti žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą arba keisti projekto sprendinius - ištaisyti techninio projekto trūkumus, išsprendžiant automobilių parkavimo klausimą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į bylą pateikė 2016 m. lapkričio mėnesio potvarkį Dėl 2015-06-12 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. LDIPA-00150612-00104, panaikinimo (e.b. 10 t. b.l. 14-15).

Statybos leidimo išdavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“. Šio STR 10 lentelės 1.1. punkte nustatyta, kad vienam gyvenamojo namo butui turi būti suprojektuota 1 automobilių stovėjimo vieta. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo (Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo)“ numato tokius pačius reikalavimus automobilių stovėjimo vietų skaičiui, išskyrus šio (duomenys neskelbtini) punkte numatytas išimtis. Galimybę užtikrinti automobilio stovėjimo vietų rodiklius, įrengiant automobilių stovėjimo vietas ne žemės sklype, numato minėto įsakymo 112 punktas, kuriame numatyta: „Privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų šiais vienu ar keliais atvejais: 112.1.1. kitame žemės sklype arba teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip ir visuomeninės paskirties pastatas (ai) ar gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas (ai)“.

Pažymėtina, kad atsakovas UAB “P18” įvertinęs ieškinio argumentus dėl galimo Statybos leidimo neteisėtumo, inicijavo pagal Statybos leidimą statomo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo - techninio projekto pakeitimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“, patvirtintu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, kurio tikslas – automobilių stovėjimo vietų suprojektavimas lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje ties Žemės sklypu (e.b. 9 t. b.l. 5-39). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2015-10-15 raštu Nr. A51-9796/15 (3.3.10.3-EM4) “Dėl pritarimo automobilių stovėjimo vietoms įsirengti” išreiškė savo sutikimą dėl automobilių stovėjimo vietų projektavimo ir įrengimo lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje ties žemės sklypu. Gavus šį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sutikimą, atsakovo UAB “P18” užsakymu projektuotojas UAB “Skliauto pėda” parengė “Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)” statybos projekto Nr. 11-09 korektūrą, pagal kurią buvo suprojektuotos privalomas automobilių stovėjimo vietų lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje ties žemės sklypu.

Į bylą pateiktas 2016-06-21 specialisto paaiškinimas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016-06-29 raštas prokurorui „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame nurodyta: „2014-11-18 statytojui UAB „P18“ išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-141118-01366 daugiabučio gyvenamojo namo statybai sklype (duomenys neskelbtini) statytojo nuomos teise valdomoje sklypo dalyje. Pagal suderintą techninį projektą parkavimo vietos daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų automobiliams buvo numatytos galiojančio detaliojo plano sprendiniuose nurodytoje vietoje, t.y. sklypo dalyje, kurią panaudos teise naudojasi Lietuvos edukologijos universitetas (toliau - LEU). Pažymėtina, kad LEU davė sutikimą parkuoti automobilius detaliuoju planu numatytoje vietoje. VO „Žvėryno bendruomenei“ užginčijus UAB „P18“ teisę parkuoti gyventojų automobilius LEU priklausančioje sklypo dalyje, statytojas pasinaudojo STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punkte nurodyta galimybe suprojektuoti ir įrengti automobilių stovėjimo vietas už sklypo ribų. Stovėjimo vietos įrengiamos Savivaldybės vardu, statytojo lėšomis. Tokių vietų įrengimui ir ženklų pastatymui prie sklypo (duomenys neskelbtini), įrengtų vietų perdavimui Vilniaus miesto savivaldybei ir po to rezervavimui daugiabučio namo gyventojų automobiliams statyti pritarė savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 “Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo” 20.2 punktą. 2016-05-03 išduotas rašytinis pritarimas Nr. RPP-01-160503-00361 parkavimo vietų įrengimui gatvės raudonųjų linijų ribose suteikia statytojui galimybę užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikius ir tuo pačiu pagerinti miesto infrastruktūrą. Informuojame, kad naujų parkavimo vietų įrengimas už sklypo ribų neprieštarauja galiojančio detaliojo plano sprendiniams ir jų nekeičia, kadangi LEU panaudos teise valdomoje sklypo dalyje parkavimo vietos, kaip ir numatyta detaliajame plane, galės būti įrengtos su tos sklypo dalies užstatymo projektu. Atkreipiame dėmesį, kad detaliajame plane pažymėtoje infrastruktūros zonoje, skirtoje susisiekimo ir inžinerinėms komunikacijoms, nenurodyta, kurios būtent sklypo dalies, išskirtos pagal naudojimo reglamentus, naudotojas turi teisę (ar privalo) suplanuotoje dalyje įrengti parkavimo vietas, todėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318 punkto nuorodos netaikomos, nes sprendiniai nekeičiami“ (e.b. 9t., b.l. 91-94).

Teritorijų planavimo įstatymo skyriuje „sąvokos“ nurodoma, kad Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos).

2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1174V buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas (toliau tekste - Detalusis planas), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo naudojimo būdas - mažaaukštei gyvenamajai statybai su komercinės paskirties patalpomis, nustatytas pastatų aukštingumas – dviejų aukštų su mansarda (nuo nulinės altitudės iki kraigo – 11m), sklypo užstatymo tankis 35 procentai, užstatymo intensyvumo koeficientas -1,05.

Pažymėtina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, gavus visus leidimus, statyti naują pastatą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Nagrinėjamu atveju, statomas pastatas - gyvenamasis namas visiškai atitinka nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimo paskirtį.

Teismų praktikoje yra išskiriamos aplinkybės, kurių pagrindu statybos leidimas gali būti pripažįstamas neteisėtu: 1. statybos leidimas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 2. statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, prieštarauja projektavimo sąlygoms; 3. statybos leidimas išduotas neturint statinio ar žemės sklypo savininko ar bendrasavininkų sutikimo atlikti statybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas UAB “P18” pašalino ieškinyje nurodytus statomo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo statybos proceso pagal Statybos leidimą trūkumus, kurie buvo padaryti pripažinus, kad Lietuvos edukologijos universiteto ir UAB “P18” susitarimas dėl naudojimosi 307,44 kv. m. žemės sklypo dalimi, nelaikytinas tinkamu leidimu valstybinėje žemėje įrengti parkavimo vietas, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo panaikinti Statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą UAB “P18” nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Netenkinus reikalavimo panaikinti Statybos leidimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas - įpareigoti statytoją UAB „P18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Dėl žalos valstybei atlyginimo

Prokuroras patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą atsakovui UAB „P18“ dėl 17900 eurų žalos atlyginimo valstybei už neteisėtai nugriautą namą.

Reikalaujamą priteisti žalą grindžia Registrų centras vyriausiosios specialistės – juriskonsultės J. V. elektroniniu laišku, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini) mieste vidutinė rinkos vertė 2015-01-01 yra 17900 Eur (e.b. 4t., b.l. 89).

CK 6.245 straipsnio 1 dalis civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.246-6.249 straipsniuose yra numatytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat kaltė. Civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo, t.y. ieškovas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vertinant, ar atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, turi būti nustatyta, ar atsakovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas tokioje situacijoje.

Ieškinyje nurodoma, kad 2015-08-20 Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1444069 išrašo 2.4. punkto, o taip pat 2005-02-18 Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/104476 išrašo 2.2. punkto, 2014-11-25 antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 40/14/847 bei prie šio pareiškimo pridedamos VĮ „Registrų centras“ pateiktos archyvinės - inventorinės bylos, žemės sklype, ne vėliau kaip iki 2015-06-17, be Bendrabučio ir Kūrybinių dirbtuvių stovėjo Gyvenamasis namas (e.b.4t. b.l. 69-88). Šiuo metu Kūrybinės dirbtuvės ir Gyvenamasis namas yra nugriauti.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo UAB “P18” neteisėti veiksmai pasireiškė Gyvenamojo namo nugriovimu, kadangi Gyvenamasis namas jo nugriovimo momentu priklausė Lietuvos Respublikos valstybei.

Teismas dėl Gyvenamojo namo teisinio statuso pasisakė analizuodamas reikalavimą dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotas kaip savarankiškai funcionuojantis nekilnojamasis daiktas bei jo atžvilgiu niekada nebuvo įregistruotos daiktinės nuosavybės teisės.

