- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 1-211-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 04-1-00441-14
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Marius Zabita
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjoi baudžiamąją bylą, kurioje
D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), IĮ „L“ savininkas,išsilavinimas vidurinis, vedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 str. 1 d.
D. L., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų j Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis j Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B- 373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2014 m. lapkričio 07 d., apie 03.20 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją keleiviniu autobusu EOS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepateikęs muitinės kontrolei, rankinėje gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., privalomus pateikti muitinei daiktus - 14 250 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro kursą atitinka 49 202,4 litus), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 49 202,4 litai.
Kaltinamojo D. L. nusikalstamos veikos padarymas yra pilnai įrodytas jo pilnu prisipažinimu ir paaiškinimais ikiteisminio nagrinėjimo metu , daliniu prisipažinimu ir paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. L. paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku kartu su draugu S. R. iš Baltarusijos, kur gyvena nuolat, važiavo autobusu iš Minsko į Lietuvą, nes jis norėjo nusipirkti automobilį, o draugas važiavo jam padėti. Tam tikslui jis vežėsi 14250 eurų, kurių dalis buvo pas jį piniginėje, o kita dalis buvo plastikiniame maišelyje. Jis buvo susitaręs su draugu, kad jis paims dalį pinigų, nes žinojo, kad į kitą valstybę įvažiuojant ar išvažiuojant galima vežtis nedeklaruotų pinigų sumą iki 10000 eurų , todėl, nenorėdamas deklaruoti , pasiūlė draugui paimti dalį jo pinigų. Įsėdus į autobusą ir kelionėje užmigus, pamiršo apie susitarimą ir neperdavė likusios dalies vežamų pinigų. Sustojus pasienyje muitiniam patikrinimui, iš miegų iškart nesusiorientavo ir draugui pinigų dalies neperdavė , todėl tikrinant muitininkei, pasakė, kad veža tik apie 7000 eurų, apie kitus tuo metu pamiršo. Muitininkei liepus pasitraukti detalesniam patikrinimui, prisiminė, kad dar turi pinigų, sakė muitininkei, kad yra su draugu ir prašė jį pakviesti, nes jis jau buvo patikrintas, bet muitininkė nereagavo. Prieš detalų patikrinimą išsigandęs bandė paslėpti likusius pinigus, bet tikrinant papildomai jis pats ištraukė ir parodė likusius 7250 Eurų . Pinigai yra jo paties uždirbti . Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis detalesnių aplinkybių nenurodė .
Apklaustas įtariamuoju D. L. paaiškino, kad jis nusprendė atvažiuoti į Lietuvą pirkti automobilio ir buitinės technikos. Dėl to jis paprašė savo draugo S. R., kurio brolis gyvena Lietuvoje, kad šis padėtų su automobilio pirkimu. Draugas sutiko, nes pats kartais važinėja į Lietuvą. Jie su S. R. 2014 m. lapkričio 7 d., apie 01.00 val., išvažiavo iš Minsko keleiviniu autobusu Minskas - Vilnius į Vilnių. Jis ketino pirkti automobilį, todėl pasiėmė su savimi grynųjų pinigų - 14 250 eurų. Kadangi jis žinojo, kad reikia deklaruoti pinigus, visą pinigų sumą jis buvo padalinęs į dvi dalis. 7000 eurų jis turėjo su savimi, o likusius 7250 eurų – įdėjo į plastikinį maišelį, kurį norėjo perduoti draugui. Kelionė autobusu buvo naktį ir jis galvojo autobuse paduoti dalį pinigų savo draugui S. R., kad šis per muitinę praneštų dalį pinigų ir nei jam, nei S. R. nereiktų pildyti deklaracijos. Apie 03.00 val. autobusas atvažiavo į Medininkų kelio postą. Autobuso keleivius išlaipino bei nusiuntė į pastatą muitiniam tikrinimui. Jis pamiršo apie pinigus ir jų draugui nepadavė. Jį į muitinį tikrinimą pakvietė vieną iš pirmųjų ir jis nuėjo pas muitininkę. Kai muitininkė jo paklausė, ar jis turi grynųjų pinigų, jis labai išsigando, nes prisiminė, kad pamiršo paduoti draugui pinigus. Iš išgąsčio jis sumelavo, kad turi tik 7000 eurų. Net nepagalvojo pasisakyti muitininkei, kad turi daugiau pinigų. Pagalvojo, kad iš karto iš jo atims visus pinigus. Kai muitininkė jam pasakė palaukti nuošalėje, jis pagalvojo, kad paslėps pinigus ir jų niekas neras. Vėliau, kai jį apžiūrėjo, rado pinigus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kad taip pasielgė. Tuo metu, kai muitininkė jo paklausė, ar turi pinigų, jis išsigando. Tuo metu galėjo pasisakyti, kad turi pinigų, bet to nepadarė (b. l. 54-55).
