Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-09-08 · Administracinė byla Nr. eI3-1622-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
eI3-1622-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04179-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Mefodija Povilaitienė
Atsakovas
K. K.
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Susisiekimo ministerija
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI3-1622-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04179-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. B.,atsakovui K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui K. K., tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, ir Ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. ŽVP-904-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo K. K. nuosavybės teise valdomą ½ dalį 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti; 2) nustatyti, kad atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis – 430 Eur.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino pareiškėją šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų – vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūsų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „V. B.“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) atlikti su Rytų–vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros) ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu susijusius darbus Seimo nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje nurodytuose planuojamų automobilių kelių infrastruktūros ruožuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 444) nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas). Vyriausybės nutarime Nr. 444 numatyta minėtą projektą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja nurodė, kad Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris – (duomenys neskelbtini).

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 444, pareiškėja 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 2-1955 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą K. K. apie pradėtą jo nuosavybės teise valdomo 0,8900 ha dydžio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tuo pačiu nurodė, kad šiuo raštu atsakovui buvo pranešta apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribos, jo ir jame esančio kito turto vertinimas bei kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Nurodė, kad Žemės paėmimo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 –17,9 km ruožui tiesti) projektas (toliau – ir Projektas), kurio rengėjas – UAB „Kelprojektas“. Teigė, kad Kelių direkcijos 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. (6.1)2-456 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovui buvo pranešta apie supažindinimą su parengtu Projektu bei nurodyta, kad pagal pastarojo sprendinius visuomenės poreikiams iš atsakovo numatoma paimti 0,2585 ha dydžio Žemės sklypo dalis. Šiuo pranešimu atsakovui taip pat buvo pranešta apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0820/08N. Teigė, kad pranešimas išsiųstas registruotąja pašto siunta, įteikta 2019 m. sausio 17 d.

2018 m.gruodžio 31 d. UAB „Jungtinis verslas“ (pažymėjimo Nr. 000051) turto vertintoja A. M.-O (turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0823/90N (toliau – ir Vertinimo ataskaita), pagal kurią ginčo Žemės sklypo paimamos dalies rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo 250 Eur, nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu dydis – 180 Eur.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1P135-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys.

Pagal Sąrašo 81 punktą atsakovui nuosavybės teise priklausęs 0,8659 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,5395 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 90-1, į 0,0679 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 90-2, ir į 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 90-3. Nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 90-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. aktu Nr. ŽVP-904-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas – 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 430 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 250 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 180 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-264 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) procedūros vykdymo“, (12 priedas) Kelių direkcijai pavedė, be kita ko, parengti dokumentus, skirtus žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams informuoti apie NŽT priimtus aktus paimti jų žemės sklypus (dalis) visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ir apie jų pasirašymo tvarką, taip pat organizuoti minėtų aktų pasirašymą.

Kelių direkcija 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (6.1)2-4757 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ pranešė atsakovui, kad NŽT priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Nurodė, kad šiuo raštu atsakovui taip pat buvo pranešta, kad, jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Teigia, kad pranešimas atsakovui įteiktas 2019 m. rugsėjo 18 d.

Kadangi atsakovas per Žemės paėmimo įstatymo nustatytą 30 dienų terminą nuo rašto gavimo akto nepasirašė, pareiškėja, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu ir nepraleisdama 60 dienų termino, kreipėsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Kelių direkcija iki šio pareiškimo pateikimo dienos pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 430 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (6.1)2-6000 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ registruotąja pašto siunta pranešė atsakovui. Pranešimas įteiktas 2019 m. lapkričio 12 d.

Pareiškime pareiškėja remiasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis pabrėždama, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

Pareiškėja nurodė, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyto Žemės sklypo rinkos vertė yra apskaičiuota pagal atsakovui priklausančios vertintinos žemės sklypo dydį ir nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Pabrėžė, kad Žemės sklypo vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, skaičiavimams atrinkus ir įvertinus šešis analogiško turto lyginamuosius sandorius, įvykę vienerių metų laikotarpyje.

Pabrėžė, kad Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintoja A. M.-O, turinti turto vertintojo kvalifikaciją. Nurodė, kad Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovės Žemės sklypo dalį. Atsakovas buvo informuotas dėl vyksiančios jo valdomo Žemės sklypo apžiūros, tačiau joje nedalyvavo, jokių esminių pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypų ir nuostolių vertės.

Sprendė, jog pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad su pareiškimo pirmu ir antru reikalavimais sutinka iš dalies. Mano, kad iš jo yra paimamas galimai per didelis žemės sklypo plotas. Taip pat nesutinka su Vertinimo ataskaitoje nurodyta verte. Turtas buvo apžiūrėtas ir įvertintas 2018 m. rugpjūčio 23 d., o tuo tarpu dabar jau yra 2020 metai. Teigia, kad pareiškėjas nevertina infliacijos ir žemės sklypo brangimo tendencijų bei tai, kad pagal minėtą įvertinimą kompensacijai skirta pinigų suma – 430 Eur nebuvo išmokėta iškarto po įvertinimo. Teigia ir tai, kad dėl objektyvių priežasčių nėra garantuojamas Vertinimo ataskaitoje nurodytų duomenų tikslumas. Pažymi, kad vertinamas žemės sklypas buvo lyginamas su žemės sklypais esančiais Molėtų, Jonavos, Švenčionių raj. Savivaldybėse, kai tuo tarpu jo žemės sklypas yra Vilniaus rajone, kas visiškai nėra lygintina su minėtais rajonais. Nusavinamas sklypas yra 20 kilometrų nutolęs nuo Vilniaus senamiesčio, todėl yra visiškai neaktualu ir negalima vadovautis palyginimais iš kitų Lietuvos rajonų. Pažymi, kad prie nusavinto sklypo yra labai geras privažiavimas. Atsakovo nuomone, jam turėtų būti priteistas 1219 Eur atlyginimas su sąlyga, kad būtent tokio dydžio (o ne mažesnio) yra būtina paimti. Prašo priteisti iš pareiškėjo procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime nurodė su pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Teigia, kad Vilniaus pietinis aplinkkelis numatytas ir etapais įgyvendinamas tarp magistralinių kelių Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas (iš esmės siekiant juo nukreipti tranzitinį transporto priemonių (ypač sunkiųjų) eismą iš Vilniaus miesto ir Juodšilių, Rudaminos, Skaidiškių miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių centrų ir tam nepritaikytų kelių (gatvių). Naujas aplinkkelio ruožas pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose (ypač pietvakarinėje dalyje). Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas tiesimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“.

Nurodo, kad pagal šį nutarimą, aplinkkelio tiesimo darbai suskirstyti į 3 etapus. Vilniaus mieste jau nutiestas šio aplinkkelio 7,9 km ruožas (I etapas), kuriam suteiktas valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al9 Vilniaus pietinio aplinkkelio pavadinimas. II etapas – naujo magistralinio kelio Al9 Vilniaus pietinio aplinkkelio 9 km ilgio ruožo tiesimas: nuo rekonstruoto ruožo Vilniaus mieste pabaigos iki suplanuotos skirtingų lygių sankryžos su magistraliniu keliu Al 5 Vilnius-Lyda (įskaitant visą sankryžos teritoriją ir jos prieigas). Šiam projektui įgyvendinti ir paimama atsakovo sklypo dalis. III etapas – magistralinio kelio Al 9 Vilniaus pietinio aplinkkelio 10,7 km ilgio ruožas tarp magistralinio kelio Al5 Vilnius-Lyda ir A3 Vilnius-Minskas bus įgyvendinamas tik užbaigus II etapą.

Nurodo, kad tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bus galima rengti Techninį projektą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Tuo pačiu teigia, kad magistralinis kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes magistralinis kelias ir jo statiniai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų ypatingasis statinys.

Teigia, kad nepaėmus atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nebus jokių techninių ir teisinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio Al5 Vilnius-Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (T E. N. TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Čemovcai-Bukareštas-Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu taip magistralinio kelio Al5 Vilnius-Lyda ir dabartinio Vilniaus pietinio aplinkkelio (kuriam Vilniaus mieste suteiktas Kirtimų gatvės pavadinimas), Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos.

Akcentuoja, kad dėl nurodytų priežasčių būtina leisti paimti visuomenės poreikiams atsakovo žemės sklypą, jį įregistruoti valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir pradėti naudoti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožo nuo 7,9 iki 19,4 km tiesimui.

Pažymi, kad magistralinio kelio ruožo rekonstravimas yra tikrai konkretūs ir aiškiai išreikšti ne tik aplink magistralinį kelią Al 5 Vilnius-Lyda, esančių gyvenamųjų vietovių gyventojų, palei tranzitinio eismo Vilniaus miesto gatves gyvenančių gyventojų, bet ir visų kitų eismo dalyvių (valstybės ir užsienio) poreikiai, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu konkretiems visuomenės poreikiams paimto atsakovės žemės sklypo nebūtų leista naudoti tiems tikslams.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinanti institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 patvirtintą Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, kuris viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris (duomenys neskelbtini) .