Pažymėtina, kad ieškovo nurodytas 2005-02-18 Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/104476 išrašas, kuriame nurodoma, kad Gyvenamojo namo statusas neįregistruotas, buvo suformuotas iki 2007-08-08 kadastrinių matavimų, kada po kadastrinių matavimų patikslinimo Gyvenamasis namas buvo pripažintas Kūrybinių dirbtuvių priestatu. Ieškovo nurodomas 2015-08-20 Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1444069 išrašas bei į bylą pateiktas 2015-09-22 Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1444069 išrašas, kuriuose Gyvenamojo namo būklė nurodoma kaip sunaikintas, o statusas išregistruotas, suformuoti ieškovui renkant medžiagą dėl viešo intereso gynimo bei pareiškus ieškinį teisme (e.b. 1t. b.l. 40-60). Tuo labiau pažymėtina, kad minėti Nekilnojamojo turto registro išrašai yra prieštaraujantys vienas kitam, kadangi 2005-02-18 Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/104476 išraše nurodoma, kad Gyvenamojo namo statusas - Neįregistruotas, tuo tarpu 2015-08-20 Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1444069 išraše Gyvenamojo namo statusas nurodomas - Išregistruotas, tačiau į bylą nepateikiami įrodymai, kada Gyvenamasis namas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje pateiktas 2015-01-06 Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 44/1444069, kuriame taip pat nenurodomas Gyvenamasis namas, išskyrus 11 punkte nurodomą registro pastabą: “Kadastrinių matavimų 2007-08-08 duomenimis pastatas 2A1/p suformuotas pastato 3P1/p priestatu; pastato 3P1/p bendras plotas – 68,03 kv.m., tūris 241 m3. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“ (e.b. 1 t. b.l. 173-179). Pažymėtina, kad byloje pateikti analogiški Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriais buvo remiamasi priimant Įsakymą bei išduodant Statybos leidimą, kuriuose Gyvenamasis namas kaip turtinis vienetas taip pat nebuvo nurodytas (e.b. 1t., b.l. 108-112, 11 t. b.l. 308-312).

Ieškovas ir trečias asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“ nurodo, kad jau 2008 metais buvo žinomos aplinkybės apie Valstybei nuosavybės teise priklausantį Gyvenamąjį namą, nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį į Gyvenamąjį namą (e.b. 5 t. b.l. 26-34, 58-59).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3914-465/2009 pagal pareiškėjo R. A. mokymo priemonių ir įrengimų personalinės įmonės „Objektyvas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities VMI, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. K. bei VĮ „Registrų centrui“ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009-06-26 nutartimi leido pareiškėjui R. A. mokymo priemonių ir įrengimų personalinei įmonei „Objektyvas“ atsiimti pateiktą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei jį palikto nenagrinėtu. Pareiškimas buvo atsiimtas paaiškėjus, kad Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjas ketino įregistruoti savo daiktines teises, nebeegzistuoja, yra pertvarkytas, todėl nėra tikslinga toliau bylinėtis.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis šių pagrindinių principų: 1) visuomeninės naudos principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo principo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės principas – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybės turtu nustatytais atvejais ir būdais.

Valstybės institucijos, laikantis valdymo ir disponavimo valstybiniu turtu principų, turėdamos informaciją, kad valstybės nuosavybei galimai priklauso turtas, kuris nėra teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėjo atlikti turto teisinę registraciją, kartu įregistruojant ir valstybės nuosavybės teises.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „P18“ Kūrybines dirbtuves nuosavybės teise įgijo 2012-03-19 Akcijų pasirašymo sutarties pagrindu, jo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2012-04-23.

Pažymėtina, kad projektuotojo „Skliauto pėda“ 2013 metais parengtame Daugiabučio gyvenamojo namo statybos projekte dalyje „Statybos darbų paruošimas ir organizavimas” skyriuje 1.3.3. „Pagrindiniai griovimo darbai“ nurodyta, kad sklype numatoma nugriauti 3 mūrinius pastatus, 2 iš jų garažas ir sandėlis, 1 gyvenamasis namas (e.b. 11t. b.l. 379-380).

Aukščiau nurodyto projekto pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, kuriuo buvo leidžiama griauti statinį, kurio paskirtis - gamybos, pramonės (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra Kūrybines dirbtuves, kurių priestatas 2007-08-08 kadastrinių matavimų duomenimis buvo Gyvenamasis namas.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, nebent civilinė atsakomybė įstatymų arba sutarties numatytais atvejais atsirastų be kaltės, o to paties straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pažymėtina, jog CK 6.248 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta objektyvios kaltės samprata. Todėl sprendžiant, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas, ar ne, jo elgesys vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą.

