Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-319-245-2014

2014 m. balandžio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam T. K., nuteistojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus 1/3, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 str. 1 d., atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu; nemokamai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbant po 20 valandų nemokamų darbų, taip pat per vieną mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti;

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. gegužės 19 d., apie 20 valandą, (duomenys neskelbtini) rajone, užėjęs į savo kaimyno K. Č. butą, dėl asmeninių priežasčių, ne mažiau kaip du kartus rankomis ir kojomis smūgiavo K. Č. padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žande-lūpų kampe, dešinės pusės 6, 7 šonkaulių lūžimą, ne mažiau kaip du kartus dūrė jam peiliu, padarydamas durtines pjautines žaizdas kairėje ausyje ir kairiame žande-paausio srityje, tuo K. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sudavė vieną smūgį kambaryje buvusiai K. Č. sugyventinei V. R., padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje pusėje-antakyje-smilkinyje-skruoste, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria T. K. pritaikytas BK 75 straipsnis ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiosios V. R. elgesį įvertino kaip konflikto išprovokavimą, kadangi nustatyta, kad ji 2013-05-19 vakare kieme ir namo laiptinėje žodžiu konfliktavo su kaltinamojo T. K. sugyventine A. S., tačiau jos atžvilgiu nesmurtavo. Pati A. S. vėliau nuėjo į V. R. butą toliau gilinti konfliktą, kur susimušė su V. R. ir tik vėliau, A. S. grįžus į namus, į konfliktą įsijungė T. K. – jis nuėjo į V. R. butą, kur sudavė nukentėjusiajam K. Č. eilę smūgių, spardė, du kartus dūrė peiliu bei smogė į galvą V. R.. Nuteistojo T. K. elgesio V. R. elgesys neįtakojo ir neišprovokavo. Baudžiamosios atsakomybės kilimui su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis turėjo reikšmės ne nukentėjusiųjų, o T. K. elgesys. Apylinkės teismo sprendimas šioje byloje taikyti bausmės vykdymo atidėjimą T. K. neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, be to, pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra ir dėl to, kad šioje byloje jis nelinkęs aiškinti konflikto priežasčių, kas rodo, kad jis nelinkęs konflikto spręsti taikiai, nusikaltimo metu be jokios dingsties tyčia smurtavo dviejų akivaizdžiai silpnesnių asmenų atžvilgiu, gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas neigiamai, baustas ATPK tvarka, anksčiau buvo teistas 5 kartus, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam jau du kartus yra taikytas BK 75 str., tačiau bausmė savo tikslų nepasiekė, jis ir vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo metu ir turėdamas neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, BK 75 str. jo atžvilgiu yra visiškai neefektyvus, todėl nuosprendžio dalis dėl BK 75 str. nuostatų taikymo T. K. naikintina. Be to, atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nukentėjusiųjų pozicijos (atleido ir susitaikė su kaltinamuoju) įtaka T. K. bausmės dydžiui buvo pakankamai realizuota, paskiriant laisvės atėmimo bausmės dydį, neviršijant straipsnio sankcijoje numatyto bausmės vidurkio ir taikant BK 64¹ str. bei paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, nuteistasis ir nuteistojo gynėjas advokatas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nekeliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, prokuroras nesutinka su nuteistajam neteisingai paskirta bausme, tai yra, prokuroro nuomone, apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. K., neįvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo T. K. nusikalstamą vei­ką, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas jam bausmę. Kolegijos nuomone taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam šiuo atveju pagrindo nebuvo.

Galiojančio baudžiamojo kodekso 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, kartu turi įvertinti visas aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2012).

Nors T. K. formaliai atitinka įstatyme numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija trijų metų, tačiau būtina įvertinti ne tik formalių, bet ir kitų, su nuteistojo asmenybe susijusių, aplinkybių visumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. K. anksčiau teistas 5 kartus, tyčinę nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, jam jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (2004-04-05 ir 2006-08-30), tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo, jis ir vėl nusikalto, be to, naują nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai ir rodo, kad jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nebuvo efektyvus, nepadarė jo asmenybei teigiamos įtakos. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistojo T. K. atžvilgiu yra iškraipantis šio instituto esmę. Įvertinus dar ir tai, kad T. K., anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, pripažintas kaltu padaręs naują tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o pagal BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Taip pat pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas asmeniui galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–635/2010).

Pažymima ir tai, kad skiriant bausmę T. K., apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios V. R. elgesį įvertino kaip konflikto išprovokavimą, kadangi byloje nustatyta, jog būtent T. K. elgesys turėjo įtakos konflikto kilimui, kad jis nebuvo išprovokuotas nukentėjusiosios, tačiau teismas šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę lengvinančia nepripažino, todėl tai esminės įtakos bausmės skyrimui neturi. Pirmosios instancijos teismas teisingai T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas T. K. bausmę skyrė, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., tai yra, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (veika padaryta dėl pykčio protrūkio), nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), tačiau netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir dėl to neteisingai taikė BK 75 str. nuostatas. Atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. K. pagrindo nebuvo. Konstatuojama, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos BK 75 straipsnio taikymui. Apylinkės teismas, skirdamas T. K. laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio pagrindu atidėdamas jos vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl BK 75 str. taikymo (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. K., nagrinėjant bylą ape­lia­cine tvarka, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavo nuteistojo gynėjas advokatas (BPK 322 str. 1 d.). Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 106 str. 1 d.). Todėl iš­lai­dos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pripažįstamos proceso išlai­domis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. K. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtos 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu; nemokamai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų, taip pat per vieną mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti;

pasiųsti T. K. atlikti jam paskirtą 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. K. 90 Lt proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (LT24 7300 0101 1239 4300), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.