NŽT direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino Projektą, o taip buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše, ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašo 81 punktą atsakovui nuosavybės teise priklausęs 0,8659 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,5395 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 90-1, į 0,0679 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 90-2, ir į 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 90-3. Nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 90-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

UAB „Jungtinis verslas“ 2018 m. gruodžio 31 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM18/0823/90N ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 23 d. nurodyta 250 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, dydis 180 Eur, bendra vertinamo turto suma – 430 Eur.

NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr.ŽVP-904-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė nuostolių dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 430 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 250 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 180 Eur.

Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2019 m. lapkričio 11 d. Liudijimas patvirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įmokėjo į šios notarės depozitinę sąskaitą 430 Eur už visuomenės poreikiams paimamą atsakovui priklausančtį Žemės sklypą.

Teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. akto Nr. ŽVP-904-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4177/0100:779) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą; leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo K. K. nuosavybės teise valdomą 0,2585 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti. Įpareigojo atsakovą per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Minėta teismo nutartis pareiškėjui įteikta 2020 m. sausio 29 d., proceso dalyviai jos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl ji įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo dydžio nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, naudojimo būdas - ūkinių miškų sklypai, Žemės sklypui nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

Iš Vertinimo ataskaitos bei Vertinimo ataskaitos priedo - Žemės sklypo apžiūros akto nustatyta, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype miškas visiškai iškirstas, Žemės sklypo dalis apaugusi menkaverčiais krūmais, užfiksuotas vienas pavienis medis - klevas. Žemės sklype apžiūros metu užfiksuoti želdiniai (pavienis medis - 1 klevas), kurių vertė apskaičiuota vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“.

Vertinimo ataskaitoje nurodyto Žemės sklypo rinkos vertė yra apskaičiuota pagal atsakovui priklausančio vertinto Žemės sklypo dydį ir nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Kaip nurodyta Vertinimo ataskaitoje (23 psl.) pagal suformuotus pagrindinius lyginamųjų objektų atrankos kriterijus, įvykusių sandorių skaičius - 1 (toje pačioje verčių zonoje (58.67)). Nesant pakankamam sandorių skaičiui, atrinkti lyginamieji objektai iš kitų gretimų verčių zonų, iš viso 21 sandoris. Iš šių įvykusių sandorių buvo atrinkti 6 sandoriai, įvykę iki vienerių metų laikotarpyje (Vertinimo ataskaitos 22-27 psl.). Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jo žemės sklypas buvo lyginamas su kituose, ne Vilniaus rajone, esančiais žemės sklypais, todėl jo vertė nustatyta netinkamai. Vertinimo ataskaita patvirtina, kad atsakovui priklausęs žemės sklypas buvo įvertintas lyginant jį su žemės sklypais, esančiais Vilniaus rajone (Vertinimo ataskaitos 3.4 lentelė).

Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintoja A. M.-O, turinti turto vertintojo kvalifikaciją.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad turtas buvo įvertintas 2018 metais, o šiuo metu jau 2020 metai. Pažymėtina, kad turto vertės nustatymo momentas bei pinigų pervedimo momentas yra įtvirtintas Žemės paėmimo įstatyme. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Pažymėtina, kad atlyginimas atsakovui yra pervestas į notaro depozitinę sąskaitą 2019 m. lapkričio 11 d., todėl pareiškėjo argumentai dėl infliacijos ir turto brangimo tendencijų laikytini deklaratyviais, nepagrįstais rašytiniais įrodymais. Žemės paėmimo įstatymas nenustato procesinių palūkanų mokėjimo, todėl ir šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Ginčo atveju konstatuotina, kad Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo Žemės sklypą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo informuotas dėl vyksiančios jo valdomo Žemės sklypo apžiūros, joje nedalyvavo, nepateikė jokių esminių pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypų ir nuostolių vertės.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Priežiūros įstaiga būtų nustačiusi Vertinimo ataskaitos neatitiktį, kaip ir nėra įrodymų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta teisme. Teismo vertinimu atsakovas byloje nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad Vertinimo ataskaitoje nustatyta jam priklausančio Žemės sklypo vertė yra nustatyta neteisingai. Atsakovas atsisakė dėl ekspertizės byloje paskyrimo.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, jog atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 430 Eur.

Kadangi pareiškėjos pareiškimo pirmasis reikalavimas yra išspręstas teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi ir reikalavimas patenkintas, ši nutaris įsiteisėjusi, todėl teismas sprendimu nustato tik atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį ir pareiškėjos šį reikalavimą tenkina visą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui K. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,2585 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 430 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė