- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2-2581-826/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12479-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- UAB „Plienas“
- Atsakovas
- R. C.
- Advokatai
- Valerija Gusakovskaja
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Plienas“ atstovei advokatei Valerijai Gusakovskajai, atsakovui R. C. (R. C.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškovo UAB „Plienas“ ieškinį atsakovui R. C. (R. C.) dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2982,70 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 190,00 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei 1/72 dalies negyvenamosios patalpos – parkingo, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas. Ieškovas 2008-07-08 administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 101 pagrindu yra namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, administratorius ir teikia atsakovui administravimo ir komunalines paslaugas. Už ieškovo teikiamas administravimo ir komunalines paslaugas nuo 2009-12-30 iki 2011-06-30 atsakovas nesumokėjo 2982,70 Lt. Ieškovas už praleistą prievolės įvykdymo terminą atsakovui paskaičiavo 190,00 Lt delspinigių. Taip pat nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 6039,16 Lt skolos ir 367,28 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2009-11-30, ir civilinėje byloje Nr. 2-2272-639/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas ieškovo reikalavimus pripažinio bei iki šio ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovui 4000,00 Lt priteistos skolos. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2011-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai.
2011-11-02 teisme buvo gauti atsakovo prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, atsakovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Teigia, kad ieškovas nėra įvykdęs civilinėje byloje Nr. 2-2272-639/2010 patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir tokiu atveju atsakovas neturi pareigos mokėti skolos ieškovui, nes ieškovas pats yra skolingas atsakovui. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo neprotingai didelių delspinigių.
Atsiliepimas
2011-11-17 ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad atsakovo prieštaravimuose nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti preliminarų sprendimą. Ieškovas mano, kad civilinėje byloje Nr. 2-2272-639/2010 tarp ieškovo ir atsakovo patvirtintos taikos sutarties vykdymas šioje byloje neturi būti sprendžiamas, o atsakovo prieštaravimus dėl delspinigių laiko nepagrįstais.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas, apie posėdį pranešta tinkamai (atsakovo prieštaravimuose nurodytu adresu šaukimas įteiktas administratorei K. K.) neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo podėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė palikti preliminarų sprendimą, nes nėra jokio pagrindo jį panaikinti. Nurodė, kad civilinėje byloje, kurioje tarp ieškovo ir atsakovo patvirtinta taikos sutartis vyksta vykdymo procesas ir atsakovas neturi piniginio reikalavimo teisės ieškovui.
Atsakovas teismo podėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas neginčija skaitiklių rodmenų ir ieškovo reikalaujamos sumos už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovui už paslaugas nemoka dėl to, kad butas yra su dideliais trūkumais ir ieškovas nevykdo civilinėje byloje Nr. 2-2272-639/2010 tarp šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygų.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl skolos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Iš rašytinės civilinės bylos medžiagos matyti, jog 2007-08-09 šalys sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui pardavė butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis ir 1/72 dalį patalpos – parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebaigtame statyti pastate (b.l. 89-93). Notarinės sutarties 6 p. numatyta, jog ši sutartis yra kartu ir turto priėmimo – perdavimo dokumentas, kuriuo pirkėjas šį turtą priėmė ir pretenzijų dėl turto kokybės neturi. Pasirašytos sutarties šalys neginčija.
Ieškovas, 2008-07-08 tarp šalių pasirašytos administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 101 pagrindu, yra namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, administratorius ir teikia atsakovui administravimo ir komunalines paslaugas (b.l. 8-21). Už ieškovo teikiamas administravimo ir komunalines paslaugas nuo 2009-12-30 iki 2011-06-30 atsakovas nesumokėjo 2982,70 Lt. Ieškovas už praleistą prievolės įvykdymo terminą atsakovui paskaičiavo 190,00 Lt delspinigių (b.l. 5-7, 22-40).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad LR CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal LR CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (LR CK 4.82 str. 5 d.). Pagal LR CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendraturčiai privalo apmokėti nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo LR CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (LR CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai).
Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/200, Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (LR CK 6.716 str.), nes šalys buvo pasirašiusios administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 101. Jos pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamojo namo bei parkavimo ir sandėliukų sistemos bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Šalys susitarė, kad komunalines paslaugas ieškovas teiks laikinai, t.y. tol, kol atsakovas sudarys tiesiogines sutartis su šilumos, elektros ir vandens tiekėjais (sutarties 1.1.13, 3.3. p.). Atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktą mokėjimo pranešimą (sutarties 4.2.2. p.). Sutarties 4.2.3 punktu atsakovas įsipareigojo nesumokėjus nustatytų mokesčių iki po ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, mokėti ieškovui 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos mokesčių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tinkamai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. 1 d.).
