Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-317-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
II-317-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01573-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pareiškėjas
R. B.
Pažeidėjas
V. J.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-317-1015/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01573-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. B.,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovui D. M.,

išnagrinėjusi R. B. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-1404-2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2020 m. birželio 8 d. surašė V. J. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis 2019 m. spalio 13 d., apie 18.36 val. viešoje vietoje – Vilniuje, Antakalnio g. 71, šalia kavinės „Devyni drakonai“, elgėsi agresyviai, koja spyrė į šalia kavinės buvusią šiukšlių dėžę, ją pakėlė ir metė, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat būdamas kavinės „Devyni drakonai“ viduje, koja spyrė į kavinės durų stiklą ir jį išdaužė, tuo, kaip nurodė institucija, savo veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtų, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2020 m. birželio 8 d. nutarimu pripažinta, kad V. J. jau minėtais administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė jam administracinę nuobaudą – 30 eurų baudą.

Šalies argumentai

R. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti (skunde nurodoma – atšaukti) nutarimą ir jo pranešimą išnagrinėti kartu su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-43830-19. Skunde nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 1 d. epolicija.lt sistemoje jis pateikė pranešimą apie įvykį, kuriam suteiktas numeris RPOIK 9919000086112; dėl įvykio jis (R. B.) buvo apklaustas kaip liudytojas 2020 m. vasario 26 d., o įtarimai pareikšti R. Š. Nurodoma, kad tiek pranešime, tiek apklausos metu tyrėjai akcentavo, kad V. J. žodžiu pagrasino ir smūgiuodamas siekė sunkiai sutrikdyti jo mažametės dukros ir žmonos sveikatą. Skunde nurodomos aplinkybės dėl jo pranešimo, dėl to, kad ilgą laiką buvo vengiama nagrinėti jo pranešimą, o 2020 m. birželio 10 d. gavo pranešimą apie priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (Nr. 12-ANR_N-1404-2020), kurį ir skundžia. Nurodoma, kad iki tol su juo policijos pareigūnai nesusisiekė – jis neturėjo informacijos apie pranešimo nagrinėjimą, apie viešą posėdį (2020 m. birželio 8 d.) jis taip pat nebuvo informuotas, neturėjo galimybės jame dalyvauti, ir nutarime įvardinta pažeidimo esmė (išdaužtas stiklas) nėra ta priežastis, dėl ko jis pateikė pranešimą, kuris buvo užregistruotas ROIK 9919000086112 numeriu. Pažymima, kad jo pranešime nurodyti V. J. veiksmai sietini su Baudžiamojo kodekso 145 straipsniu – už šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus asmuo atsako, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, be to, jo pranešimas turi būti išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43830-19 apimtyje, nes jame nurodyti faktai turi tiesioginę įtaką ikiteisminiame tyrime nagrinėjamiems įvykiams.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra visi institucijos pateikti įrodymai, o V. J. pripažintas kaltu teisėtai, byloje nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. palaikė skundą. Paaiškino, kad nors nutarime nurodyta, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių – tačiau, jo vertinimu, asmens atsakomybę sunkina tai, kad jis buvo neblaivus, be to, užsimodamas šiukšliadėže vos nekliudė jo (R. B.) mažametės dukros galvos. Paaiškino, kad įvyko grumtynės, jie pastatė V. J. į kampą, pastarasis sakė, kad nekliudė dukros ir jei nori – tai duos, ir trenkė į galvos pusę, bet nepasiekė suduoti smūgį, nepataikė. Po įvykio dukrai 2 savaites buvo sutrikusi kalba, ji buvo sunerimusi. Be to, įvykio vietoje buvo liudytoja ir ji skambino 112 skambučiu: iš viso buvo 3 skambučiai: jo (R. B.), kavinės lankytojos ir kavinės darbuotojos. Tačiau pareigūnai neieškojo ir nenagrinėjo kavinės lankytojos parodymų, nors ji būtų galėjusi būti nesuinteresuotu liudytoju, nereikalavo video įrašų. Mano, kad jo dukra yra nukentėjusioji šioje situacijoje, o jis kreipėsi kaip jos atstovas su pareiškimu. Dėl V. J. veiksmų kilo grėsmė asmens gyvybei, jeigu būtų trenkta 3 metų vaikui į veidą. Nors jis užregistravo įvykį epolicija.lt sistemoje, nieko nebuvo daroma, ir tik kai parašė laišką VPK viršininkui dėl vengimo atlikti tyrimą, jo pareiškimas buvo prijungtas ir išnagrinėtas per pusdienį, nors pusę metų niekas nevyko. Patikslino, kad jo pareiškimo esmė - ne durų išdaužimas, o tai, kad buvo bandyta smūgiuoti jo mažamečiam vaikui.

Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad jis nutarimo neskundė, sumokėjo paskirtą baudą. Paaiškino, kad dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis pripažintas nukentėjusiuoju, jam buvo sutrikdyta sveikata – padariniai jaučiami iki šiol ir liks visam gyvenimui. Ikiteisminio tyrimo metu jis ne kartą išsakė savo poziciją, daugiau pasakyti neturi ko. Mano, kad kita pusė manipuliuoja vaiku, tai jų gynybinė taktika – įvykio metu jis (V. J.) buvo užpultas, jam buvo sulaužytas žandikaulis, siūlė jiems taikos sutartį, sužalojimą įvertino 20 000 eurų, bet nesusitarė. Nurodė, kad nebuvo išgėręs – jam buvo šokas, kai jį užpuolė, intencijų eiti ir sužaloti jis neturėjo, atėjo į kavinę tik nusipirkti cigarečių.

Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, nes įvertinusi situaciją pagal R. B. pareiškimą, policija teisingai traktavo pažeidimą ir priėmė skundžiamą nutarimą. Patvirtino, kad priimtas nutarimas yra pagal pareiškėjo pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

R. B. skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikytinas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, nutarimą priėmė ir nuobaudą paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, o nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo yra siejamas su administracinės atsakomybės kilimu.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo turinį bei jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog skundžiamo nutarimo neteisėtumas bei nepagrįstumas siejamas su tuo, jog, jo nuomone, pareiškimas buvo pateiktas ne dėl tų faktinių aplinkybių, kurios buvo pripažintos kaip atitinkančios ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimą, laikydamas, jog pareiškimas buvo pateiktas dėl veiksmų, jo nuomone, atitinkančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką; be to, nurodoma, kad policijos įstaiga nesiėmė visų veiksmų išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, o jis (R. B.) apie posėdį, kuriame buvo priimtas nutarimas, nežinojo ir negalėjo jame dalyvauti.

