Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-35-350/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
1S-35-350/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-35-350/2017Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 06-2-00142-16
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos Reginos Tamelienės 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo atmestas jo skundas dėl šios prokuratūros prokurorės Gražinos Petrulytės 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje pagal Pareiškėjo pareiškimą buvo pradėtas ir Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, dėl advokato S. K. galimai suklastoto pinigų priėmimo kvito.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė G. Petrulytė 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu, ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nesutikdamas su prokurorės 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu, Pareiškėjas jį apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotoja R. Tamelienė 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu Pareiškėjo skundo netenkino.

Aukštesniojo prokuroro nutarimą Pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

Apeliacinės instancijos teismui Pareiškėjas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį, prašo ją bei prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinti ir perduoti bylą tirti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam neleista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko negalėjo jos papildyti ir patikslinti. Akcentuoja, kad advokato S. K. parodymai yra akivaizdžiai melagingi, todėl pagrįstai manytina, jog advokatas klastojo pinigų priėmimo kvitą. Teigia, kad S. K. dirbo teisėsaugos institucijose, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo priimami jam palankūs sprendimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į Pareiškėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys rodo, kad buvo imtasi pakankamų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir vien tai, kad prokurorų ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai netenkina Pareiškėjo interesų, nesudaro pagrindo abejoti jų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu. Tiriant baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, sprendimo motyvai yra aiškūs ir visiškai įtikinami, o Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai prokurorų sprendimų pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes, jo manymu, advokatas S. K. suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą.

Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams aiškinantis R. S. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimo dokumento suklastojimo, liudytoju apklaustas R. S. paaiškino, kad pasirašė advokato S. K. pateiktą kažkokį dokumentą, tačiau nurodė, kad tai nebuvo pinigų priėmimo kvitas, teigė, jog jokių kitų dokumentų advokatas pasirašyti nepateikė. Iš liudytojo S. K. apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolo matyti, kad S. K. apklausos metu nurodė, jog 2016 m. gegužės 27 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) užpildė tarp 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 29 d. kvitų, kadangi kai kurie kvitų knygelės lapai buvo sulipę, duomenis įrašė ten, kur buvo neužpildytas kvitas, tą dieną, kurią jis ir surašytas, o R. S. kvitą pasirašė. Iš 2016 m. rugpjūčio 25 d. akistatos protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu aukščiau aptarti R. S. ir S. K. parodymų prieštaravimai nepašalinti, naujų duomenų, reikšmingų bylos aplinkybių tyrimui, negauta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktame 2015 m. gegužės 27 d. pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) parašas, esantis po S. K. parašu, netinkamas pasirašiusiojo asmens identifikavimui, kadangi blogai matomas, grafiškai neinformatyvus, dėl ko negalima nustatyti išvadai reikalingos sutampančių ar besiskiriančių požymių visumos. Įvertinus tai, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti rašysenos ekspertizę nebuvo galima. Taigi ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių specialiuoju liudytoju apklausto S. K. nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Iš skundo turinio matyti, kad Pareiškėjas iš esmės nesutinka su prokuroro priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. y. nesutinka su prokuroro atliktu byloje surinktų duomenų vertinimu, nurodo, kad S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai melagingi.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui (BPK 218 ir 220 straipsniai), o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka, arba prokuroras nustato kitus BPK 212 straipsnyje numatytus pagrindus, ikiteisminį tyrimą nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinę prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių sprendimų argumentais dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl išsamiai apygardos teismo nekartojami. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog R. S. skunde visos išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai bei visapusiškai ištirtos, tačiau nenustatyti duomenys, kad padaryta veika, turinti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Be to, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad Pareiškėjo skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu jam neleista susipažinti su bylos medžiaga, nepagrįstas, todėl atmestinas kaip neatitinkantis byloje esančios medžiagos, kadangi tokio prašymo BPK 181 straipsnyje nustatyta tvarka Pareiškėjas išvis nebuvo pateikęs, o, jam tokį prašymą pareiškus, 2016 m. gruodžio 29 d. prokurorė Pareiškėjo prašymą susipažinti su bylos medžiaga, patenkino.

Galiausiai atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šiame ikiteisminiame tyrime atlikti visi objektyviai galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai (apklausos, akistata, objektų apžiūra ir tyrimas, išreikalauti bylai reikšmingi dokumentai). Tačiau, atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad šiuo metu byloje nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tikėtinos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą S. K. veikoje. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimas yra priimti neperžengiant baudžiamojo proceso įstatymo numatytų prokurorų kompetencijos ribų, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nutarimo išvados yra motyvuotos, išsamios ir pagrįstos, todėl ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai atmetė R. S. skundą dėl šių nutarimų panaikinimo.

Dėl Pareiškėjo skundo teiginių, jog jo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei skundus dėl prokurorų procesinių sprendimų išnagrinėjo šališki subjektai, pasisakytina tai, jog tokie Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais argumentais. Objektyvių aplinkybių, kurios būtų buvusios įstatyminiu pagrindu minėtiems subjektams privalomai nusišalinti, ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl jų šališkumo, Pareiškėjas nenurodė. Iš Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė ikiteisminio tyrimo institucijų, teismo šališkumas, pateikė niekuo neparemtą samprotavimą, kuris iš esmės išplaukia iš skirtingo Pareiškėjo ir prokurorų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo požiūrio į atskirus bylos faktinius duomenis ir jų vertinimą. Pažymėtina, kad tiek prokurorų, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo priimami sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, o daromos išvados privalo būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo metu, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimu, su kuriuo sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys prokurorui padaryti neabejotiną išvadą, kad S. K. atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Vien ta aplinkybė, jog prokurorai bei ikiteisminio tyrimo teisėjas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo Pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti, jog jie subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo šališki atlikdami ikiteisminį tyrimą ar nagrinėdami Pareiškėjo skundus.

Remdamasis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis