- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-16
- Bylos Nr.
- I-4827-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- AB „Mažeikių nafta“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie LR FM, Šiaulių teritorinės muitinės
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko L. Alechnavičiaus, kolegijos teisėjų A. Bakavecko ir R. Miliuvienės, sekretoriaujant D. Musneckaitei, dalyvaujant pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ atstovams L. Lingiui ir advokatei L. Mikalonienei, atsakovo Muitinės departamento prie LR FM atstovei N. Jurevičienei, atsakovo Šiaulių teritorinės muitinės atstovams E. Šukiui ir V. Poškui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “Mažeikių nafta” skundą atsakovams Muitinės departamentui prie LR FM ir Šiaulių teritorinei muitinei dėl Mokestinių ginčų komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių teritorinė muitinė atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2006 03 06 surašė mokestinio patikrinimo aktą Nr. 6SM005M (b.l. 32-45). Šiaulių teritorinė muitinė 2006 04 26 sprendimu Nr. 6SM32/10.5-16 patvirtino patikrinimo aktą ir savo sprendimo rezoliucinės dalies 6-uoju punktu įpareigojo pareiškėją Rusijos firmos OAO „Transneft“ teikiamas informacines paslaugas įtraukti į importuojamų prekių muitinę vertę (b.l. 46-49).
Pareiškėjas nesutiko su Šiaulių teritorinės muitinės 2006 04 26 sprendimo Nr. 6SM32/10.5-16 rezoliucinės dalies 6-uoju punktu ir dėl jo teikė skundą Muitinės departamentui (b.l. 50-53), kuris 2006 08 29 sprendimu Nr. 1A-14.4-410, vadovaudamasis LR Muitinės įstatymo 94 str. bei Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje muitinės nuostatų 28.1 punktu, skundžiamą sprendimo dalį patvirtino ir nurodė, kad Muitinės departamento sprendimas, vadovaujantis Muitinės įstatymo 89 str. 1d. 2p. ir 90 str. 2d. gali būti apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui (b.l. 58-60).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutiko su Muitinės departamento sprendimu ir dėl jo pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie LRV, kartu pateikdamas ir prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (b.l. 61-62, 64-71, MGK byla b.l. 1-8, 37-38). Mokestinių ginčų komisija 2006 12 01 protokoliniu sprendimu Nr. PP-42(2) pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, kadangi šiuo prašymu yra prašoma atnaujinti skundo padavimo terminą ginče, kuris nepriklauso mokestinių ginčų komisijos kompetencijai (MGK byla b.l. 105-108). Į bylą pateiktas šio protokolinio sprendimo išrašas datuotas 2006 11 30 (b.l. 30). Kadangi abiejų dokumentų turinys bei rezoliucinės dalys analogiškos, teismas dokumentų datų neatitikimus vertina kaip rašymo apsirikimą ir laiko, kad ginčijamas sprendimas priimtas 2006 12 01.
Pareiškėjas nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu ir prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LRV 2006 12 01 protokolinį sprendimą Nr. PP-42-(2) bei perduoti Mokestinių ginčų komisijai išnagrinėti 2006 10 25 pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 d. (toliau – MAĮ) mokestiniai ginčai tai ginčai kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Muitinė mokestinius patikrinimus atlieka vadovaudamasi ir Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2004-06-03 įsakymu Nr.lB-590 patvirtintomis Muitinės vykdomų mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis (toliau „Taisyklės“) bei 2004-05-26 įsakymu Nr. 1B-565 Dėl muitinės vykdomų mokestinių patikrinimų atlikimui naudojamų dokumentų formų patvirtinimo. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, priimto mokestinio patikrinimo metu - mokestinio patikrinimo aktas surašytas atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal minėtas Taisykles, aktas surašytas pagal teisės aktu patvirtintą mokestinio patikrinimo formą, aktas patvirtintas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, sprendimu pareiškėjui buvo nustatyti nurodymai, pagal kuriuos atsiranda mokestinės prievolės (skola muitinei). Mano, kad Muitinės departamento sprendime nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka neapsprendžia ginčo teisingumo. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčo pobūdį ir jam taikomą nagrinėjimo tvarką lemia ne centrinio, o vietinio mokesčių administratoriaus sprendimas, t.y. vietiniam mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nepriklausomai nuo sprendimo turinio, ginčui nagrinėti taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to jei būtų nustatyta, kad nagrinėjamas ginčas nėra mokestinis, atsisakymas nagrinėti pareiškėjo ginčą prieštarautų bendriesiems efektyvumo bei ekonomiškumo principams, reikalaujantiems, kad ištekliai būtų naudojami ekonomiškai, o rezultatas pasiektas kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Muitinės departamentas prašo skundo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas iškėlė ginčą dėl Šiaulių TM sprendimo rezoliucinės dalies 6 p., kuriuo pareiškėjas įpareigotas Rusijos firmos OAO „Transneft" teikiamas informacines paslaugas įtraukti į importuojamų prekių muitinę vertę. Dėl tokio įpareigojimo pareiškėjui papildomos mokesčiu sumos apskaičiuotos nebuvo. Skundų Muitinės departamente nagrinėjimo bei Muitinės departamento priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja LR Muitinės įstatymas ir Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 05 19 įsakymu Nr. 1B-540, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (dėl mokestinių ginčų). Mokesčių administravimo įstatymo 146 str. nustatyta, jog skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. To paties įstatymo 2 str. 20 dalyje mokestiniai ginčai apibrėžiami kaip ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kuri mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamos ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Kadangi nagrinėjamu atveju tarp Muitinės departamento ir pareiškėjo mokestinis ginčas nėra kilęs, o sprendžiamas klausimas dėl tos Šiaulių TM sprendimo dalies, kuria bendrovė įpareigota atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su importuojamų prekių muitinės vertės apskaičiavimu, sprendžiant ginčą neturėtų būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nustatytomis mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūromis. Muitinės įstatymo 89 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, jog skundai dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui. Vadovaujantis šia nuostata, asmuo, nesutinkantis su Muitinės departamento sprendimu, savo nuožiūra gali pasirinkti ar skundą pateikti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, ar tiesiogiai teismui. Mano, kad kilęs ginčas apima muitinės sankcionuotus veiksmus, kuriais pastaroji įpareigojo bendrovę Rusijos firmos OAO „Transneft" teikiamas informacines paslaugas Įtraukti j Bendrovės importuojamu prekių muitinę vertę, t.y. reikalaujama atlikti veiksmus, susietus su teisingu duomenų pateikimu bendrajame administraciniame dokumente. Nors Muitinės sprendimai buvo priimti 2006 03 06 mokestinio patikrinimo akto Nr. 6SM005M pagrindu, tačiau muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, turėjo teisę atlikti ir patikrinimą 1992 10 12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 str. pagrindu, kuris nustato, kad muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių operacijomis.
Šiaulių teritorinė muitinė su skundu nesutinka, prašo ji netenkinti. Paaiškino, kad įpareigojimu pareiškėjui Rusijos firmos OAO „Transneft" informacines paslaugas įtraukti į importuojamų prekių muitinę vertę, nebuvo apskaičiuota ar nurodyta sumokėti mokestį, taip pat nespręstas klausimas mokesčio permoką (skirtumą) grąžinimo (įskaitymo), todėl vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatomis, toks ginčas nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir jam netaikoma išankstinė nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 145 str.. Pagal MAĮ 146 str. nuostatas, toks ginčas nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėtinas klausimas ar ginčas dėl Muitinės departamento 2006 08 29 sprendimo Nr. 1A-14.4-410, kuriuo patvirtintas Šiaulių teritorinės muitinės 2006 04 26 sprendimo Nr. 6SM32/10.5-16 rezoliucinės dalies 6 punktas, priskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir ar šis ginčas priskirtinas nagrinėti Mokestinių ginčų komisijai prie LRV.
Mokestinių ginčų sąvoka apibrėžta Mokesčių administravimo įstatyme Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) bei Administracinių bylų teisenos įstatyme Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ).
MAĮ (2004 04 13 įstatymo redakcija Nr. IX-2112) 2 str. 20 dalyje nustatyta, kad Mokestiniai ginčai tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). ABTĮ 2 str. 18 d. (2001 06 26 įstatymo Nr. IX-402 redakcija) nustatyta, kad mokestiniai ginčai tai ginčai tarp mokesčio mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo).
Nors abiejuose įstatymuose mokestinių ginčų sąvokos apibūdinamos labai panašiai, tačiau sąvokos nėra visiškai tapačios ir sistemiškai vertinant galima daryti išvadą, kad MAĮ mokestinius ginčus apibūdina šiek tiek siauriau nei ABTĮ, nes pagal ABTĮ 2 str. 18d. mokestiniai ginčais pripažįstami visi ginčai tarp mokesčio mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto. Tuo tarpu pagal MAĮ 2 str. 20d. mokestiniais ginčais pripažįstami tik tie ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Taigi MAĮ, kaip būtiną sąlygą ginčą pripažinti mokestiniu, nurodo tą aplinkybę, kad ginčijamu mokesčio administratoriaus sprendimu mokesčių mokėtojui turi būti naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. O atsižvelgiant į šią sąlygą galima išvada, kad ne kiekvienas ginčas dėl mokesčio administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra mokestinis ginčas (LVAT 2006 11 17 išplėstinės kolegijos sprendimas byloje Nr. A10-1142/2006).
Esant MAĮ 2 str. 20d. ir ABTĮ 2 str. 18 d. konkurencijai kyla klausimas kuri norma turėtų būti taikoma sprendžiant šią bylą. Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ 2 str. 20d. yra naujesnė teisės norma lyginant su ABTĮ 2 str. 18 p., taip pat atsižvelgiant į tai, kad MAĮ yra speciali teisės norma ABTĮ atžvilgiu, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti remiamasi būtent MAĮ 2 str. 20 p. pateikta mokestinių ginčų sąvoka.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisijai prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas pateikė dėl Muitinės departamento 2006 08 29 sprendimo Nr. Nr. 1A-14.4-410, kuriuo patvirtintas Šiaulių teritorinės muitinės 2006 04 26 sprendimo Nr. 6SM32/10.5-16 rezoliucinės dalies 6 punktas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas Rusijos firmos OAO „Transneft“ teikiamas informacines paslaugas įtraukti į importuojamų prekių muitinę vertę. Šiuo įpareigojimu pareiškėjui jokios papildomos mokesčių sumos apskaičiuotos nebuvo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Šiaulių teritorinės muitinės 2006 04 26 sprendimo Nr. 6SM32/10.5-16 rezoliucinės dalies 6 punktas ir Muitinės departamento 2006 08 29 sprendimas Nr. Nr. 1A-14.4-410 neatitinka MAĮ 2 str. 20 d. numatytos mokestinio ginčo sąvokos, todėl toks ginčas negali būti sprendžiamas ta tvarka, kuri skirti spręsti vien tik mokestiniams ginčams.
MAĮ 147 , 151 ir 152 str.str. nustato, kad Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokestinius ginčus, taip pat prašymus dėl skundo, kuriuo keliamas mokestinis ginčas, padavimo termino atnaujinimo . Jokių kitokių ginčų nagrinėjimas šiai institucijai jokiais įstatymais nėra pavestas, tame tarpe Mokestinių ginčų komisijai nepriskirta nagrinėti prašymus dėl skundo, kuriuo keliamas ne mokestinis ginčas, padavimo termino atnaujinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išadą, kad Mokestinių ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2006 10 25 prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo paliko nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 44 str., 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo AB “Mažeikių nafta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.