Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), teistas 2016 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. – 6 mėn. viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 40 val. visuomenės labui (iš viso 240 val.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2018 m. spalio 7 d. apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. K., tai yra tyčia ne mažiau tris kartus ranka sugriebdamas ir suspausdamas jai už kairės rankos padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, tuo nukentėjusiajai S. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. S. dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jam pateiktas įtarimas suprantamas pilnai ir savo kaltę prisipažįsta pilnai. 2018 m. spalio 7 d. apie 17 val. grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sugyventinę S. K. rado girtą. S. K. būdama kambaryje, kuriame jis sėdėjo, nei iš šio, nei iš to, pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „pederastas, gaidys, kalėjimo kamštis“ ir pan. Jis sakė, kad jeigu ji nesiramina, iškvies policiją, bet į policiją neskambino. Sugyventinė S. K. nuėjo į virtuvę, jis buvo koridoriuje, tiesiog žiūrėjo ką ji darys. Sugyventinė S. K. iš kažkur paėmusi lėkštę metė į virtuvės grindis, lėkštė sudužo. Dėl to tarp jų kilo konfliktas ir kilusio konflikto metu jis, apimtas pykčio, nesusivaldė ir ranka sugriebęs jai už kairės rankos stipriai suspaudė ir patempė į šoną. Pilnai prisipažįsta, kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, kad nuo jo suspaudimo ant jos kairės rankos liko kraujosruvos. Policiją iškvietė jis. Sakė, kad triukšmauja sugyventinė. O pastaroji, išbėgusi į lauką ir išgirdusi, kad jis skambina į policiją, taip pat paskambino į policiją. Jis sugyventinės S. K. atsiprašė, dėl savo tokio elgesio labai gailisi (b. l. 98-100).

Nukentėjusioji S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų spalio 7 dieną, buvo sekmadienis, apie 17 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo sugyventinis P. S.. Kadangi jiedu jau senai yra konfliktiniuose santykiuose, nes jis kiekvieną dieną ją kolioja ir įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, tai tiesiog jį pamačiusi susinervino. Tuo metu ji plovė indus, tai jai iškrito ir sudužo viena lėkštė. P. S. buvo nusisukęs, nematė ir pagalvojo, kad ji į jį metė lėkštę, todėl ją užsipuolė ir eilinį kartą ėmė kolioti , o po to pribėgęs prie jos kažkuria ranka sugriebė jai už kairės rankos virš alkūnės ties žastu ir stipriai spausdamas traukė link koridoriaus. Jai labai skaudėjo ranką, yra likę kraujosruvos. Kai jis spausdamas jai tempė ranką, ji sakė, kad skauda, kad paleistų. Ji ranką traukė atgal ir jis paleido jos ranką, tada jis nuėjo į koridorių iki lauko durų ir skambino į policiją. Ji taip pat paskambinusi iškvietė policiją. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant kairės rankos likusi kraujosruva. Buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Toje pačioje vietoje ant tos pačios rankos, kur buvo likusios kraujosruvos nuo P. S. suspaudimo, iš anksčiau buvo du įdrėskimai, dėl kurių ji pretenzijų kaltinamajam neturi. Sugyventinis P. S. pastoviai konfliktuoja, ieško priekabių, jiedu abu labai nesugyvena, nors turi keturis bendrus nepilnamečius vaikus. Gyvena socialiniame savivaldybės bute ir kitur gyventi su vaikais neturi nei ji, nei jis (b. l. 27-29, 31-33).

Liudytoja B. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 7 d. apie 18 val. pas ją į namus atėjo kaimynė S. K., kuri labai verkė ir buvo susijaudinusi. Paklausus kas atsitiko, ji parodė kairės rankos žastą, ant kurio matėsi raudonos spalvos suėmimo žymės. Ji papasakojo, kad plaunant indus jai netyčia iš rankų iškrito lėkštė ir tada jos sugyventinis sugriebė jai už kairės rankos žasto. Ji palaukė, kol kaimynė nusiramins ir, jai nurimus, išėjo į kiemą laukti policijos. Tą pačią dieną apie 13 val. ji buvo užėjusi pas kaimynę S. K. į svečius, pastaroji buvo apsirengusi marškinėliais trumpomis rankovėmis ir jokių suėmimo žymių nesimatė (b. l. 41-42).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2018 m. spalio 7 d. 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis P. S. žodinio konflikto metu sugriebė pareiškėjai S. K. už kairės rankos žasto, tampė už rankos ir stūmė į koridorių. Tokias savo veiksmai P. S. sukėlė pareiškėjai fizinį skausmą, ko pasekoje atsirado mėlynės ant kairės rankos žasto. Atvykus policijos pareigūnams, S. K. buvo labai susijaudinusi (b. l. 1-7).

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3106/2018(02) nurodyta, kad S. K. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) ir odos nubrozdinimas kairiame žaste. Poodinės kraujosruvos padarytos kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu (-ais), labiausiai tikėtina rankos pirštais suimant žasto sritį ne mažiau 3 kartų. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros. Odos nubrozdinimas padarytas kietu, buku daiktu ar paviršiumi 1-2 savaitės laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietu, buku riboto paviršiaus daiktu (-ais). Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų S. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusiosios S. K. ir liudytojos B. Z. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, teismo medicinos specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga), taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis P. S. 2018 m. spalio 7 d. apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę S. K., tai yra tyčia ne mažiau tris kartus ranka sugriebdamas ir suspausdamas jai už kairės rankos padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, tokiu būdu nukentėjusiajai S. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę – P. S. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstam veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis P. S. kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

P. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 102-104).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 str.). Jis praeityje teistas vieną kartą už analogiškų veikų padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, bausmę atlikęs (b. l. 53-58), administracine tvarka baustas (b. l. 49-52), psichiatrinis gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 60), priklausomybės ligų gydymas – įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę (b. l. 63), VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPR-1249/2018 nurodyta, kad P. S. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 68), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šeiminė padėtis – nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurių paskyrimu kaltinamasis sutinka (BK 46 str. 1 d., b. l. 102-104).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta viešųjų darbų bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti viešųjų darbų bausme 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, išdirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, išdirbant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.

P. S. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.