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Šiuo atveju atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui ar yra skolingas kitokią sumą. LR CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Ieškovas teikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovui nesumokėjo. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė įstatymo nustatytą prievolę, nes nustatytu terminu nesumokėjo mokesčių už ieškovo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 2982,70 Lt skolos.
Dėl delspinigių priteisimo.
Atsakovas teigia, kad ieškovo apskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli ir nepagrįsti. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.258 str. 1 d.). 2008-07-08 administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 101, 4.2.3. punktu atsakovas įsipareigojo nesumokėjus nustatytų mokesčių iki po ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos, mokėti ieškovui 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos mokesčių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tokio dydžio delspinigių norma yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (iš dalies pakeistame 1996 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1161). Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovas nevykdė sutarties, todėl privalo atlyginti ieškovui sutartyje numatytas netesybas. Netesybas šiuo atveju už 2982,70 Lt skolos sumą sudaro 190,00 Lt delspinigiai. Pažymėtina, kad netesybos yra šalutinė prievolė, kuria siekiama užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, skelbta biuletenyje Teismų praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika pripažįsta, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-721/2002, 2003-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003, 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Šiuo atveju, prašomos priteisti netesybos – 0,04 procentų dydžio delspinigiai nelaikytini aiškiai ir neprotingai per dideliais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 190,00 Lt delspinigių.
Dėl palūkanų priteisimo.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl reikalavimų įskaitymo.
Atsakovas nurodo, kad neginčija ieškovo reikalaujamos sumos už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovui nemoka dėl to, kad ieškovas nevykdo civilinėje byloje Nr. 2-2272-639/2010 tarp šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Mano, kad ieškovo reikalavimas turėtų būti įskaitytas iš ieškovo prievolės atsakovui, nes bendrai ieškovas atsakovui yra skolingas didesnę sumą nei atsakovas ieškovui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.134 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad yra draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 687 str. nurodoma, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.
Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad ieškovo ir atsakovo tarpusavio priešingų reikalavimų įskaitymas nagrinėjamu atveju yra negalimas. Atsakovui išaiškintina, kad įskaitymo klausimas gali būti sprendžiamas vykdymo procese.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas nurodo, kad turėjo 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurią sudaro 300,00 Lt už susipažinimą su ieškiniu, atsakovo prieštaravimais ir už atsiliepimo parengimą bei 300,00 Lt už atstovavimą teismo posėdyje (b.l. 85). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atstovavimo sutartis tarp ieškovo ir jo atstovės advokatės Valerijos Gusakovskajos sudaryta 2012-01-12 (b.l. 84). Ieškovo atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus teismui pateiktas 2011-11-21, kuris buvo tikslinamas ir patikslintas pateiktas 2011-12-13 (b.l. 65-66, 72-74). Byloje nėra teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir jo atstovės iki ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus teismui pateikimo, o 2011-12-27 sąskaita už teisines paslaugas nėra įrodymas, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos (b.l. 86). Susipažinimas su ieškiniu, atsakovo prieštaravimais ir kita bylos medžiaga yra neatsiejamas nuo advokato atstovavimo teismo posėdyje. 2012-01-13 teismo posėdis vyko nuo 9.00 val. iki 9.50 val (b.l. 94-97). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). 8.18. punkte nurodoma, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas koeficientas yra 0.15. Atsižvelgiant į tai, kad MMA yra 800,00 Lt, ieškovo advokatės viena atstovavimo valanda teisme gali būti įvertinama 120,00 Lt (800,00 Lt x 0,15 koeficiento = 120,00 Lt)
Teismui atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nelaikytina sudėtinga) į tai, kad 300,00 Lt prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra neįrodytos ir laikytinos nepagrįstomis, o likusių 300,00 Lt išlaidų dydis viršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 120,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 9,00 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.). Ieškinį patenkinus, minėtos išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro, vadovaujantis LR CPK 96 straipsnio 6 dalimi, priimtu įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) patvirtinto minimalaus dydžio, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
2011-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2581-826/2012 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Plienas“ iš atsakovo R. C. (R. C.) 2982,70 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų Lt 70 ct) skolą, 190,00 Lt (vieno šimto devyniasdešimties Lt 00) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3172,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-09-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt Lt 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo R. C. (R. C.) 48,00 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.