Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. R., suinteresuoto asmens „(duomenys neskelbtini)“ atstovams V. L., M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. R. skundą dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-60076460-16 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 straipsnio, 51²² straipsnio 4 dalį 128,00 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų) dydžio administracine nuobauda už tai, kad 2015 m. spalio 9 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), G. R. savo neveikimu neužtikrinimo pilno nuotekų monitoringo vykdymo išleidžiamose nuotekose po valymo į Nemuno upę ir pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 14, 17, 32, 22 punktų ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 7.1, 11, 13 punktų reikalavimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai V. L. ir M. M. pritarė pareiškėjo prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. R. skundas tenkintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Skundžiamu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu G. R. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 straipsnio, 51²² straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 128 Eur bauda. Nutarime nurodyta pažeidimo padarymo data – 2015 m. spalio 9 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).

Nagrinėjamu atveju, iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad G. R. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, 86 straipsnyje, 51²² straipsnio 4 dalyje, požymiai buvo nustatyti 2015 m. spalio 9 d. (b. l. 93-94). Administracinio teisės pažeidimo protokolas asmeniui surašytas 2016 m. gegužės 10 d., t.y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto agentūros vedėjas nutarimu pratęsė nuobaudos skyrimo terminą (b. l. 17). G. R. skunde nurodyti argumentai, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo nuobaudos skyrimo byloje atsirado tik po to, kai 2016 m. gegužės 2 d. pateikė išsamius paaiškinimus dėl pažeidimų. Šis faktas nepaneigtas byloje surinktais įrodymais. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas negali patvirtinti, kad minėtas 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 35 straipsnio 1 dalies terminų, nes šis nutarimas nebuvo užregistruotas nei siunčiamų raštų registre, nei kartu su kitais bylos dokumentais nebuvo pateiktas susipažinimui G. R.. Byloje nėra duomenų, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalyje, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, pareigūnai būtų pratęsę nuobaudos skyrimo terminą iki jam pasibaigiant. Kaip minėta, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog administracinė nuobauda buvo skirta dar nesuėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nurodytiems terminams, ir sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Paisant nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, G. R. kaltės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-52-2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 250 straipsnio 7 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

G. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SM-KAUN-60076460-16 ir bylą G. R. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 86 straipsnyje, 51²² straipsnio 4 dalyje, nutraukti, suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.