Taigi įvertinus skundo argumentus, proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžiant klausimą, ar minėtas nutarimas (vertinant jį pagal pareiškėjo skunde pateikiamus argumentus) gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, teismas sprendžia, jog pirmiausia turi būti įvertintas R. B. pateikto pareiškimo (per epolicija.lt sistemą) turinys, o būtent – dėl kokių faktinių aplinkybių jis buvo pareikštas, taip pat reikšmingos atitinkamos aplinkybės, susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, prie kurio ir buvo prašoma prijungti minėtą pareiškimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 1 d. epolicija.lt sistemoje pateiktas R. B. pareiškimas, kurį jis prašė prijungti prie atliekamo tyrimo Nr. 0119000552453 (R. B. pareiškimui duotas ROIK numeris – 99919000086112). Į sistemą prikabintame pareiškime (atskirame dokumente) nurodomos aplinkybės dėl įvykio 2019 m. spalio 13 d., apie 18.30 val., Antakalnio g. 71, Vilnius, prie kavinės „Devyni drakonai“. Dėstomos aplinkybės dėl agresyvaus vaikino elgesio – kad jis (t. y. V. J., kaip matyti iš kitos byloje esančios medžiagos) išėjęs apsvaigęs ir agresyvus iš minėtos kavinės, griebė šiukšlių dėžę, pradėjo ja mosikuoti, kad metalinė šiukšlių dėžė skriejo sprindžio atstumu pro jo dukros (3 m.) galvą; kai jis žengė žingsnį link vaiko, matydami tiesioginį pavojų dukros sveikatai, R. B. su R. Š. sulaikė vaikiną prie kavinės durų. Taip pat pareiškime nurodoma, be kita ko, kad kol laukė policijos, kurią iškvietė jis (R. B.) vaikinas žodžiu grasino jo šeimai, mosikavo rankomis, bandydamas ištrūkti ir užgauti už metro stovėjusią R. B. žmoną su dukra ant rankų. Po įvykio dvi savaites jo dukrai pasireikšdavo kalbos sutrikimai (strigdavo ties tariamų žodžių pradžia), naktimis neramiai miegodavo, prabudusi kviesdavo juos, nors iki įvykio taip nebuvo, klausinėdavo apie „dėdę“, kuris metė šiukšlių dėžę, viešose vietose pamačiusi nepažįstamu vyrus klausdavo, ar šitas „dėdė“ piktas, ar neužgaus. Kadangi visa šeima turi skirti savo laiką ir aukoti sveikatą prisimindami nemalonaus įvykio detales, pareiškime nurodo, kad per incidentą jis ir jo šeima jaučiasi nukentėję bei planuoja kreiptis dėl moralinės ir finansinės žalos atlyginimo tiek iš kavinės Devyni drakonai, tiek iš apsvaigusio – agresyvaus vaikino, kuris pasikėsino užpulti jo mažametę dukrą ir sutrikdyti jos sveikatą.

Iš Institucijos pateiktos su skundžiamu nutarimu susijusios medžiagos taip pat matyti, kad dėl minėto įvykio 2019 m. spalio 13 d. apie 18.30 val. Vilniuje, Antakalnio g. 71, prie kavinės „Devyni drakonai“ įėjimo, pareiškimą-protokolą pateikė V. J., jame nurodė, kad nepažįstamas vyras padarė jam atitinkamus sužalojimus ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti jį (V. J.) nukentėjusiuoju. Pagal šį pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, V. J. pripažintas nukentėjusiuoju, atlikti atitinkami ikiteisminio tyrimo veiksmai - nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos, pareikštas įtarimas R. Š., atlikta jo apklausa, apžiūrėta įvykio vieta, vaizdo įrašai (detaliai nurodytų procesinių veiksmų turinys šioje byloje ir nutartyje neatskleistinas, atkreipiant dėmesį į tai, jog R. B., kaip matyti, atliekamame ikiteisminiame tyrime pagal V. J. pareiškimą yra paklaustas kaip liudytojas, atitinkamai šis jo procesinis statusas lemia, kad jis negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (jos detaliu turiniu), siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo eigai).

Taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime, įvertinus vaizdo įrašo informaciją, liudytojų ir įtariamojo parodymų tyrinį, pažymėta, jog V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje, todėl tikslinga spręsti klausimą dėl V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Kaip minėta, 2020 m. birželio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. J., jame nurodant, kad jis minėtu laiku ir vietoje elgėsi agresyviai, koja spyrė į šalia kavinės buvusią šiukšlių dėžę, ją pakėlė ir metė, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat būdamas kavinės viduje, koja spyrė į kavinės durų stiklą ir jį sudaužė, tuo savo veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir tos pačios dienos nutarimu buvo pripažinta, kad nurodytais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirta administracinė nuobauda.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. 12-ANR-L-1487-2020 R. B. buvo informuotas, kad jo pareiškimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo patikrintas ir V. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, bei nurodyta R. B. teisė apsiųsti minėtą nutarimą; su raštu pateikiamas skundžiamas nutarimas.

Taigi įvertinus nurodytus duomenis, iš tikrųjų gali kilti klausimas, kokios medžiagos (pareiškimo, skundo ir pan.) pagrindu yra priimtas skundžiamas nutarimas, nes, viena vertus, yra pagrindo išvadai, jog vada pradėti administracinio nusižengimo teiseną kilo atliekant jau minėtą ikiteisminį tyrimą, pagal apklaustų asmenų parodymus nustačius tam tikras aplinkybes dėl V. J. elgesio (t. y. pagal tyrėjos tarnybinį pranešimą), kuris galiausiai buvo pripažintas kaip atitinkantis ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Kita vertus, iš medžiagos matyti, jog galiausiai priimtas nutarimas buvo pateiktas R. B. kaip priimtas jo pareiškimo, pateikto 2019 m. gruodžio 1 d., pagrindu. Juolab matyti, kad nutarimas priimtas ROIK medžiagoje 20115608158, o kaip minėta, R. B. pareiškimas užregistruotas kaip ROIK 99919000086112. Visgi teismas, atsižvelgdamas į jau minėtą Institucijos raštą, kuriuo R. B. skundžiamas nutarimas buvo atsiųstas kaip priimtas jo pareiškimo pagrindu (išnagrinėjus pareiškimą), be kita ko, ir Institucijos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl skirtingų ROIK numerių suteikimo įvairiais atvejais bei patvirtintą poziciją, jog iš tikrųjų skundžiamas nutarimas yra priimtas pagal R. B. pareiškimą, vertina, kad ši aplinkybė nustatyta ir atitinkamai būtina įvertinti, ar Institucija, nagrinėdama minėtą pareiškimą, tinkamai iš išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, priimdama dėl jo sprendimą (nutarimą), t. y. pripažindama, jog asmens (V. J.) veiksmai, dėl kurių buvo paduotas pareiškimas, atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinį nusižengimą.

Kaip minėta, R. B. pareiškime išdėstė minėto įvykio aplinkybes – tiek savo poziciją dėl V. J. elgesio, tiek ir atitinkamus argumentus bei motyvus dėl savo (taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje – įtariamojo R. Š.) elgesio V. J. atžvilgiu. Jo pareiškime taip pat buvo nurodyti V. J. veiksmai, kurie administracinio nusižengimo protokole bei nutarime ir buvo nurodyti kaip sudarantys jo nusižengimo esmę – t. y. agresyvus elgesys, jo veiksmai, necenzūrinių žodžių vartojimas, durų stiklo išdaužimas. Taigi šia prasme pripažintina, jog šie R. B. pareiškime nurodyti V. J. elgesio aspektai Institucijos buvo įvertinti atitinkamu būdu (kaip administracinis nusižengimas). Visgi šiuo atveju sutiktina su pareiškėjo pozicija (ypač atskleista bylą nagrinėjant teisme), jog jo pareiškimo esmė – ne durų stiklo išdaužimas ir pan., o V. J. veiksmai pareiškėjo sutuoktinės ir ypač mažametės dukters atžvilgiu, o būtent, nurodoma, jog V. J. grasino, atliko tam tikrus veiksmus (pagal paaiškinimus – bandė smūgiuoti į vaiko galvos pusę, bet nepataikė ir pan.), kas pareiškėjo nuomone atitinka Baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Pastebėtina, jog nors nuoroda į minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį iš tikrųjų pateikta jau tik teismui pateiktame skunde, visgi šiuo aspektu faktinės aplinkybės dėl to, kad buvo grasinama jo žmonai ir dukrai buvo nurodytos ir pareiškime. Juolab pareiškime pažymima, jog jis bei jo šeima jaučiasi nukentėję šioje situacijoje (be kita ko – ir dėl V. J. veiksmų), kas Institucijos turėjo būti detaliai išsiaiškinta.

