- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-93-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- N. G., R. V., M. G., E. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-332/2009
Teisėja: Rima Volikienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-01-06 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo prieš J. J.) – 20 parų areštu;
pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo prieš V. J.) – 30 parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. V., M. G., M. G. ir E. K., tačiau jų atžvilgiu minėtas nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. G. nuteistas už tai, kad kartu su R. V., M. G., M. G., E. K. 2008-05-18 apie 23 val. Pakruojo raj., (duomenys neskelbtini), J. J. gyvenamojoje sodyboje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, t.y. reikalavo grąžinti tariamą skolą, panaudodamifizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. J., o būtent, suduodami rankomis ir kojomis nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami didelės žalos nukentėjusiojo J. J. teisėms ir teisėtiems interesams. Šie N. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Be to, N. G. nuteistas už tai, kad kartu su R. V., M. G., M. G., E. K. 2008-05-18 apie 23:10 val. Pakruojo raj., (duomenys neskelbtini), V. J. gyvenamojoje sodyboje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tikrą teisę, t.y. reikalavo grąžinti 150 Lt skolą, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., o būtent, suduodami rankomis ir kojomis nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami jam galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, o būtent nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusysis gydėsi ilgiau nei 10 dienų bei padarydami didelės žalos nukentėjusiojo V. J. teisėms ir teisėtiems intereams. Šie N. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. G. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-01-06 nuospredžiu skirtą bausmę – 45 paras arešto – į 4000 Lt baudą. Nurodo, kad jis mėgino atgauti realiai egzistuojančią skolą. Nukentėjusieji iš tiesų buvo jam skolingi, nes skolinosi iš jo, o atiduoti žadėjo metalo laužu, taigi jo pyktis nukentėjusiųjų atžvilgiu moraline prasme buvo pateisinamas, pretenzijos pagrįstos taip pat ir teisine prasme, nepateisinamos buvo tik priemonės tikslui pasiekti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 3 p. įpareigoja teismą atsižvelgti į padaryto nusikaltimo „motyvus ir tikslus“. N. G. padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai nebuvo žemi, neteisėti ar moraliai smerktini. Tikslas – atsiimti skolą – yra ir moralus, ir iki tam tikro laipsnio teisėtas, tokiam tikslui teisė suteikia teisminę gynybą. Nurodo, kad dirba, turi du nepilnamečius vaikus – dukrą N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos pats vienas ir išlaiko, kadangi vaikų mama – N. G. sugyventinė S. J. – niekur nedirba, užsiima vaikų auginimu. Pažymi, kad, nuosprendyje neteisingai parašyta, jog teistas tris kartus, nes jis buvo teistas tik 2005 m. už vagystę. Nors teistumas nebuvo išnykęs, tačiau net tris metus po pirmo nusikaltimo padarymo nebuvo padaręs kitos nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nenustato, jog paskirti švelnesnę bausmę galima tik pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pažymi, kad padaryta veika savo pasekmėmis nėra labai pavojinga, nusikalstamos veikos motyvas yra moralus ir teisėtas, nusikaltimu padarytą žalą atlygino, atleido skolas, dėl kurių padarė nusikaltimą, prisipažino ir gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis N. G. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas bausmes skiria, vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Skirdamas nuteistajam N. G. bausmę už padarytas veikas, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
N. G. buvo teisiamas antrą kartą, dirba, padarė du nesunkius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui, padarytą žalą atlygino. Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, bei į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes ir atsižvelgus į bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą –, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos nei su laisvės atėmimu susijusios bausmės rūšies už nusikalstamas veikas paskyrimas nepakeis N. G. nusikalstamų polinkių, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta N. G. už padarytus nusikaltimus paskyrus arešto bausmę. Apylinkės teismas N. G. už jo padarytus nesunkius nusikaltimus skyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytos arešto bausmės vidurkis bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, jų keisti nėra pagrindo.
Skirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, teismas gali tik nustatęs Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. numatytų aplinkybių visumą, t. y. jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis Nr. 2K-84/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis Nr. 2K-77/2007). Byloje nėra duomenų apie tai, kad N. G. pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, todėl, nesant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. numatytų aplinkybių visumos, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. pagrindu negalimas.
Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis Nr. 2K-84/2007). Tokių sąlygų visumos taip pat nėra, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti nuteistajam N. G. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų nėra įstatyminio pagrindo. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus, negali būti pagrindu pirmosios instancijos teismo paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų ir paties apelianto skundo teiginių, vaikus prižiūri ir augina N. G. sugyventinė, kuri, N. G. būnant suimtam, ir rūpinsis vaikais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.