Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-01-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-22-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-11
Bylos Nr.
AN2-22-935/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00256-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-22-935/2019 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00256-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo A. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1250 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

- pagal ANK 417 straipsnio 8 d. įspėjimu;

- pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 55 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta 1250 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. A. L. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 13 d., apie 17.39 val., Ežero g. 84, Žudiškių kaime, Vilniaus rajone, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,41 promilių girtumas, vairavo automobilį Chrysler Voyage, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Automobilis Chrysler Voyage, v. n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. A. L. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais A. L. pažeidė KET 9, 16, 226, 219.1, 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo teismo nutarimo dalis, kuria A. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, yra neteisėta ir nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byla nurodomoje dalyje yra išnagrinėta šališkai, kadangi buvo remtasi tik nukentėjusiosios bei liudytojų, kurie yra nukentėjusiosios giminaičiai ir draugai, parodymais, tačiau visiškai nepagrįstai A. L. naudai liudijančių asmenų parodymai buvo vertinti kritiškai.

4. A. L. aiškina, kad nukentėjusiosios K. J. paaiškinimai nėra nuoseklūs, yra prieštaringi, todėl jais nėra pagrindo vadovautis. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, bei paaiškinimo, surašyto tyrimo metu, matyti, jog ji eismo įvykio apskritai nematė. Be to, K. J., taip pat kiti liudytojai, patvirtinantys nukentėjusiosios įvykių versiją, negalėjo matyti eismo įvykio, nes jiems matomumą turėjo užstoti vidinėje kiemo pusėje prie kelio tvoros augantys aukšti medžiai ir krūmai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iki byloje nagrinėtų įvykių tarp nukentėjusiosios K. J. ir jo bei jo motinos A. T. buvo įvykę konfliktai, jų santykiai buvo įtempti, todėl, apelianto vertinimu, nukentėjusioji turėjo pagrindą jį apkalbėti.

5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojas M. R. yra nurodęs, jog tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis buvo su savo šeimos nariais, apie V. G. nieko neminėjo, šis liudytojas nematė, kas vairavo automobilį, o liudytojas V. G. teigė, kad jis kartu su M. R. matė eismo įvykį, matė, jog automobilį vairuoja A. L.. Taigi liudytojų M. R. ir V. G. nurodomos aplinkybės apie įvykį nesutampa ir prieštarauja viena kitai. Apeliantas pažymi, kad liudytojas V. G. nurodė, jog jis A. L. matė pro atvirą automobilio langą, tačiau to būti negalėjo, kadangi automobilio vairuotojo pusės durų lango stiklas buvo pakeltas, stiklo negalima nei nuleisti, nei pakelti, nes buvo sugedęs jo pakėlimo-nuleidimo elektros varikliukas.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo A. K. paaiškinimai, duoti tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, vieni kitiems prieštarauja ir yra nelogiški. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtas liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog po eismo įvykio ant nukentėjusiosios automobilio matė vieną naują įbrėžimą, todėl akivaizdu, jog automobilis Audi buvo apgadintas anksčiau.

7. Apeliantas aiškina, jog iš jo paties, sutuoktinės bei liudytojos A. T. paaiškinimų matyti, kad apeliantas automobilio nevairavo, jį vairavo J. B.. Iš apelianto bei jo motinos A. T. paaiškinimų matyti, jog nukentėjusios automobilio, kuris neva buvo apgadintas eismo įvykio metu, tuo metu, kai A. L. su kitais asmenimis važiavo iš įvykio vietos, apskritai nebuvo įvykio vietoje. Audi automobilis į įvykio vietą atvažiavo vėliau, jį vairavo apeliantui nežinomas asmuo, kuris nebuvo nustatytas ir apklaustas.