Taigi nors iš tikrųjų pareiškime aiškiai ir kategoriškai nėra prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu dėl atitinkamų nusikalstamų veiksmų (pvz., dėl numatytos BK 145 straipsnyje), ką pareiškėjas jau aiškiai ir konkrečiai nurodo skunde teismui, o prašoma pareiškimą pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, visgi šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, jog iš asmens, pateikiančio pareiškimą policijai dėl tam tikrų, jo nuomone, jo (ar jo atstovaujamojo) teises pažeidžiančių veiksmų nėra reikalaujama būtinai tiksliai ir aiškiai nurodyti teiseną, dėl kurios pradėjimo jis kreipiasi (administracinių nusižengimų ar dėl ikiteisminio tyrimo ir pan.), konkrečius teisės aktus ir jų nuostatas, kurios galimai buvo pažeistos ir pan. Būtent Institucija, nagrinėdama tokį pareiškimą pagal kompetenciją, turi išsamiai ir detaliai tai išsiaiškinti. Savo ruožtu esant neaiškumams dėl pareiškimą padavusio asmens prašymo tikrosios esmės, Institucija gali ir privalo aiškintis tokias aplinkybes.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sprendžia, jog Institucija, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, jį išnagrinėjo neišsamiai – t. y. nebuvo vertinamos pareiškime R. B. dėstomos aplinkybės dėl V. J. veiksmų pareiškėjo sutuoktinės ir mažametės dukters atžvilgiu (kaip nurodoma – grasinimai, bandymai sužaloti ir pan.), o jei ir buvo vertinamos (t. y. jei, Institucijos nuomone, šios dėstomos aplinkybės neįrodytos, nepasitvirtino ir pan.), tai iš priimto nutarimo tai niekaip neatsispindi ir tokiu būdu pažeidžia suinteresuoto asmens – pareiškėjo teisę žinoti aiškius ir konkrečius motyvus, kodėl jo dėstomos aplinkybės buvo įvertintos vienaip ar kitaip. Pažymėtina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodomas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – jame turi būti, be kita ko, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo vertinimu, šių reikalavimų skundžiamas nutarimas neatitinka, atsižvelgiant į tai, kad nutarimas priimtas R. B. pareiškimo atžvilgiu – t. y. nėra aišku, kaip minėta, ar buvo vertintos visos pareiškime nurodytos aplinkybės ir jei buvo vertintos visos (be kita ko – ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl grasinimų, veiksmų jo mažametės dukros atžvilgiu) – kas lėmė, kad kaip pasitvirtinusios buvo nustatytos vienos aplinkybės, kodėl jos lėmė būtent tokį asmens elgesio įvertinimą (pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį) ir pan.

Pažymėtina, jog, kaip matyti, R. B. siekia, kad V. J. veiksmai būtų įvertinti Baudžiamojo kodekso prasme. Nors, kaip minėta, iš pareiškėjo nėra reikalaujama, kad jis pateiktų atitinkamų veiksmų kvalifikavimą – t. y. kad nurodytų, dėl kokios konkrečios galimai padarytos nusikalstamos veikos jis kreipiasi, kadangi tai yra tyrimą atliekančių institucijų funkcija, visgi kreipdamasis į teismą, jis nurodė, kad, jo vertinimu, konkrečiu atveju padarytas BK 145 straipsnyje (tikėtina – jo pirmos dalies) numatytas nusikaltimas. Priėmus jo pareiškimo pagrindu nutarimą asmenį nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių veiksmų, vadovaujantis principu non bis in idem principu (draudimas asmenį bausti du kartus už tą pačią veiką) negalėtų būti vykdomas. ANK 591 straipsnis numato aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, tarp jų – jeigu dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi šia prasme siekiant neužkirsti kelio galimybei įvertinti, ar asmens veiksmuose yra ar nėra atitinkamos nusikalstamos veikos požymių (pažymėtina, kad šia prasme, nesant duomenų, kaip minėta, jog Institucija, nagrinėdama pareiškėjo pranešimą, vertino tokį klausimą, teismas dėl pačios V. J. veiksmų esmės – ar jie gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikalstamą veiką – šiuo atveju nepasisako), teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir klausimas grąžintas institucijai nagrinėti iš naujo.

Pastebėtina, kad R. B. taip pat tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykį matė ir nesuinteresuotas asmuo – kavinės lankytoja, kuri buvo priėjusi prie jų ir sakė, kad iškvietė policiją bei matė įvykį, tačiau šis asmuo nebuvo apklaustas. Pastaroji aplinkybė, teismo vertinimu, turi būti ištirta – t. y. turi būti išsiaiškinta, ar iš tikrųjų dėl minėto įvykio Bendrojo pagalbos centro telefonu buvo ir trečias pranešimas, esant galimybei – nustatyti asmenį bei išsiaiškinti galimybes apklausti jį, kadangi iš tikrųjų kito su įvykyje betarpiškai dalyvavusiais asmenimis nesusijusio liudytojo parodymai galėtų būti itin reikšmingi nustatant faktines aplinkybes.

Teismas atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, jog, kaip matyti – savarankiškas aplinkybių tyrimas nagrinėjant R. B. pareiškimą nebuvo atliktas (nerinkti susiję duomenys ir pan.,), net ir teismui pateikiant su nutarimu susijusią medžiagą – pateikta atitinkama atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame V. J. pripažintas nukentėjusiuoju, medžiaga. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, susiklosčiusi situacija, kad pareiškimą padavęs asmuo – R. B. – yra pradėtame ikiteisminiame tyrime liudytojas bei tokia jo procesinė padėtis lemia, jog su minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga (jos turiniu) jis negali susipažinti pilna apimtimi. Taigi šia prasme vertintina, kad nesurinkus savarankiškų duomenų nagrinėjant jo pareiškimą (ar aiškiai nenurodžius, kad su atitinkama ikiteisminio tyrimo medžiaga jis gali susipažinti – kad tai nepakenktų ikiteisminio tyrimo eigai ir pan.), pažeidžiama R. B. teisė susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl jo pareiškimo.

Taigi teismas, įvertinęs išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad nagrinėjant R. B. pareiškimą, nebuvo išsamiai išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės. Iš priimto nutarimo, kaip minėta, net nėra aišku, ar buvo vertinti pareiškėjo teiginiai apie tai, jog V. J. grasino jo sutuoktinei, dukrai, dėl kėsinimosi atlikti atitinkamus smurtinius veiksmus pareiškėjo mažametės dukros atžvilgiu ir pan.; ir jei vertinti – ar buvo padaryta išvada, jog tokios faktinės aplinkybės neįrodytos, nepatvirtintos pakankamais ir patikimais įrodymais, ar jei įrodytos (pasitvirtino) – neatitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėties ir pan. (BK 145 str. 1 d., BK 284 str. ir pan.). Esant tokiai situacijai (juolab esant pareiškėjo teiginiams apie galimai dar vieną galimą liudytoją, betarpiškai mačiusį įvykį), konstatuotina, jog reikalinga atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, dėl ko yra pagrindas vadovaujantis ANK 642 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai atlikti papildomą tyrimą.

Nors pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą ir jo pareiškimą pridėti prie ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-43830-19) medžiagos, visgi šioje dalyje teismas tokio pobūdžio spendimo priimti negali, kadangi dėl galimybės sujungti atitinkamus tyrimus (pareiškimo tyrimo ar ikiteisminio tyrimo stadijoje ir pan.) sprendžia tik tyrimą atliekantys pareigūnai (ar jų veiklą kontroliuojantys pareigūnai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, teismas

nutaria:

R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1404-2020 ir grąžinti šiai institucijai administracinio nusižengimo bylą (pareiškėjo R. B. pareiškimą) iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė