Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-245-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-17
Bylos Nr.
1A-288-245-2012
Teisminio proceso Nr.
56-1-00472-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-245/2012Teisėjas A. Antanaitis Proceso Nr. 56-1-00472-11
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-06-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis įpareigotas atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011-08-28, apie 22.30 val., Vilkaviškio r. sav., Pilviškių mstl., Stoties g., t.y. viešoje vietoje, Pilviškių miestelio šventės metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia stipriai spausdamas rankomis R. P. pečius bei užsukdamas dešinę ranką už nugaros, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad dalyvavo miestelio šventėje, bešokant pajuto stiprų skausmą kairės kojos sėdmenyje. Iš tokio netikėtumo ir skausmo jo reakcija buvo staigi, su kairiąja ranka darydamas staigų mostą už savo nugaros nematydamas objekto griebė arčiausiai esanti objektą ir staigiai sukosi pasižiūrėti, kas čia darosi. Atsisukęs pamatė, kad už rankos yra sugriebęs arčiausiai stovėjusiai merginai. Spontaniškai nekryptingai sugriebtą ranką staigiu judesiu iškėlė į viršų, kad nustatyti kas sukėlė jam tokį skausmą, tačiau rankoje nieko nebuvo. Tada pasuko mergina už pečių, sugriebė už kitos rankos, kad įsitikinti ar kitoje rankoje irgi nėra aštriu daiktų. Kai pamatė kad tai mergina ir rankose ji nieko neturi - paleido. Jis buvo efekto būsenoje nuo skausmo ir netikėtumo. Teismas aplinkybę, jog jam galimai prieš atliekant veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu buvo įdurta, pripažino įrodyta. Šiuo atveju į jį buvo pasikėsinta ir jis ėmėsi gynybos veiksmų. Jis savo veiksmais adekvačiai gynėsi ir tuo momentu nesuvokė, jog jis savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir kad nori taip veikti. Kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, teismas visiškai neargumentavo. Tai vertinamieji požymiai, todėl teismas turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtą ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo. Jo nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, todėl nuosprendis turi būti keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje jo veiką aiškina pagal būtinosios ginties taisykles, tačiau neanalizavo tikslo įrodinėjimo bei motyvų nustatymo, nenagrinėjo kaltės klausimo. Jis padarė faktinę klaidą dėl veikos pobūdžio, kuri pasireiškia neteisingai vertinant veikos faktinių aplinkybių, sudarančių objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę buvimą ar nebuvimą. Iš anksto apgalvota tyčia (kai nuo nusikaltimo ketinimo iki realizavimo praeina pakankamai ilgas laiko tarpas, per kuri apgalvojama, kaip bus daromas nusikaltimas). Jo veikoje to nebuvo. Staiga atsiradusi tyčia, kai tarp ketinimo ir realizavimo yra laiko tarpas nedidelis arba nusikaltimo ketinimas realizuojamas tuoj pat staigiosios tyčios porūšis - afektinė tyčia - jos esmė - staigiai kilęs ketinimas iš karto realizuojamas. Tik pajutus dūrį į kairės kojos sėdmenis, jis staigiai atsisukęs paėmė nukentėjusiajai už rankos. Viena iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų nuostatų atsako į klausimą, kas yra patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas: asmens kaltai padarytas nusikaltimas. Kiekvienas asmuo atsako ne už padarytą nusikaltimą apskritai, o už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai aprašyti BK Specialiosios dalies straipsniuose. Atsitikimas (kazusas) yra toks atvejis, kai asmuo savo veika sukėlė pavojingas pasekmes, kurių neprivalėjo ir negalėjo numatyti. Kadangi kazuso atveju asmuo pavojingas pasekmes sukelia nekaltai, todėl jo veikoje negalima nustatyti įstatymo numatytų nusikaltimo sudėties požymių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Baudžiamosios teisės teorijoje atsakomybė už objektyvias pasekmes, neatsižvelgiant į psichologinius aspektus, vadinama objektyvaus pakaltinimo principu. Lietuvos baudžiamasis įstatymas nepripažįsta objektyvaus pakaltinimo, t.y. atsakomybės už padarytą žalą be kaltės.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, ir prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, tačiau, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios R. P. ir liudytojų: R. A., V. K., A. D., G. S., V. L., iš dalies ir paties A. K., liudytojų N. Y., A. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis bei kita bylos rašytine medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais abejoti ir vertina juos kaip A. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad miestelio šventės metu kartu su draugėmis šoko rateliu. A. K. griebė ją už pečių, po to užlaužė ranką, pradėjo ją keikti, sakė: „tu, ačkarike, ką tu man padarei“. Tai, kad nukentėjusiosios R. P. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 727/11(09), kurioje jai konstatuota dešinio riešo sąnario raiščio patempimas, kraujosruva dešinio žasto srityje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, artimu vienas kitam laiku, galimai 20011-08-28 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 17).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir įvykio vietoje buvusios bei betarpiškai A. K. išpuolį prieš R. P. mačiusios liudytojos R. A., V. K., A. D. bei G. S.. Iš jų parodymų nustatyta, kad šokdamos pastebėjo, jog A. K., šokdamas su kita moterimi, įtartinai žiūri į R. P.. Po to jis griebė R. P. už rankos ir ją užlaužęs kėlė į viršų, dar kažką grubiu, šiurkščiu tonu pasakė. R. P. suriko, sakė, kad jai labai skauda, apsiverkė. Po konflikto buvo iškviesta policija, šokiai nutrūko. A. K. buvo girtas.

Liudytoja N. Y., įvykio metu šokusi su A. K., pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog pastarasis buvo pakėlęs arčiausiai jų šokusios mergaitės ranką, nes A. K. norėjo apžiūrėti, ką ji turi rankose. Apeliantas ir pats neneigia, jog buvo už rankos sugriebęs ir staigiu judesiu į viršų pakėlęs arčiausiai jo stovėjusios merginos ranką. Jo teigimu, jis norėjęs įsitikinti, ar jos rankose nebuvo aštraus daikto, kuriuo jam galimai buvo įdurta į kairės pusės sėdmenis. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. P. rankose nieko neturėjo.

Šių įrodymų visuma patvirtina, jog 2011-08-28, apie 22.30 val., viešoje vietoje, Pilviškių mstl., Stoties gatvėje, miestelio šventės metu, elgdamasis įžūliai A. K. stipriai rankomis suspaudė R. P. pečius, užlaužė jos dešinę ranką, tuo padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir A. K. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d., nes yra nustatyti visi minėto nusikaltimo sudėties privalomieji požymiai. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, Pilviškių miestelio šventės metu, A. K. įžūlus elgesys pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios R. P. atžvilgiu, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, viešoji tvarka, kadangi A. K. veiksmai (fizinis smurtas) sukėlė įvykio vietoje buvusiems asmenims baimę, nejaukumo ir nesaugumo jausmą, nukentėjusioji ir jos draugės savo pasilinksminimą šventėje nutraukė, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Iš bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis, viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje sugriebdamas ir spausdamas nukentėjusiąją per pečius bei užlauždamas jos ranką, suvokė daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Nustačius A. K. kaltės formą, atmestinas skundo argumentas, jog ši situacija turėtų būti įvertinta kaip kazusas, nes kazusas – tai baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių sukėlimas be kaltės, tai toks asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais, kuris neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos.

Apeliacinio skundo argumentai, kad A. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir afekto būsenoje nuo skausmo, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Akivaizdu, kad jokio kėsinimosi iš R. P. pusės į nuteistąjį iš viso nebuvo. Liudytojos R. A., G. S. ir V. K. patvirtino, kad šokdama R. P. buvo nugara į A. K.. Jos rankose nebuvo jokio įrankio žmogui sužaloti, ką patvirtino ir pats nuteistasis. Be to, nustatyta, kad nukentėjusioji yra smulkaus sudėjimo mergina, šokių aikštelėje nebuvo aklinai tamsu. Taigi, A. K. teigia gynęsis nuo asmens, kuris, kaip nustatyta, jo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, todėl nėra teisėto pagrindo jo veiksmus traktuoti kaip būtinąją gintį. Taip pat nėra teisėto pagrindo teigti, kad A. K. veikė afekto būsenoje nuo skausmo. Teisėjų kolegija pažymi, kad staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. K. aštriu duriančio tipo įrankiu buvo įdurta į kairio sėdmens sritį (1 t., b.l. 19), tačiau nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog dėl to susilpnėjo jo gebėjimas suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Jis sąmoningai sugriebė nukentėjusiąją iš pradžių už pečių, po to užlaužė ranką, keikė ją necenzūriniais žodžiais.

Nei apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje jokių kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima padaryti kitas išvadas dėl A. K. kaltės, nepateikta. Pirmosios instancijos teismui teisingai kvalifikavus A. K. veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., apelianto prašymas jį išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėEvaldas Gražys