8. A. L. teigia, jog liudytoja E. Č. nurodė, kad ji nedalyvavo apžiūrint jo automobilį, tačiau šio automobilio apžiūros protokolą pasirašė būtent minėta pareigūnė. Liudytojas A. S. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ant automobilio Audi apgadinimų buvo likusios dulkės, nors kontaktuojant automobiliams jos turėjo būti nubrauktos. Be to, apeliantas pažymi, jog jis nebuvo supažindintas su transporto priemonės apžiūros aktu.

9. A. L. pastebi, jog ant jo automobilio nebuvo nustatyta horizontalių įbrėžimų, defektų, kurie turėjo atsirasti po susidūrimo su automobiliu Audi. Ant jo automobilio neliko ir automobilio Audi žalios spalvos pėdsakų. Jo automobilio kairė pusė nebuvo apibraižyta. Taigi Audi automobilio apgadinimai galimai buvo padaryti anksčiau.

10. Apeliantas pažymi, kad transporto priemonės apžiūros akto dalis, kurioje nurodytas apgadinimų aukštis, yra taisyta, tačiau jokie paaiškinimai dėl taisymo nebuvo nurodyti. Taigi šis aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog įvyko eismo įvykis. Be to, apeliantas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su šiuo aktu, jo nepasirašė.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas surašytas netinkamai, kadangi jame nebuvo nurodyti nuvežamos transporto priemonės gedimai, matoma įranga, matomi transporto priemonėje esantys daiktai. Be to, automobilis buvo apžiūrimas nedalyvaujant jo savininkui, todėl apžiūra privalėjo būti filmuojama.

12. A. L. mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis eismo įvykio schemoje užfiksuotais duomenimis, kadangi joje nurodyti neteisingi kelio išmatavimai, nėra užfiksuota automobilio Chrysler ratų išvažiavimo pėdsakai, nurodoma tik menama automobilio Chrysler važiavimo trajektorija, nėra užfiksuotos automobilio Chrysler ratų prasisukimo žymės. Šios schemos nepasirašė nei apeliantas, nei nukentėjusioji.

13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. L. ir nukentėjusiosios automobiliai nebuvo sugretinti, siekiant nustatyti, ar ant automobilių esantys sugadinimai sutampa. Automobilių sugretinimas nebuvo atliktas tik dėl to, kad nukentėjusioji atsisakė pateikti savo automobilį apžiūrai, o vėliau jį pardavė. Tokie nukentėjusiosios veiksmai vertintini kaip vengimas nustatyti tiesą.

14. Apeliantui nėra aišku, kodėl į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nepatikrino K. J., A. K., M. R. ir V. G. blaivumo.

15. A. L. nurodo ir tai, kad institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas baigiamosiose kalbose prašė apeliantui bylą dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies nutraukti, bet dėl neaiškių priežasčių pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimų į A. L. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. L. skundas tenkintinas iš dalies.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo dalis dėl A. L. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. A. L. kaltę padarius šį nusižengimą patvirtina tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys. Pažymėtina, jog tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų vertinimu ir jų pripažinimu įrodymais, teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o jo padarytos išvados yra nepagrįstos.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. L. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ne tik nukentėjusiosios K. J., liudytojų A. K., M. R. ir V. G. parodymai, bet ir liudytojų E. Č., A. S., A. N., K. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat kiti byloje užfiksuoti duomenys. Šių duomenų visuma paneigia A. L., liudytojų J. B., D. L., A. T., R. L. bei M. L. nurodomą įvykių versiją.

19. Nukentėjusioji K. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, ji buvo kieme. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji paties eismo įvykio nematė, tačiau išgirdo garsą ir atsisukusi į tą pusę, iš kurios atsklido garsas, pamatė nuo jos automobilio nuvažiuojantį kitą automobilį. Kai priėjo prie savo automobilio, kuris toje pačioje vietoje stovėjo apytiksliai nuo 16.00 val., matė link jo einančius kito automobilio ratų pėdsakus, pėdsakai ėjo į tą vietą, kur buvo apgadinimai. Taip pat įvykio vietoje matėsi prasisukusių ratų žymės. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio bamperis, vairuotojo pusės galinis sparnas. Tokių apgadinimų ant automobilio anksčiau nebuvo. Iš tos vietos, kur nukentėjusioji stovėjo, kai išgirdo garsą, eismo įvykio vieta bei automobiliai matėsi. Krūmai užstojo tik automobilių apačią iki stiklų. Nuvažiavusį automobilį greičiausiai vairavo A. L.. Tokią išvadą nukentėjusioji padarė, kadangi ji matė, jog kelios dienos prieš įvykį tik A. L. vairavo automobilį. Automobilyje ji matė tik vairuotoją. Jokių konfliktų su A. L. anksčiau nebuvo. Dieną prieš eismo įvyki kartu su savo mama buvo nuėjusi pas A. L. aiškintis dėl keliamų dulkių, o tiksliau aiškinosi nukentėjusiosios mama, pati nukentėjusioji nekonfliktavo su A. L.. Liudytojas V. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis matė, kaip A. L. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbulas, kliudė sesers automobilį, kuris šiek tiek sujudėjo, kontakto garsas nebuvo didelis. Priėję prie kliudyto automobilio, pamatė, kad yra apibraižytas bamperis ir sparnas. Taip pat prie sesers automobilio labai arti matė A. L. vairuoto automobilio pėdsakus. Įvykį matė iš 10-15 metrų atstumo. Už automobilio vairo sėdėjo A. L.. Daugiau automobilyje žmonių nematė. Šio automobilio priekinis vairuotojo langas buvo atviras. Su A. L. jokių konfliktų nėra turėjęs. Liudytojas apie šeimos narių konfliktus su A. L. nieko nežinojo. Liudytojo nuomone, A. L. galėjo nepajausti automobilių kontakto, kadangi jo automobilis yra didelis, automobilyje grojo muzika. Tiksliai, kuria vieta A. L. automobilis kliudė sesers automobilį, nematė. Prieš tai ant sesers automobilio nustatytų apgadinimų nebuvo. Iš tos vietos, kur liudytojas stovėjo, įvykio vieta matėsi labai gerai. Liudytojas M. R. pirmosios instancijos teisme parodė, jog matė, kaip Chrysler automobilis galu atsitrenkė į Audi automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu su šeima jau ruošėsi važiuoti į namus, dėjo daiktus į savo automobilį. Kas sėdėjo Chrysler automobilyje, nematė. Įvykį matė iš 20 metrų atstumo. Girdėjo susidūrimo garsą, matė, kaip Audi sujudėjo, tuomet Chrysler padidino greitį ir nuvažiavo. Prie apgadinto automobilio nėjo, nes nenorėjo ištrypti įvykio vietos. Įvykio vieta jam matėsi, jos niekas neužstojo. Kas sėdėjo už vairo, nematė. Galimai Chrysler vairuotojo langas buvo atidarytas, tačiau neatsiminė. Liudytojas nurodė, kad A. L. nepažįsta. Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog matė, kaip A. L. vairuojamas automobilis, važiuodamas galu, atsirėmė į kitą automobilį ir nuvažiavo. Automobilį vairavo A. L., kadangi matė, jog būtent jis prieš tai tuo automobiliu atvažiavo pas mamą. Šią aplinkybę matė valandą arba dvi prieš įvykį. Automobilį matė iš 5-6 metrų. Matė, kad po kontakto Audi automobilis sujudėjo, girdėjosi automobilių kontakto garsas. Matė, jog ant automobilio Audi yra naujas įbrėžimas, prieš tai to įbrėžimo nebuvo. Su automobiliu važiavo prieš porą dienų, jį plovė, todėl žino, kad tokio apgadinimo nebuvo. Vėliau A. L. į įvykio vietą atvežė vyras ar moteris, neatkreipė dėmesio. Ar Chrysler automobilio langas buvo atidarytas, nepastebėjo. Nepastebėjo, ar Chrysler automobilyje dar kas nors sėdėjo.

20. Aptarti nukentėjusiosios K. J., liudytojų V. G., M. R. ir A. K. parodymai patvirtina, jog iš tikrųjų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas K. J. automobilis. Aptarti parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai jis stovėjo įvykio vietoje, niekas nukentėjusiosios automobilio eismo įvykio metu nevaldė, t. y. jo nevairavo. Liudytojas V. G. matė, jog į nukentėjusiosios automobilį atsitrenkusį automobilį vairavo A. L., kitų asmenų automobilyje tuo metu nebuvo, nukentėjusioji taip pat automobilyje matė tik vairuotoją, ji spėjo, kad automobilį vairavo A. L., kadangi būtent jis prieš tai kelias dienas vairavo tą patį automobilį, liudytojas A. K. taip pat nurodė, jog jis mano, kad automobilį vairavo A. L., kadangi būtent jis tą dieną tuo pačiu automobiliu, kuris dalyvavo eismo įvykyje, atvažiavo pas savo motiną. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tokių duomenų visiškai pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog automobilį, kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį ir jį apgadino, vairavo būtent A. L.. Nesivadovauti nukentėjusiosios bei liudytojų V. G., M. R., A. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi jie vieni kitus patvirtina, nėra prieštaringi, be to, juos patvirtina ir kiti byloje užfiksuoti duomenys.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nei nukentėjusioji, nei liudytojai V. G., M. R. ar A. K. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie neturi pagrindo apkalbėti A. L.. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji nėra nurodžiusi, jog ji būtų konfliktavusi su A. L.. K. J. yra nurodžiusi tik tai, kad dieną prieš įvykį jos mama apsižodžiavo su A. L., pati nukentėjusioji matė ir girdėjo šį apsižodžiavimą, tačiau jame nedalyvavo. Liudytojas V. G. nurodė, jog jis nekonfliktavo su A. L., taip pat nežinojo, apie jokius konfliktus tarp jo šeimos narių bei A. L.. Liudytojas M. R. apskritai nepažinojo A. L., jokių konfliktų nebuvo ir tarp A. K. bei A. L.. Pažymėtina, jog faktą, kad nukentėjusioji bei liudytojai iš tikrųjų nesiekia apkalbėti A. L. rodo ir tai, jog tik V. G. nurodė, kad matė, jog automobilį vairavo būtent A. L., be to, šis liudytojas net iškėlė versiją, kad automobilio vairuotojas galėjo nepajusti automobilių kontakto. K. J. ir A. K. aiškino, jog jie tik mano, kad A. L. vairavo automobilį, ir pagrindė, kodėl taip mano, M. R. teigė, jog nematė, kas vairavo automobilį. Taigi tokie nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimai leidžia teigti, kad jie nurodo tik tas aplinkybes, kurias iš tikrųjų matė ir nesiekia apkalbėti pažeidėjo.

22. Nepagrįstas A. L. teiginys, jog K. J. paaiškinimai nėra nuoseklūs, kadangi vienu metu ji teigė, jog jai apie eismo įvykį pranešė jį matę asmenys, o kitu metu ji jau tvirtino, kad pati matė įvykį. Nukentėjusioji iš tikrųjų nurodė, kad ji paties eismo įvykio nematė, tačiau tuo metu, kai įvyko eismo vykis ji buvo lauke, išgirdo automobilių susidūrino garsą, matė nuvažiuojantį automobilį, kurį anksčiau valdė A. L., šiame automobilyje buvo tik vairuotojas, kurio siluetas buvo panašus į A. L.. Nukentėjusiosios parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nepaneigia jos paaiškinime užfiksuotų duomenų, o juos papildo bei patikslina. Šiuo atveju apeliantas nepagrįstai remiasi tik informacinėje pažymoje užfiksuotais duomenimis, kurie ne visiškai tiksliai atspindi nukentėjusiosios pirmosios instancijos teismui duotų parodymų turinį.

23. Liudytojas M. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis su šeimos nariais ruošėsi išvykti ir krovė daiktus į automobilį, tačiau šis liudytojas nenurodė, kad lauke buvo tik su savo šeimos nariais. Aplinkybė, kad M. R. nematė, kas vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, nepaneigia V. G. parodymų, jog jis matė automobilio vairuotoją. Šiuo atveju teigtina, jog V. G. ir M. R. parodymai tarpusavyje neprieštarauja, o vieni kitus papildo. Tuo pačiu pabrėžtina, kad V. G. nurodė, jog matė, kad automobilį vairavo A. L., ir visiškai nėra svarbu, ar liudytojas pažeidėją matė pro atvirą ar pro uždarą automobilio langą. Teismui nekyla abejonių, kad V. G. galėjo suklysti dėl to, ar automobilio langas buvo nuleistas, tačiau tai nėra pagrindas abejoti tuo, jog jis atpažino automobilio vairuotoją. Tuo pačiu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios būtinybės aiškintis, ar A. L. vairuoto automobilio priekinis vairuotojo pusės langas gali būti nuleistas ar ne. Šios aplinkybės nustatymas nei patvirtintų, nei paneigtų administracinio nusižengimo padarymo fakto bei A. L. kaltės padarius šį nusižengimą. Tuo pačiu nėra detaliau analizuojami apeliacinio skundo teiginiai, kuriais yra kritikuojamas priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto turinys, reiškiami priekaištai dėl to, kad nebuvo užfiksuoti visi automobilio įrangos gedimai ir t. t. Čia pabrėžtina tai, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas nei patvirtina, nei paneigia A. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Apelianto teiginys, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte turi būti fiksuojami visi automobilio defektai nėra pagrįstas, kita vertus, visų defektų fiksavimas realybėje yra sunkiai įsivaizduojamas, kadangi dalis defektų gali būti vizualiai nematomi, paslėpti ir pan.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teiginiu, jog liudytojo A. K. parodymai yra prieštaringi ir nelogiški. Apeliaciniame skunde yra vertinami tik informacinėje pažymoje užfiksuoti duomenys, tačiau visiškai ignoruojamas garso įraše užfiksuotų liudytojo parodymų turinys. Pirmosios instancijos teisme liudytojas paaiškino, kodėl jis tyrimo metu nurodė, kad A. L. įvykio metu buvo neblaivus. Taip pat liudytojas pirmosios instancijos teisme kategoriškai nurodė, jog matė naują apgadinimą ant nukentėjusiosios automobilio. Liudytojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra vertintini ne kaip prieštaraujantys paaiškinimams, duotiems tyrimo metu, o kaip juos papildantys, patikslinantys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai nepagrįstas ir nelogiškas apelianto teiginys, jog šio liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad apgadinimai ant nukentėjusiosios automobilio atsirado dar prieš įvykį.

25. A. L. teigia, kad liudytojai ir nukentėjusioji negalėjo matyti eismo įvykio, kadangi automobilio Audi stovėjimo vietą užstojo nukentėjusiosios kieme augantys krūmai ir medžiai. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 49-50) matyti, kad nukentėjusiosios kieme priešais stovintį automobilį Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) auga medžiai, tačiau jie nevertintini kaip kliūtis visiškai eliminuojanti galimybę matyti įvykio vietą iš nukentėjusiosios bei liudytojų nurodytų vietų. Čia pabrėžtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai kategoriškai nurodė, jog jie galėjo matyti įvykio vietą bei automobilius. Faktą, kad matomumas iš kiemo, kuriame įvykio metu buvo nukentėjusioji ir liudytojai, buvo geras, patvirtino ir liudytojas A. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų E. Č., A. S., K. P., A. N. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, automobilio Chrysler apžiūros protokole bei fotolentelėse užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų V. G., M. R., A. K. nurodytas aplinkybes, t. y., kad automobilio Audi apgadinimai atsirado po kontakto su automobiliu Chrysler. Liudytoja E. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, jog Audi automobilio apgadinimai atitiko Chrysler automobilio apgadinimus. Tarnybiniame pranešime ši liudytoja nurodė, jog automobilis Chrysler buvo akivaizdžiai po eismo įvykio, jam buvo apibrozdintas užpakalinės kairės pusės bamperis. Liudytoja nurodė, jog ji surašė apžiūros protokolą, tačiau netvirtino, kad nedalyvavo apžiūrint Chrysler automobilį. Liudytojas K. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad prie automobilio Audi buvo likusios kelio vėžės nuo kito automobilio. Iš esmės minėtų liudytojų parodymus visiškai patvirtino ir liudytojas A. N. pirmosios instancijos teisme paaiškindamas, jog Chrysler automobilis buvo aplamdytas, ant Audi automobilio galinės dalies sparno ir arkos matėsi švieži apgadinimai, be to, prie automobilio Audi buvo kito automobilio apsisukimo pėdsakai. Liudytojas A. S. paaiškino, jog apgadinimų ant automobilių aukščiai, jų pobūdis, mechanizmas sutapo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apgadinimai ant automobilių Chrysler ir Audi atsirado po jų tarpusavio kontakto, visiškai patvirtina transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Chrysler sugadinimai bei fotolentelėse užfiksuoti automobilių Audi ir Chrysler apgadinimai. Iš minėto transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Chrysler buvo apgadintas-nubrozdintas kairės pusės bamperio kampas aukštyje 0,47-0,72. Iš fotolentelių, darytų po eismo įvykio, matyti, kad automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdis vienas kitą atitinka.

27. A. L. apeliaciniame skunde tvirtina, jog transporto priemonės apžiūros akte buvo taisytas automobilio Chrysler sugadinimų aukštis, be to, tiek liudytoja R. L., tiek E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog sugadinimas ant Audi automobilio buvo apdulkėjęs. Taip pat apeliantas atkreipė dėmesį, jog jis nepasirašė eismo įvykio schemos, automobilis Audi nebuvo apžiūrėtas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl paties eismo įvykio fakto. Iš tikrųjų iš Chrysler apžiūros protokolo turinio matyti, jog šiame protokole buvo taisytas automobilio Chrysler sugadinimo aukštis. Vis tik apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl nustatyto apgadinimų aukščio, kadangi toks pats aukštis nurodytas policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (b. l. 3), be to, protokole nurodytas apgadinimų aukštis sutampa ir su fotolentelių turiniu. Aplinkybė, kad automobilio Audi apgadinimai buvo apdulkėję, nepaneigia fakto, jog tarp automobilių Chrysler ir Audi buvo kontaktas. Iš liudytojų K. P. ir A. N. parodymų matyti, jog prie automobilio Audi buvo likusios kito automobilio vėžės, pėdsakai. Fotolentelės patvirtina, kad kelias, kur įvyko eismo įvykis, yra žvyruotas. Taigi nekyla abejonių, jog dulkės ant automobilio Audi galėjo atsirasti ir atsirado nuo nuvažiuojančio automobilio Chrysler, pravažiuojančių automobilių, atvažiavusių policijos automobilių ar net vėjo. Akivaizdu, jog eismo įvykio schema nebuvo pasirašyta A. L., tačiau, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, ši aplinkybė nepaneigia eismo įvykio fakto ir pažeidėjo kaltės. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokią reikšmę galimi įvykio vietos schemoje esantys netikslumai (pavyzdžiui, dėl kelio pločio) turi vertinant bylai reikšmingas aplinkybes.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, kurie laikytini įrodymais, konstatuoja, jog yra visiškai įrodyta, kad A. L. vairavo automobilį Chrysler ir padarė eismo įvykį atsitrenkdamas į automobilį Audi, kurį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Čia pažymėtina, jog norint asmenį nubausti dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, reikia nustatyti, kad asmuo tyčia pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Baudžiant asmenį dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš anksčiau aptartų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų matyti, jog kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus – susidūrimo garsas buvo aiškiai girdimas, po automobilių kontakto Audi sujudėjo, o A. L. padidino greitį ir nuvažiavo. Automobilių sugadinimų mastas, pobūdis, lokalizacija, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus ir pažeidėjas turėjo suprasti, jog kliudė kitą automobilį. Taigi darytina išvada, jog A. L. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms. Esant aptartoms aplinkybės, yra visiškai įrodyta, jog A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tikrinti nukentėjusiosios bei liudytojų blaivumą policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo. Be to, aplinkybė, ar nukentėjusioji bei liudytojai buvo pavartoję alkoholio, niekaip nėra susijusi su nustatinėtomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju manytina, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugretinimo metu galėjo būti gauta papildomų bylai reikšmingų duomenų. Vis tik net ir nesugretinus automobilių, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leido pirmosios instancijos teismui priimti pakankamai pagrįstą procesinį sprendimą šioje byloje.

30. A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pirmosios instancijos teismas savo nutarime konstatavo, kad A. L. padarė eismo įvykį valdydamas transporto priemonę tuo metu, kai buvo neblaivus ir jo neblaivumas viršijo maksimalią leistiną ribą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl A. L. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra pagrįstas prielaidomis. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog A. L. sukėlė eismo įvykį tuo metu, kai jo girtumas viršijo 0,40 promilės, priėmė siurprizinį procesinį sprendimą (A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio, o ne dėl to, jog jis padarė eismo įvykį būdamas neblaivus), t. y., neinformavo proceso dalyvių apie galimą inkriminuojamų aplinkybių pakeitimą, nustatė tokią aplinkybę, apie kurią pažeidėjas ir jo gynėjas nežinojo bei neturėjo galimybės gintis. Tokiu būdu buvo suvaržytos A. L. teisės į gynybą.

31. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad A. L. vartojo alkoholį po eismo įvykio. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad šioje byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog A. L. eismo įvykį padarė tuo metu, kai jo neblaivumas viršijo maksimalią leistiną neblaivumo ribą, t. y. 0,40 promilės. Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad pažeidėjas vartojo alkoholį prieš eismo įvykį, tačiau nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis pažeidimą padarė tuo metu, kai jo neblaivumas buvo didesnis nei 0,40 promilės. Pirmosios instancijos išvada, kad A. L. neblaivumas eismo įvykio metu viršijo leistiną ribą yra pagrįsta tik prielaidomis. Teigtina, jog lygiai taip pat buvo galima daryti prielaidą, jog A. L. neblaivumas eismo įvykio metu dar nebuvo pasiekęs tokio lygio, kai automobilio vairavimas yra draudžiamas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes administracinio nusižengimo teisena A. L. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo nutrauktina.

32. A. L. apeliaciniame skunde prašo nutraukti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo, kadangi įvykio metu jis vairuotojo pažymėjimą turėjo padėjęs automobilio daiktadėžėje, tačiau policijos pareigūnai, surašydami transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, automobilio neapžiūrėjo, todėl ir nerado jo vairuotojo pažymėjimo. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apelianto buvo prašoma pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis jo nepateikė, ši aplinkybė yra nurodyta tik administracinio nusižengimo protokole, tačiau nėra užfiksuota jokiuose kituose dokumentuose. Minėta aplinkybė nebuvo tiriama ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi A. L. administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo nutrauktina.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog 2017 m. gruodžio 21 m. įstatymu Nr. XIII-974 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnis. Minėti pakeitimai įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 6 dalį motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tas pats nustatyta ir nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojančiame KET 16 punkte. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog įvykio metu A. L. turėjo Lietuvos Respublikoje jam išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo metu buvo pakeistas administracinę atsakomybę už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą nustatantis aktas. Taigi vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, A. L. neturėtų būti traukiamas atsakomybėn net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad jis nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo dalį, kuria A. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo dalį, kuria A. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimu paskirtas nuobaudas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti ir A. L. paskirti 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis