Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 26 d. Nuteistojo neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 5 mėnesiai 24 dienos.

3. Nuteistasis A. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas nepakankamai objektyviai vertino nuteistojo elgesio korekciją ir pastangas pavyzdingai elgtis. Pažymi, kad yra skatintas net 27 kartus, kelis kartus nusižengė nustatytai tvarkai, tačiau suprato savo veiksmų neigiamą reikšmę ir jau beveik tris metus nėra baustas, įspėtas ar kitaip drausmintas dėl netinkamo elgesio. Nuteistasis mano, jog pirmos instancijos teismas labiau dėmesį skyrė praeities aplinkybėms, kurios neigiamai apibūdina nuteistąjį, todėl neišlaikė vienodo proporcingumo, lygindamas su teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis (žemas pakartotino nusikaltimo lygis, lengva grupė, neturi galiojančių nuobaudų, iš asmeninių lėšų išskaito dalį pinigų ir skiria savo vaikams, skolininko įsipareigojimų neturi, gyvenamąją vietą turi, dirba, įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją ir staliaus baldžiaus specialybę, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, įvykdė ir vykdo individualias socialinės reabilitacijos rekomendacijas reikšmingą laiką).

3.2. Nuteistasis nesutinka su teismo pozicija, kad svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau lygiai taip pat svarbu įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes, nes pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 8 str. 1 d.). Nuteistasis mano, kad analizuojant jo duomenis, galėjo būti pažeista minėta taisyklė, vertinant nuteistojo asmens elgesio požymius, jo individualias savybes, Komisijos nutarimu jau du kartus iš eilės yra pripažintinas kaip pavyzdingai besilaikantis nustatytų įpareigojimų nuteistasis, įgyvendino rezultatus ir stebimi reikšmingi nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, kurie reikšmingai kito ir kinta teigiama linkme.

3.3. Nuteistasis A. R. mano, kad teismas be pagrindo vienu esminiu rodikliu netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam laikė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydžio nustatymą. Šiuo atveju, įstatymo leidėjas įtvirtino teisinį reguliavimą, nustatydamas minimalias paskirtos laisvės atlikimo bausmės ribas, po kurių gali būti taikytas lygtinis paleidimas, kas suponuoja, kad atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, todėl negali būti laikoma kaip per didelė likusi bausmės dalis. Teismo turėtų būti tikrinama ir vertinama ne likusios neatliktos bausmės dydis, o nuteistojo elgesio korekcija, suvokimas, kad elgėsi netinkamai dėl ko buvo nubaustas, ar pakankamai suprato ryšį tarp savo veiksmų ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams, kaip buvo veikiama nuteistojo psichologija, elgesys, taikant socialinės reabilitacijos priemones..

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. R. skundas atmestinas.

1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

3. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

4. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. R. trūksta valios ir vertybinės motyvacijos sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus, jis pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, nekreipdamas dėmesio į neigiamas, jog esant alkoholio vartojimui, kriminogeninių veiksnių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti, o taip pat tai, jog nuteistasis nepastebi, kad problemos dėl alkoholio vartojimo vis dar egzistuoja. Nuteistajam nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai, iš kurių vienas priskiriamas statiniams – smurtinio elgesio istorija, likusieji – piktnaudžiavimas alkoholiu, stokojimas tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių ir priežiūros/apribojimų pažeidimai, – dinaminiams. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Skunde nuteistasis akcentuoja žemą nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teisėjų kolegija sutinkas su pirmosios instancijos teismu, kad nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau apsauginių veiksmų apskritai nenustatyta, ir vis dar išlieka net dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

5. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, taip pat ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. A. R. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 6 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo nuobaudos jau nebegalioja ir jis jau beveik tris metus nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje ir nekonstatavo, kad nuteistasis turi galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip minėta, dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti sprendžiama įvertinus aplinkybių visumą. turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus A. R. darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau devynerių metų bėgyje, paskutinis pažeidimas padarytas 2020 metais. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu 27 kartus paskatintas, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones.

6. Skunde nesutinkama su nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, vertinimu. A. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikaltimų veikų padarymą, viena kurių priskiriama labai sunkiems nusikaltimams. Jis bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų, teisme kaltę dėl labai sunkaus nusikalimo pripažino tik iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi kad nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

7. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir A. R. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog A. R. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.