- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-444-3115-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės BMW524, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytoju, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2009 m. gegužės 29 d. apie 08.09 val., Trakų rajone, Fabriko gatvėje, Lentvario geležinkelio pervažoje, vairuodamas automobilį BMW524, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 178.2 punkto reikalavimus, tuo pažeisdamas KET 32 ir 32.1 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. liepos 27 d. nutarimu pripažino A. Č. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir skyrė nuobaudą – 500 litų baudą. Institucija nustatė A. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
II.
A. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. liepos 27 d. nutarimą. Nurodė, kad eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuriame matyti, kad pažeidėjas – asmuo, kuriam A. Č. pardavė automobilį. Pažeidėjas automobilį įsigijo ne iš savininko, bet iš automobilio valdytojo, rašytiniai sandoriai nebuvo sudaryti, vėliau pažeidėjas automobilį perpardavė kitam asmeniui, žodžiu įsipareigojusiam nustatyta tvarka įforminti sandorį. Po eismo įvykio pažeidėjas bandė susisiekt su šiuo asmeniu, tačiau pastarasis vengė pokalbių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi A. Č. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. liepos 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad A. Č. neginčijo fakto, kad jis tam tikrą laiką minėtą automobilį valdė, tačiau nesutiko, jog yra šio automobilio valdytojas, paaiškino, kad automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), pardavė 2009 m. gegužės mėn. pradžioje, transporto priemonės registravimo duomenys pakeisti nebuvo. Teismas nustatė, kad automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. M., minėtu automobiliu 2009 m. balandžio 26 d naudojosi A. Č., nes nurodytu metu A. Č. buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, valdant automobilį, v. n. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog teisės aktai nenustato, kad teisėto automobilio valdytojo teisės turėtų būti įregistruotos VĮ „Regitra“ ar kitoje įstaigoje, todėl automobilio bei jo registravimo dokumentų faktinis turėjimas, nesant duomenų, jog dokumentai ir automobilis valdomi neteisėtai, yra suprantama kaip teisėtas automobilio valdymas. A. Č., patvirtinęs, kad jis nupirko automobilį iš V. M. ir faktiškai valdė, patvirtina, kad A. Č. yra teisėtas automobilio valdytojas. A. Č. neįrodė, jog jis perdavė automobilį kitam asmeniui ar prarado transporto priemonę prieš savo valią (CK 6.270 str.). Todėl A. Č. atsiranda teisėtam automobilio valdytojui įstatymo nustatytos pareigos, kurių A. Č. nevykdė. Konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.
III.
Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį ir grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad jo veiksmuose nėra kaltės. Teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas automobilio savininkas, kuris leidžia pardavinėti jam priklausančius automobilius tinkamai neįforminant dokumentų. Pažymi, jog jis automobilio savininko nėra matęs, tačiau sužinojo jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, bet šis asmuo atsisako priimti bet kokius oficialius dokumentus. Teigia, jog asmens, kuriam pardavė automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), ir kuris su šiuo automobiliu 2009 m. gegužės 29 d. padarė pažeidimą, jis taip pat nepažįsta, žino tik jo vardą, jog šis užsiima statybos darbais ir gyvena Lentvaryje. Pažymi, jog buvo susisiekęs su minėtu asmeniu ir šis prisipažino padaręs pažeidimą bei pažadėjo pats nuvykti į policiją, tačiau to nepadarė, pokalbių telefonu pradėjo vengti. Nurodo, kad Institucija nesiėmė priemonių šiam asmeniui nustatyti ir surasti. Apelianto teigimu, jis automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), nusipirko neįforminęs jokių dokumentų, nes jį pardavęs automobilio valdytojas, neturėjo automobilio savininko įgaliojimo. Todėl apeliantas šį automobilį pardavė 2009 m. balandžio mėn. pradžioje, taip pat neįforminęs jokių dokumentų, naujam pirkėjui nurodydamas tik savininko telefono numerį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 133¹ straipsnio 1 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimas. Pagal Kelių eismo taisyklių 32, 32.1 punktus ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 29 d., 08.09 val., automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, Fabriko gatvėje, Lentvario geležinkelio pervažoje, apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės, tuo pažeisdamas KET 178.2 punkto reikalavimus (b. l. 20). Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Č. surašytas už tai, kad jis, būdamas automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytoju, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2009 m. gegužės 29 d. apie 08.09 val., Trakų rajone, Fabriko gatvėje, Lentvario geležinkelio pervažoje, vairuodamas automobilį BMW524, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 178.2 punkto reikalavimus.
Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog tai, kad A. Č. patvirtino, kad jis pirko automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), ir faktiškai jį valdė, įrodo, jog jis yra teisėtas automobilio valdytojas. Aplinkybę, jog A. Č. 2009 m. balandžio 26 d. naudojosi minėtu automobiliu, patvirtina Vidaus reikalų ministerijos centrinio duomenų banko informacija, įrodanti, jog 2009 m. balandžio 26 d. jis buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, valdant automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini). A. Č. neįrodė, jog jis pardavė automobilį kitam asmeniui, ar jį prarado prieš savo valią, todėl jam atsiranda teisėtam automobilio valdytojui įstatymo nustatytos pareigos, kurių jis nevykdė.
Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustačius, kad A. Č. pirko automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), jį valdė, ko neneigė ir jis pats, konstatavus, kad jis, kaip valdytojas, turėjo vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio savininko V. M. apklausa yra netikslinga. Todėl su tuo susijęs apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
Apelianto manymu, jo veikoje nėra kaltės. Tačiau pažymėtina, jog ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuri pasireiškė neatsargumu (ATPK 11 str.), nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.