Liudytoja M. S. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste inspektore. Į jos pareigas įeina asmenų, transporto priemonių, prekių tikrinimas, dokumentų muitinis forminimas. 2014 m. lapkričio 6 d., 09.00 val., ji pradėjo savo darbo pamainą. 2014 m. lapkričio 7 d., apie 03.00 val., į tikrinimo vietą atvažiavo keleivinis autobusas „EOS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykstantis iš Baltarusijos Minskas - Vilnius. Autobuso keleiviai buvo išlaipinti ir nusiųsti į tikrinimo salę. Tikrinimo salėje yra padarytas atitvertas keliukas, kuriuo keleiviai po vieną ateina prie muitininko, kur atliekamas muitinis tikrinimas. Toks tikrinimas atliekamas visiems keleiviams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi deklaruojamų daiktų, ar ne. Tuo atveju, jei asmuo turi deklaruojamų daiktų, jis pasisako ir jam duodama užpildyti deklaraciją. Apie 03.20 val. į tikrinimo vietą atėjo Baltarusijos Respublikos pilietis D. L.. Ji jo paklausė, ar turi grynųjų pinigų ir jei taip, tai kiek. Vyras pasakė, kad turi 7000 eurų. Dar ji vyro paklausė, koks yra jo kelionės tikslas. Šis atsakė, kad važiuoja į Lietuvą pirkti automobilio. Po to, jai kilo įtarimas, kad vyras gali turėti su savimi daugiau grynųjų pinigų. Ji jo paprašė pastovėti šone ir palaukti. Tuo metu, kol vyras stovėjo atokiau, ji tikrino kitus keleivius, nenorėdama užlaikyti autobuso. Vienu metu, ji pamatė, kaip vyras iš mažos rankinės ištraukė, kaip jai pasirodė voką, kurį užkišo po viršutiniais drabužiais. Tuo metu ji baigė tikrinti likusius keleivius. Dar buvo nusprendusi patikrinti du vyrus, dėl kurių jai taip pat buvo kilęs įtarimas. Vėliau, ji su minėtais dviem vyrais ir D. L. nuėjo į lengvųjų transporto priemonių importo aikštelę, kur ji atliko detalų tikrinimą. Ji patikrino D. L. asmeninius daiktus. Vyras iš mažos rankinės išsitraukė 7000 eurų ir juos parodė. Kituose daiktuose ji pinigų nerado. Tikrinimo vietoje dar buvo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektorius A. A.. Ji paprašė patikrinti ir apžiūrėti patį D. L., nes ji kaip moteris neturi teisės tikrinti priešingos lyties asmens. Tačiau tikrinti neprireikė, nes po to, kai D. L. buvo pasiūlyta pateikti galimai po rūbais paslėptus pinigus, jis tai ir padarė. Vyras iš po megztinio iš už kelnių ištraukė celofaninį užspaudžiamą maišelį, kuriame buvo 7250 eurų. Vyras pradėjo klausinėti, kas jam dabar bus. Dar jis sakė, kad jam labai reikia pinigų automobilio pirkimui. Ji taip pat parodė, kad D. L. vyko vienas. Kai keleiviai vyksta grupėmis arba po kelis jie bendrauja. D. L. su niekuo nebendravo ir prie jo niekas nebuvo priėjęs. Dėl įvykio buvo iškviesta muitinės kriminalinė tarnyba . Kaltinamajam pasakius jos tikrinimo metu, kad jis turi deklaruotiną sumą pinigų, ji būtų sudariusi jam galimybę deklaruoti pinigus. Tikrinimo vietoje yra aiškiai išdėstyta informacija dėl deklaravimo, yra sudėti deklaravimo blankai.
