- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- T-294-571/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-13089-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- E. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. S. patvirtinimo klausimą,
susipažino su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. gegužės 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-369 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta E. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 3 d. 2 p. Teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 6; 7; 10 punktais nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Nutarime nurodyta, kad E. S., a/k (duomenys neskelbtini) teistas 2018-02-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. subendrinti su 2017-02-23 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo Įskaityta 1 para. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 2 dienos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo dėl E. S. lygtinio paleidimo teismui nepateikė.
Komisijos nutarime nurodyta, kad elgesio rizika yra vidutinė (79 balai pagal OASys metodiką), drausminėmis nuobaudomis nebaustas, paskatinimų neturi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“. Komisija tenkino nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino. Pataisos namuose santykiai su nuteistaisiais geri, konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nedalyvavo ir pats konfliktinių situacijų nesudarė. Darant neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems nepastebėtas. Komisija, priimdama sprendimą paleisti E. S. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai - 3 komisijos nariai pasisakė „už“, 2 komisijos nariai pasisakė „prieš“.
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis ankščiau teistas, laisvės atlėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą nuteistas būdamas 16 m. Dauguma nuteistojo teisės pažeidimų susiję su vagystėmis, galima teigti, kad dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotino nusikalstamumo riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, E. S. elgesiui būdingi kriminologiniai veiksniai netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, kadangi nuteistasis yra atlikęs tik 1/3 laisvės atėmimo bausmės.
Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis yra atlikęs mažą laisvės atėmimo bausmės dalį, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, priimdama nutarimą, nebuvo vieninga, 3 jos nariai balsavo „už“ nuteistojo paleidimą į laisvę, 2– „prieš“.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Pažanga mažinant riziką nėra pakankama, ji yra vidutinė. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2019 m. gegužės 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-369 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. S..
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.