Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

R. Š. 2008 m. spalio 30 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. P 482052/40-41-1-P-299 už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 31 d. apie 00 val. 05 min. Tilžės - Vilniaus g. sankryžoje, Šiauliuose, būdamas neblaivus nevykdė teisėto policijos pareigūnų, būrio vado V. L. (V. L.) ir vyresniojo patrulio R. M., reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutarimu nutraukė R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nesant ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas konstatavo, jog tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, kurios esmė ta, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol neginčijamais įrodymais nepagrįsta jo kaltė padarius teisei priešingą veiką, o visos abejonės aiškinamos tokio asmens naudai. Teismo vertinimu, bylos teisminio nagrinėjimo metu, išnaudojus visas galimas priemones, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą. Teismas akcentavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad R. Š. pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau ši aplinkybė yra neįrodyta. Teismas pabrėžė, jog R. Š. neblaivumas nebuvo patikrintas alkotesteriu, jis nepristatytas patikrinimui į gydymo įstaigą, iš byloje esančios VĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos informacijos matyti, jog jis pats kreipėsi pagalbos į medikus, alkoholio kvapo iš burnos nesijautė.

Teismas nurodė ir tai, jog pats policijos pareigūnų reikalavimas lipti į tarnybinį automobilį kelia abejonių savo teisėtumu. Teismas šiuo klausimu nurodė tai, kad R. Š. atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kas rodo, kad jo elgesys 2008 m. rugpjūčio 31 d. apie 00 val. 05 min. Tilžės - Vilniaus g. Šiauliuose sankryžoje iki privažiuojant policijos pareigūnams nebuvo kvalifikuotas kaip neteisėtas, todėl prievarta pristatyti jį į policijos komisariatą nebuvo pagrindo. Nesant R. Š. elgesio neteisėtumo požymio, negali būti pripažįstamas neteisėtu ir jo atsisakymas lipti į tarnybinį automobilį. Be to, kaip teigiama pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime, ir pats administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį buvo surašytas praėjus dviem mėnesiams nuo įvykio. Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio nuostatomis, teismas pripažino, kad R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

III.

Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinėje byloje bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2008 m. rugpjūčio 31 d. apie 00 val. 05 min. Tilžės - Vilniaus g. sankryžoje, Šiauliuose, R. Š. padarė kelias neteisėtas veikas, už kurias jam buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį bei 183 straipsnio 1 dalį už alkoholinių gėrimų viešoje vietoje ir viešosios rimties trikdymą. Atsižvelgiant į tai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnai privalėjo atlikti savo pareigą, kuri reglamentuota Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje, tai yra nustatyti nurodyto asmens asmenybę, jį oficialiai apklausti suteikiant jam galimybę pasiaiškinti dėl kilusių įtarimų, tuo pačiu nustatyti ar buvo padarytas koks nors teisės pažeidimas ar nebuvo, o jei buvo, tai nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn. Taip pat pareigūnai turėjo teisę, numatytą Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte - sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos tarnybines patalpas asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad visa tai kokybiškai galima atlikti tik policijos įstaigos patalpose, ir būtent todėl R. Š. policijos pareigūnų, kurie pagal turimus tuo metu faktinius duomenis įtarė jį teisės pažeidimų padarymais, buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato tarnybines patalpas. Tokiu būdu, anot apelianto, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai jokiu būdu neleidžia teigti, jog policijos pareigūnų veiksmai - duodami nurodymai R. Š., jo sulaikymas ir pristatymas į policijos įstaigos patalpas, buvo neteisėti. Policijos pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymą, esant tokiai situacijai, privalėjo veikti. Be to, R. Š., kaip doras ir sąžiningas pilietis, savo veiksmais turėjo padėti policijos pareigūnams nustatyti tiesą, o ne vengti sulaikymo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarime išsakytos abejonės dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo yra visiškai nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

konstatu o j a:

IV.

Vadovaujantis ATPK 187 straipsnio 2 dalimi, Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas pripažino, jog R. Š. 2008 m. rugpjūčio 31 d. apie 00 val. 05 min. Tilžės - Vilniaus g. sankryžoje, Šiauliuose, nevykdė policijos pareigūnų, V. L. R. M., reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį. Kartu teismas konstatavo, jog pats pareigūnų reikalavimas lipti į tarnybinį automobilį kelia abejonių savo teisėtumu, kadangi R. Š. elgesys iki atvykstant policijos pareigūnams nebuvo kvalifikuotas kaip neteisėtas ir nebuvo jokio pagrindo jį prievarta įlaipinti į policijos automobilį ir pristatyti į policijos komisariatą. Dėl šios priežasties teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nustatęs, jog R. Š. veika (atsisakymas lipti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį) negali būti pripažinta neteisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pagrįsti. Policijos pareigūnų nurodymas apeliantui vykti su jais į policijos įstaigą išsiaiškinti aplinkybėms, susijusioms su galimai neteisėtomis jo veikomis, atliktomis viešojoje vietoje, vertintinas kaip teisėtas ir tiesiogiai pagrįstas Policijos veiklos įstatyme bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytais policijos pareigūnų veiklos uždaviniais bei jiems suteiktais įgaliojimais, susijusiais su viešosios tvarkos užtikrinimu, teisės pažeidimų išaiškinimu bei įtariamų pažeidimų padarymu asmenų sulaikymu. Tai patvirtina bylos medžiagoje esantis Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 4 d. nutarimas, kuriuo remiantis R. Š. buvo nubaustas pagal ATPK 186 straipsnio 1 dalį ir ATPK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.05 val. būdamas neblaivus, viešoje vietoje (Tilžės – Vilniaus g. sankryžoje, Šiauliuose) prie fontano gėrė alkoholinius gėrimus, garsiai šaukė, trikdė viešąją tvarką ir pažeidė visuomeninę dorovę (b. l. 59 - 60). Taigi, policijos pareigūnams reaguojant į šiuos pažeidimus, R. Š. privalėjo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą lipti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir vykti su pareigūnais į policijos įstaigą išsiaiškinti šių pažeidimų aplinkybių, tačiau jis to nedarė. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. administracinę bylą Nr. N-442-637/2008), tokia R. Š. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota kaip ATPK 187 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju R. Š. veikos kvalifikavimui ir pažeidimo įvykio nustatymui iš esmės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį R. Š. buvo surašytas praėjus dviems mėnesiams nuo paties pažeidimo padarymo. Akcentuotina, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Š. buvo surašytas tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo padarymo momento, tačiau pats pažeidimas nedelsiant buvo užfiksuotas kitomis priemonėmis (2008 m. rugpjūčio 31 d. surašyti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, b. l. 1 - 3). Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, nėra jokio pagrindo kelti teigti, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo galimybės tiksliai bei objektyviai užfiksuoti įrodymų bei kitų aplinkybių ir žinių, reikšmingų nagrinėjant bylą, kadangi protokolas buvo surašomas remiantis pirmine, rašytiniuose įrodymuose (dokumentuose) užfiksuota informacija apie pažeidimo faktą.

Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas iš esmės nepagrįstai nutraukė R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties

Įvertinus tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato - apeliacinis skundas tenkinamas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimas panaikinamas, perduodant šiam teismui R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimą panaikinti ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.