Atsakovas UAB “P18”, atsižvelgiant į Kūrybinių dirbtuvių kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamojo turto registro duomenis, turėjo pakankamą pagrindą manyti ir traktuoti Gyvenamąjį namą kaip Kūrybinių dirbtuvių priestatą bei atitinkamai Statybos leidimo pagrindu, vykdydamas statybos verslą, nugriauti Kūrybines dirbtuves kartu su jų priestatu Gyvenamuoju namu. Gyvenamasis namas Kūrybinių dirbtuvių priestatu buvo pripažintas 2007-08-08 parengtų kadastrinių matavimų duomenų pagrindu, t. y. duomenų, nustatytų beveik prieš 5 metus iki atsakovas UAB “P18” įgijo nuosavybės teisę į Kūrybines dirbtuves.

Nustatytų aplinkybių visuma, suponuoja išvadą, kad atsakovas UAB “P18”, ėmęsis Gyvenamojo namo griovimo darbų, negali būti laikomas neapdairiu, nerūpestingu ir neatidžiu, dėl ko nėra jo kaltės dėl Gyvenamojo namo nugriovimo, todėl negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Dėl senaties termino

Civilinių teisių gynyba nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Vienas ribojimų – ieškinio senatis, Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) Ieškinio senaties terminą teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „P18“ prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui pripažinti neteisėtais Įsakymą, Sprendimą bei Statybos leidimą. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, teismo posėdyje nurodo, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, tačiau, jeigu teismas manytų, kad ieškinio senatis yra praleista, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Teismui atmetus ieškovo reikalavimus, dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas nepasisako, kadangi ieškinį atmetus, prašymo sprendimas netenka teisinės prasmės.

Dėl trečio asmens M. K. nurodytų argumentų dėl galimai pažeistų atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos

Teismas siekdamas išsiaiškinti trečio asmens nurodytas aplinkybes dėl galimo atstumų pažeidimų su besiribojančiu žemės sklypu 2016-12-01 rezoliucija pavedė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per 20 dienų terminą pateikti teismui išvadą, ar projektuojant bei statant Daugiabutį gyvenamąjį namą buvo laikytasi įstatyme numatytų minimalių atstumų iki gretimo žemės sklypo.

Į bylą pateikta 2016-12-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto V. N. išvada Dėl minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų statant daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad faktinis statinių atstumas atitinka statinio projekte nurodytą atstumą (statybos projekte, pagal kurį 2014-11-18 statytojui UAB „P18“ išduotas leidimas Nr. LNS-01-141118-01366 statyti naują statinį ir griauti statinį (duomenys neskelbtini), nurodytas atstumas iki kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 19 ir 21 ribų yra 1,32-1,58 m. Faktinis atstumas (pagal statytojo pateiktą geodezinę nuotrauką) nuo statomo namo pamatų iki kaimyninio žemės sklypo ribos 1,64-1,80 m.) (e.b. 9 t. b.l. 157-158). Statinio projekte nurodytas atstumas atitinka teisės aktų reikalavimus (Minimo statinio projektavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) X skirsnio Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype 192.2 punkte nurodyta, kad daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus, netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui, atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus ir 193 punkte nurodyta, kad vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 punkto reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra: 193.1. ne mažesnis negu jo aukštis; 193.2. atstumai gali būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60° regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje.[..] statinio projektavimo metu galiojusiuose, aukščiau nurodytuose teisės aktuose nebuvo tiksliai nustatytas daugiabučio namo minimalus atstumas nuo sklypo ribos. Kiekvienu konkrečiu atveju naujo daugiabučio namo vieta parenkama atsižvelgiant į jau pastatytų pastatų išdėstymą bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus kriterijus, vadovaujantis ir Reglamento nuostatomis. Statinio projekte nurodoma, kad gretimų sklypų insoliacija nepažeidžiama. Minimo statinio projektui 2014-11-13 pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Mano, kad Reglamento nuostatos dėl minimalaus atstumo iki gretimų žemės sklypų ribų nėra pažeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė