- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1014/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Vilniaus darbo rinkos mokymo, Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Ieškovas
- viešosios įstaigos ,,Kompiuterinių programų mokymo centras“
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga ,,Vilniaus verslo kolegija“
- Advokatai
- Raimundas Jurka
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos (pakeistas atsakovas Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2150-450/2010 pagal ieškovo viešosios įstaigos ,,Kompiuterinių programų mokymo centras“ ieškinį atsakovui Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybai, trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Vilniaus verslo kolegija“, dėl viešojo pirkimo konkursui pateikimo pasiūlymo neteisėto atmetimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VšĮ „Kompiuterinių programų mokymo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti viešajame pirkime „Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugos“ Viešojo pirkimo komisijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. protokole Nr. 62-55 nurodytą sprendimą ta apimtimi, kuria atmestas ieškovo pasiūlymas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovui Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybai 2009-07-15 paskelbus supaprastintą atvirą konkursą „Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 77256), ieškovas 2009-07-28 pateikė pasiūlymą Nr. 09/07/12 atlikti paslaugas už mažiausią kainą 42 840 Lt. Savo pasiūlymus atsakovui taip pat pateikė Vilniaus Žirmūnų Darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialas, kurio kainą sudarė 44 100 Lt ir VšĮ „Vilniaus verslo kolegija“ – 96 000 Lt. Konkurso sąlygų 54 p. nustatė, jog neatmesti pasiūlymai yra vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Nurodė, kad atsakovas 2009-08-10 raštu Nr. 6-219 informavo pareiškėją, jog jo pasiūlymas atmetamas, nes neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, t. y. tiekėjo sąžiningumo deklaracija pateikta ne pagal aktualią redakciją, įsigaliojusią 2008-09-15 Ūkio ministro įsakymu Nr. 98-3817, o pagal 2006-02-01 įsakymu Nr.4-41 patvirtintos redakcijos nuostatas. Ieškovas nesutiko su tokiu atsakovo sprendimu, nurodydamas, jog viešųjų pirkimų praktikoje pačios perkančiosios organizacijos kartu su pirkimo dokumentais prideda 2006 m. redakcijos Sąžiningumo deklaracijos formą. Nagrinėjamu atveju atsakovas su konkurso sąlygomis pateikė įvairių dokumentų formas, tačiau nepridėjo Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formos. Ieškovo vertinimu, Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos savo forma bei turiniu nesiskiria ir jokių esminių pakeitimų naujoje redakcijoje nėra, todėl nebuvo pagrindo atmesti ieškovo pasiūlymą. Ieškovo vertinimu, atsakovo sprendimas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą racionalaus lėšų panaudojimo principą, kadangi buvo atmesti dviejų tiekėjų pasiūlymai daug mažesnėmis kainomis ir pasirinktas tiekėjas, kurio pasiūlymo kaina du kartus viršija iš Konkurso pašalintų įmonių pasiūlytas kainas. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, šiuo atveju teismas privalo ex officio sudarytą su laimėtoju pirkimo sutartį pripažinti niekine.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Viešojo pirkimo „Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugos“ Viešojo pirkimo Komisijos 2009-08-7 protokole Nr. 62-55 priimtą sprendimą ta apimtimi, kuria atmestas VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centro Konkurso pasiūlymas, pripažino Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos ir Vilniaus verslo kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 sudarytą Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų tiekimo sutartį Nr. 2009/34 niekine, priteisė iš atsakovo ieškovui 3131 Lt, o į valstybės biudžetą 23,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad nuo 2006 m. sausio 31 d. įsigaliojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje atsirado nauja sąlyga, numatanti, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus (Įstatymo 24 str. 2 d. 5 p.). Nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojusioje VPĮ redakcijoje (VPĮ 24 str. 2 d. 5 p.) ir tiekėjo sąžiningumo deklaracijos turinys (apimtis) praplėstas – reikalaujama pateikti tiekėjo deklaraciją apie tai, kad jis nedavė ir neketina duoti Komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos (įgaliotosios organizacijos) vadovams, valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus. Be to, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 (su pakeitimais) patvirtintoje tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formoje nurodoma, jog pateikus melagingą deklaraciją tiekėjo pasiūlymas bus nenagrinėjamas ir atmestas Įstatymo 39 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos nepateikimo ar jos pateikimo su trūkumais teisinės pasekmės nei VPĮ, nei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 (su pakeitimais) patvirtintoje tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formoje nėra tiesiogiai įtvirtintos. Nei VPĮ, nei kiti teisės aktai tiesiogiai neįvardina, kokia yra tiekėjo sąžiningumo deklaracijos, kaip dokumento, teisinė reikšmė viešuosiuose pirkimuose: ar tai yra tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantis dokumentas, ar pasiūlymo, kaip siūlymo tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus (VPĮ 2 str. 19 d.), sudėtinė dalis, ar nei su tiekėjo kvalifikacija, nei su pačiu pasiūlymu nesusijęs savarankiškas dokumentas. Tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi VPĮ 3 str. įtvirtintu viešųjų pirkimų tikslu, bendraisiais viešųjų pirkimų principais ir bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Teismo nuomone, tiekėjo sąžiningumo deklaracija negali būti sutapatinta su tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais ar pasiūlymu, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomos VPĮ numatytos tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų ar pasiūlymo nepateikimo ar pateikimo su trūkumais teisinės pasekmės. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008 pasisakė dėl tiekėjo sąžiningumo deklaracijos esmės. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, tačiau pastarosios redakcija buvo pagal 2006-02-01 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-41 patvirtintos redakcijos nuostatas, t. y. iš esmės įvykdė Konkurso sąlygų reikalavimą ir patvirtino aplinkybes, kurių siekiama iš viso teikiant Deklaraciją, esminių pakeitimų naujos redakcijos formoje nėra, joje yra tik išplėstas asmenų ratas, dėl kurių Tiekėjas teikia tokią deklaraciją. Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašte, atsakydama į perkančiosios organizacijos paklausimą, nurodė, kad iš viso tokios tiekėjo sąžiningumo deklaracijos pateikimas supaprastintuose pirkimuose nėra būtinas (privalomas). VPĮ nereglamentuoja privalomo tiekėjo sąžiningumo deklaracijos pateikimo, todėl perkančiajai organizacijai numačius konkretaus pirkimo dokumentuose tokį reikalavimą, ieškovui iš esmės jį įvykdžius, teismas nurodė, kad negalima laikyti, jog ne tos redakcijos formos pateikimas pakeičia tiekėjo įsipareigojimus, toks įsipareigojimas išreikštas deklaracijoje yra aiškus ir jokio prasilenkimo (prieštaravimo) VPĮ prasme nėra. Remiantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, viešųjų pirkimų tikslu, atsižvelgiant į deklaratyvų tiekėjo sąžiningumo deklaracijos pobūdį ir į tai, jog tiekėjo sąžiningumo deklaracija siekiama mažinti kriminogeninę situaciją ir korupciją, o tai reiškia, jog ieškovui iš esmės įvykdžius reikalavimą ir pateikus deklaracijos formą (nors ir neaktualia redakcija), perkančioji organizacija neturėjo teisės atmesti tiekėjo pasiūlymo formaliu pagrindu, nes toks perkančiosios organizacijos sprendimas pažeidžia viešųjų pirkimų vieną iš tikslų, racionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d.), kadangi šiuo atveju Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos viešųjų pirkimų komisija, atmetusi tokiu pagrindu dviejų tiekėjų (ieškovo ir Darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialo) pasiūlymus, kurių pasiūlymų kainos du kartus mažesnės nei laimėjusio tiekėjo pasiūlyta kaina, negalėjo pasiūlymo vertinti Supaprastinto atviro konkurso sąlygų dešimto skirsnio tvarka – pagal mažiausios kainos kriterijų, kadangi iš viso liko tik vieno tiekėjo pasiūlymas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad deklaracijos ne ta redakcija pateikimas, negali būti prilygintas melagingos deklaracijos pateikimui ar esminiam VPĮ ir Pirkimo dokumentų pažeidimui, sudarančiam pagrindą atmesti ieškovo pasiūlymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2009-08-27 pasirašyta su Konkurso laimėtoju Vilniaus verslo kolegija, Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų tiekimo sutartis, pilnai įvykdyta, bet pirkimų komisijos sprendimas priimtas, pažeidus VPĮ nustatytas imperatyviąsias teisės normas, teismas savo iniciatyva (ex officio) pripažino, jog atsakovo paslaugų tiekimo sutartis su Vilniaus verslo kolegija prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, dėl to yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. VPĮ numatyta, kad turi būti pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos instancijos nustatytos formos tiekėjo deklaracija. Viešojo supaprastinto atviro konkurso ,,Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų pirkimas“ vykdymo metu galiojo 2008 m. rugpjūčio 21 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-373 patvirtintos formos sąžiningumo deklaracija. Pirkimo sąlygose taip pat buvo nurodyta, kad tiekėjai, dalyvaujantys Konkurse, turi pateikti 2008 m. rugpjūčio 21 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-373 patvirtintos formos sąžiningumo deklaraciją. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-373 patvirtintoje sąžiningumo deklaracijoje, palyginus su ankstesniu 2006 m. vasario 1 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-41, išplečiamas subjektų, dėl kurių tiekėjai patvirtindavo, kad nedavė ir neketina duoti pinigų, dovanų, nesuteikė ir neketina suteikti jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su veiksmais laimėti viešąjį pirkimą, ratas, t. y. subjektų ratas papildomas Komisijos nariais, ekspertais ir perkančiosios organizacijos (įgaliotos organizacijos) vadovais. Subjektų rato išplėtimas laikytinas esminiu sąžiningumo deklaracijos pakeitimu, kadangi tai ne formos, bet turinio pakeitimas – subjektų rato išplėtimas keičia deklaracijos turinį. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini teismo argumentai, kad naujos redakcijos sąžiningumo deklaracijos formoje išplėstas subjektų ratas nelaikytinas esminiu sąžiningumo deklaracijos formos pakeitimu. Ieškovas viešųjų pirkimų reikalavimą įvykdė iš dalies – pateikė sąžiningumo deklaraciją tik dėl perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) ir kitų tiekėjų, tačiau nepateikė sąžiningumo deklaracijos dėl kitų asmenų, būtent dėl Komisijos narių, ekspertų, perkančiosios organizacijos (įgaliotos organizacijos) vadovų. Tokio viešojo pirkimo reikalavimo neįvykdymas negali būti laikomas tik formaliu pažeidimu. Nors sąžiningumo deklaracijos pateikimas supaprastintame atvirame konkurse ir nėra privalomas, tačiau atsakovui pirkimo dokumentuose, tarp kitų reikalavimų įtraukus ir sąžiningumo deklaracijos pateikimą, tinkamas sąžiningumo deklaracijos užpildymas ir pateikimas kartu su pasiūlymu tapo privaloma konkurso sąlyga, t. y. privalomai vykdytinu viešojo pirkimo reikalavimu.
2. Teismas nepagrįstai nusprendęs, kad atsakovo Viešojo pirkimo komisijos sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo yra niekinis ir jį panaikinęs, nepagrįstai ex officio pripažino ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo sutartį niekine, todėl toks teismo sprendimas turi būti panaikintas.
3. Teismo iš atsakovo ieškovui priteistos advokato atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai ir neprotingai didelės.
Atsiliepimas
Ieškovas VšĮ ,,Kompiuterinių programų mokymo centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 24 straipsnio antrosios dalies 5 punkte nurodyta, kad tarpe kitų pirkimo dokumentų turi būti reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tiekėjas nedavė ir neketina duoti Komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos (įgaliotosios organizacijos) vadovams, valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus. Vykdant šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4-373 patvirtino Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formą ir šiuo įsakymu iš dalies pakeitė 2006 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 4-41.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos supaprastinto atskiro konkurso sąlygų 21.3 punkte, tarpe kitų dokumentų, reikalaujama tiekėjo su pasiūlymu pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 patvirtintos formos Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Skliaustuose nurodyti redakcijos metai – 2006 ir 2008. Minėta, kad Tiekėjo sąžiningumo deklaracija patvirtinta ir 2008 m. ūkio ministro įsakymu. Todėl iš aptartų pirkimo sąlygose reikalavimų pateikti dokumentus, matyti, kad pati perkančioji organizacija, nurodydama, jog reikalaujama pateikti 2006 m. ūkio ministro įsakymu patvirtintą Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, suklaidino tiekėjus, be reikalo nurodydama seną ūkio ministro įsakymo redakciją. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog net du tiekėjai iš trijų, dalyvavusių konkurse, šią sąlygą suprato taip pat – kad reikia pateikti 2006 m. redakcijos ūkio ministro įsakymu patvirtintą Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovo atstovai, prie reikalavimo pateikti atitinkamus pirkimo dokumentus perkančioji organizacija turėjo pridėti ir atitinkamą Tiekimo sąžiningumo deklaracijos formą. Tokia išvada darytina iš jau aptartų teisės aktų analizės. Minėta, kad VPĮ 24 str. 2 d. 5 p. nurodyta, jog Vyriausybės įgaliota institucija turi paruošti nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, o vykdant šį reikalavimą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formą patvirtino ir ją pridėjo prie minėto įsakymo. Todėl negalima sutikti su perkančiosios organizacijos atstovo argumentu, kad pats tiekėjas privalėjo pateikti nustatytos formos deklaraciją, nes įstatyme įtvirtinta kitaip.
Kiekvieno paskelbto pirkimo sąlygos turi būti aiškios, nedviprasmiškos, vienodai suprantamos visų tiekėjų. Taip pat aiškiai turi būti apibūdinti ir reikalaujami iš tekėjo pirkimo dokumentai. Esant aplinkybėms, dėl kurių vieną ar kitą sąlygą galima vertinti dviprasmiškai, visos abejonės tokiu atveju turi būti aiškinamos tiekėjo naudai. Toks atvejis, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas ir nagrinėjamoje byloje. Todėl nėra pagrindo pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą tik dėl to, jog jis neva neatitinka pirkimo dokumentų, pagrįstu.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir įvertinus, jog tiekėjas (ieškovas) pateikė ne tokios formos Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, kokia buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose, toks pažeidimas yra neesminis, nesudarantis pakankamo pagrindo atmesti pasiūlymą. Pirkimo sąlygų 54 punkte nurodyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Byloje nustatyta, kad ieškovas siūlė atlikti perkamas paslaugas už 42 840 litų kainą, tuo tarpu buvo nupirktos paslaugos už 96 000 litų, tai yra daugiau kaip du kartus brangiau. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Tuo tarpu, nagrinėjamam pirkime, konstatavus, kad paslaugos nupirktos už pačią didžiausią pasiūlytą kainą, konstatuotinas racionalaus lėšų panaudojimo, tai yra, pirkimo tikslo pažeidimas. Racionalus lėšų panaudojimas turi būti suderintas su lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principais (VPĮ 3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB ,,Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007), yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad perkančioji organizacija, atmesdama ieškovo pasiūlymą, nustatė minėtų principų pažeidimus ar kad tokiu veiksmu siekė laikytis šių principų. Nustatyta, kad ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė reikalaujamą Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, tačiau neįrašė 2008 m. ūkio ministro įsakymu nurodytų asmenų – komisijos narių, ekspertų, perkančiosios organizacijos (įgaliotosios organizacijos) vadovų. Ieškovo atstovai nurodė, jog, šiuo atveju, vykdant supaprastintą pirkimą, komisijos ir ekspertų iš viso nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, vertinant įstatymo, įpareigojančio pateikti Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, tikslą, svarbu apskritai nustatyti, kad tiekėjas patvirtino, jog neduos jokių dovanų, pinigų, siekdamas sau palankaus pirkimo rezultato, nes nustačius, kad tiekėjas pateikė melagingas žinias, pirkimas bus neįmanomas, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas iš viso pateikė deklaraciją, ar jos nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad deklaravimas, kaip toks, nėra absoliuti prielaida išvengti galimų nesąžiningų perkančiosios organizacijos ar tiekėjo veiksmų, tačiau tai yra viena iš viešojo administravimo institucijų veiklos kontrolės bei piktnaudžiavimo prevencijų formų. Tais atvejais, kada tiekėjas pateikia melagingą sąžiningumo deklaraciją, atsisakoma su tokiu tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Taigi, vertinant Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją pagal lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, darytina išvada, kad šia deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo ir pateikimo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai, o patvirtinimo, kad tiekėjo ir perkančiosios organizacijos neteikė ir neketina ateityje teikti jokio atlygio (pinigų, dovanų, paslaugų ir kt.) už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti viešąjį pirkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008).
Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 3 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovo byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteistos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos nėra per didelės.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkinant atsakovo apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas turėjo 1000 Lt dydžio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (t. 3, b. l. 54), kurios priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (į. k. 190767297) ieškovui viešajai įstaigai ,,Kompiuterinių programų mokymo centras“ (į. k. 125247995) 1000 (tūkstantį litų) Lt advokato atstovavimo išlaidų.