Liudytojas A. A. paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriumi. Į jo pareigas įeina transporto priemonių, prekių, asmenų, dokumentų tikrinimas, muitinis forminimas. 2014 m. lapkričio 6 d. jis pradėjo darbo pamainą 09.00 val. Apie 03.30 val. į tarnybines patalpas atėjo Vilniaus teritorinės muitinės inspektorė M. S., kuri su savimi atsivedė tris vyrus. Šiuos vyrus, vykusius iš Baltarusijos į Lietuvą autobusu, pasirinko tikrinti M. S.. Ji nurodė, kad vienas vyras kažką paslėpė ir užsikišo už kelnių. Ir paklausė, ar jis gali patikrinti. Jis apžiūrėjo vyrą išoriškai, apieškojo ir vesdamas rankom užčiuopė, kad po kelnėmis, ties juosmeniu yra kažkoks daiktas. Jis paklausė vyro, kas ten yra. Vyras ištraukė pinigus. Pinigai, eurų kupiūros, buvo plastikiniame maišelyje. Tiksliai kiek jų buvo, pasakyti negali, apie 7000 eurų. Jis asmeniškai pinigų neskaičiavo, visus dokumentus tvarkė M. S.. Kol M. S. tvarkė dokumentus, vyras aiškino, kad nori pirkti automobilį ir nežinojo, kad reikia deklaruoti pinigus. Vėliau jis sužinojo, kad vyro vardas pavardė D. L. ir kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas .
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas S. R. patvirtino kaltinime nurodytu laiku važiavęs su kaltinamuoju D. L. iš Baltarusijos į Lietuvą pirkti jam automobilio. Muitinėje L. buvo sulaikytas, nes nedeklaravo visų pinigų, kuriuos turėjo. Kiek kaltinamasis turėjo su savimi pinigų ir kur juos laikė, jam nebuvo žinoma. Jis su juo buvo vedamas patikrinimui, jam-D. L. liepė paeiti į šoną, o jį praleido, nes viskas buvo tvarkoje. Kodėl D. L. nedeklaravo jis visų pinigų, nežino, bet dar Minske jis jo klausė, ar galėtų tam tikrą dalį pinigų paimti iš jo, kad nereikėtų deklaruoti, bet pinigų taip ir neperdavė. Ikiteisminio tyrimo metu to nepasakė, nes buvo labai susijaudinęs.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. R. parodė kad pažįsta L. D. L.. Jie draugai ir draugauja apie 12 metų. Jis pats asmeniškai į Lietuvą važinėja po kelis kartus į metus, kadangi Lietuvoje yra palaidota močiutė. Apie tai žinojo ir D. L.. Šis paprašė pagalbos padėti nusipirkti automobilį ir jis sutiko. Todėl jie nusprendė kartu važiuoti į Lietuvą pirkti automobilio. Jis nežinojo, kiek su savimi turėjo pasiėmęs pinigų D. L., jis jo net neklausė, kiek jis turi pinigų. 2014 m. lapkričio 7 d., 01.30 val. jie kartu su D. L. išvažiavo iš Minsko autobusu į Lietuvą. Naktį važiavo į Lietuvą, nes kaip tik autobusas turėjo į Vilnių atvažiuoti apie 04.30 val. ir jie turėjo važiuoti į turgų, nuo pat ankstaus ryto žiūrėti automobilio. Apie 03.00 val. autobusas atvažiavo į Lietuvos muitinę, Medininkų kelio postą. Autobuse buvo pasų kontrolė, pas pasieniečius, po to jie buvo pakviesti į muitinės kontrolę. Jie išlipo iš autobuso ir nuėjo į pastatą. D. L. nuėjo vienas iš pirmųjų pereiti muitinės kontrolę. Jį pakvietė vėliau. Ten yra toks stalas, ant kurio reikia dėti daiktus muitiniam tikrinimui. Jis matė, kad D. L. liepė palaukti nuošalyje. Jis praėjo pro D. L., ir paklausė, kas atsitiko, tačiau muitininkė, kuri atlikinėjo muitinį tikrinimą pasakė, eiti toliau, nes jis muitinį tikrinimą praėjo ir liepė eiti į autobusą. Kai jis pats asmeniškai praeidinėjo muitinį tikrinimą, priėjo prie muitininkės ir parodė jai savo kuprinę. Ši paklausė dėl pinigų, jis pasakė, kad neturi pinigų, nes pinigų buvo 40 JAV dolerių ir 40 litų. Jis savo pinigų nebuvo davęs D. L., visi pinigai, kuriuos turėjo D. L., buvo jo asmeniniai. Kai D. L. muitininkė sulaikė ir liepė palaukti nuošalyje, jis suprato kame reikalas. Pagalvojo, kad matyt dėl pinigų, kurių jis nedeklaravo. Jis vėliau nuėjo į autobusą ir išvažiavo į Vilnių. Vėliau iš Vilniaus jis norėjo grįžti į postą, išsiaiškinti, kas bus toliau su D. L., bet jį brolis atkalbėjo. Jau vakare apie 17.00 val. jis sužinojo, kad D. L. yra suimtas (b. l. 30-31).
2014 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Vilniaus teritorinės muitinės „Medininkų“ kelio posto automobilių ir autobusų atvykstančių į Europos Sąjungą muitinio tikrinimo darbo vieta. Administraciniame pastate yra keleivių tikrinimo salė. Užėjus pro duris į salę, kairėje ir dešinėje yra stiklinės sienos, ant kurių iškabinta įvairi informacija. Ant sienos yra nevalstybine kalba užrašyta informacija apie grynųjų pinigų deklaravimą. Prie kairės sienos stovi stalas, ant kurio guli grynųjų pinigų deklaracijos. Kitoje salės pusėje yra pareigūnų darbo vieta bei stovi rentgeno aparatas. Išeinant iš keleivių tikrinimo salės yra muitinio tikrinimo vieta (b. l. 4-14).
2014 m. lapkričio 4 d. daiktų pateikimo protokole yra užfiksuota, kad liudytoja M. S. pateikė 14250 eurų (b.l. 10), 2014 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėti 14250 eurų (b. l. 18-20).
Aukščiau aptartais įrodymais D. L. kaltė dėl muitinei privalomų pateikti daiktų – 14250 eurų, gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 1 d., padarymo, įrodyta visiškai. Jo veiksmų teisinė kvalifikacija teisinga.
Kontrabanda pagal LR BK 199 str. 1 d. tai privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. Pagrindinis kontrabandos kaip nusikalstamos veikos objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Iš šios teisės normos seka, kad kontrabandos dalyku LR BK 199 str. 1 d. prasme gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 199 str. 1 d. už grynųjų pinigų gabenimą per valstybės sieną, klausimą, būtina aptarti kitus teisės aktus, reglamentuojančius grynųjų pinigų pervežimo per Lietuvos Respublikos sieną, tvarką.
Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d., bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvysta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai.
Šis reikalavimas yra detalizuotas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkte, pagal kurį, asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vysta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis D. L., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, turėjo su savimi 14250 eurų, o tai viršijo nustatytą pinigų, kuriuos privalu deklaruoti, sumą.
Pažymėtina, kad D. L. inkriminuojamas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Remiantis D. L. parodymais, savo pareigą deklaruoti į Lietuvos Respubliką įvežamus grynuosius pinigus, kurių vertė yra didesnė nei 10000 eurų, kaltinamasis žinojo. Jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu , paaiškino, kad žinodamas šią pareigą, visą pinigų sumą, t.y. 14250 eurų, padalino į dvi dalis, vieną pinigų dalį jis turėjo su savimi, o kitą dalį, t.y. 7250 eurų, įdėjo į plastikinį užspaudžiamą maišelį ir planavo jį perduoti kartu vykstančiam draugui S. R., kad šis juos perneštų per muitinę, papildomai paaiškinęs, kad vėliau šiuos pinigus draugui atiduoti pamiršo, prasidėjus muitiniam patikrinimui, išsigando ir juos paslėpė po rūbais. Teismas mano, kad šių kaltinamojo parodymų , kuriais jis neigia turėjęs tiesioginę tyčią gabenti per sieną didesnę nei leistina nedeklaruotą pinigų sumą , nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytoju apklaustas jo draugas S. R. ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino susitarimo su kaltinamuoju, kad perims dalį jo pinigų, gabenamų per sieną, tą jis nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu, bet teismas rokius jo parodymus vertina kaip jo siekį padėti kaltinamajam D. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės . Muitinės darbuotoja M. S. , atlikusi pradinį patikrinimą , savo parodymais patvirtino, kad kaltinamasis tikrinimo vietoje nepasinaudojo galimybe deklaruoti vežamus pinigus, nors tokia galimybė buvo , melavo apie vežamų pinigų sumą, bandė juos paslėpti.
Visi šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. L. veikė tiesiogine tyčia : jis žinojo savo pareigą deklaruoti į Lietuvos Respubliką įvežamus grynuosius pinigus, suvokė, kad už šio reikalavimo nevykdymą jam gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau, nepaisydamas to, norėjo taip veikti.
Skiriant bausmę D. L., teismas vadovaujasi LR BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. L. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), už kurį LR BK 199 str. 1 d. straipsnio sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Kaltinamasis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis – yra IĮ „L“ savininkas, Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 66), administracine tvarka nebaustas. Teismas įvertina ir tai, kad kaltininkas pilnai pripažino jo daromos veikos faktines aplinkybes , paaiškindamas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, gailisi dėl jo padarymo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgus į D. L. charakterizuojančius ir kitus bylai reikšmingus duomenis, jam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis mažesnis nei LR BK 47 str. 4 d. numatytos baudos vidurkis.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 7 d. iš kaltinamojo D. L. buvo paimta 14250 eurų suma (b. l. 22), tai būtų , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatomis, konfiskavimo dalykas. Vienok teismas, atsižvelgdamas į teisminę praktiką ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė byla Nr. 2K-7-130-699/2015) mano, kad kaltinamajam D. L. priklausančio turto - pinigų konfiskavimas neskirtinas, nes visų jo gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui, tai prieštarautų EŽTT formuojamai praktikai tokios kategorijos bylose, be to nėra ir aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą.
Byloje nėra duomenų , kad kaltinamojo D. L. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gautos neteisėtai. Pagal bylos duomenis, jo gabenti pinigai – buvo jo asmeniniai pinigai. Byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti pagal neteisėtą jų panaudojimo paskirtį ar siekiant juos nuslėpti. Taip pat pažymėtina, kad pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad valstybė dėl kaltinamojo D. L. padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos.
Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. L. kaltinamas padaręs vieną neteisėtą veiką – per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos nepateikęs muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravęs. Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam D. L. skiriama bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir neatitiktų kalto asmens baudimo principų ir pagrindų.
Dėl šių motyvų kaltinamajam D. L. grąžintini iš jo paimti pinigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. , nusprendė:
D. L. pripažinti katu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199 str. l d. ir paskirti jam 120 MGL (4518 eurų ) dydžio baudą.
Į D. L. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. (29 paros), 1 parą prilyginant 2 MGL, ir nustatyti, kad galutinės mokėtinos baudos dydis yra 62 MGL ( 2334,92 Eurai) , šią baudą įpareigoti sumokėti į valstybės biudžetą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
14250 eurus, laikomus Muitinės departamento depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Medicinos banke, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti D. L..
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.